gal kas papasakos , ar galima rasti spacialybę su aukstuoju, kur nereikia moketi? nes paziurejau kainos universitetuose zemiausios 1200eur metams, kolegijose mazai skiriasi -800 eur. Ar nemokamos vietos tik gerai besimokantiems dieniniuose skyriuose?
"Amžino studento" žinios be darbinės patirties (o kada gi jis dirbo) yra lygios - 0
Yra toks nelabai cenzūrinis anekdotas apie blondinę restorane, kuri negali išsirinkti patiekalo... Tai kai po ilgų siūlymų prabangių valgių ji užsisako š...ą, ir kai jai jį atneša, ji dar kartelį persigalvoja.... Moralas: galiausiai niekas nebesitaiko su tokiais norais, kai pats nežinai ko nori...
Tas anekdotas cia nelabai tinka. Dirbu savo darba, pagal specialybe, per darbus nesokineju, niekas manes neislaiko, tad nera kam su kazkuo taikytis. Cia tik as taikausi su savo nezinojimu ko noret
yra kazkokie psichologiniai testai, kurie parodo kam zmogus gabus, koks jam darbas tiktu. Pasidomekit.
jau pradinukus reiktų po truputi supažindinti su profesijomis, nes iš kur žmogui žinoti ko jis nori, jei nematęs praktiškai kaip tas darbas dirbamas, jei tik įstoję sužino ko mokysis išsigąsta ir pabėga, vadinasi mokykla nedavė jokio švietimo apie specialybes, patys pedagogai turėtų matyti kas vaikui tinka, patarti. Teko pastebėti, kad vaikai dažnai renkasi tėvų profesijas, nes jas gerai mato iš arti, o apie kitas net neturi jokio supratimo....
kazkokia nauda butu, bet... nedidele. Nes realiai neimanoma supazindinti su visom specialybem. Net su dauguma ko gero neimanoma. O apie kai kurias mes net nesusimastom. Galu gale, juk ir rinka keiciasi. Kai buvau pradinuke, pvz.apie kompiuterius nieks net nekalbejo. Nebuvo netgi privataus verslo. Kas zino, kas bus kai dabartiniai pradinukai baigines mokyklas.
Manau, kad jaunimui butu labai pravartu atlikti testus dar mokykloj kam yra gabus ir kokia sritis jiems tinka. Jau tuomet galetu pradet dometis jiems tinkamais darbais.
Dėl "pradinukų" pritariu Leksai. Man tai iš vis kaip kokia anti-utopija skamba...
Šiaip tik norėjau pasakyti, kilo tokia mintis: statant namą, jeigu jis pradeda nepatikti, nebūtina visą sugriauti su pamatais - taip ir su profesijom... Reikia ant kažko statyti, bet galima kažką ir keisti...
Laba diena. Ar yra tarp mūsų dirbančių vertėjos darbą raštu ir verčiančių grožinę literatūrą? Gal pakonsultuosite, kaip galima pasiekti savo svajonę Žodžiu, situacija tokia: kažkada prieš daug daug metų (na, maždaug 15), kai reikėjo rinktis, ką studijuoti, pirmu numeriu užpildžiau užsienio kalbą, bet dėka "gerų" draugų, kurie įkalbėjo, kad teisė "kietas" reikalas, pakeičiau savo apsisprendimą ir įstojau į teisę. Su dideliu dideliu vargu (ne dėl akademinių skolų, o dėl nenoro, motyvacijos stokos) vis dėlto baigiau šias studijas. O dabar, kai turiu pakankamai metų, kad klausyčiau savo širdies, o ne draugelių, supratau, kaip norėčiau dirbti su literatūra (vis dėlto, šeštas jausmas yra pirmas jausmas, kaip kad A. Toliatas pavadino savo naujausią knygą ). Bandžiau visur ieškoti, kur būtų galima stoti, bet, deja, universitetuose tik dieniniai skyriai, o gyvenu ne didmiestyje, esu dirbanti, todėl vėl sėsti į studento suolą ir mokytis dieniniame skyriuje neturiu galimybių. Gal yra kokie kursai, gal galima pačiai bandyti versti, gilintis į vertimo techniką, meninį vertimą, kursus gal kokius nuotolinius lankyti? Pasidalinkite savo istorijomis Ačiū.
Jei kalbos žinios tikrai puikios, galite bandyti siūlytis leidykloms jau dabar be jokių kursų ar mokslų. Tik išbandžiusi praktiškai, susipažinusi su ta "virtuve" suprasite, ar viskas yra taip, kaip dabar svajojate... Šiam darbui vertimo studijų baigti nėra būtina. Bet užsienio kalbos ir, žinoma, lietuvių k. žinios tikrai turi būti ne B1 ir net ne B2 lygio...