QUOTE(chiquitka @ 2012 02 11, 00:34)
Del zanro nezinau, turbut kas arciau sirdies.
Del stiliaus, tai kaip tik per ta seminara pradzioj kalbejo. Yra paprastas budas kaip suprasti ir apibudinti savo stiliu. Reikia issirinkti 10 tau labiausiai patinkanciu nuotrauku (tavo, kitu autoriu, gali buti ne tik nuotraukos bet ir paveikslai) ir surasti 5 bendrus tu nuotrauku apibudinimus (grozis, aistra, svelnumas, stiprybe ir t.t). Tie 5 dalykai ir apibudins tavo pacios stiliu. Nzn ar aiskiai parasiau ir ar veikia, bet taip sake
Tai reiskia, kad tai nebutinai turi buti vien tik zmones arba vien tik peizazai
tada viskas tvarkoj. Nes sunku butu issirinkti. Zinau, kad gamta greit nusibostu. O vat zmones - visai kas kita. Kiekvienas zmogus vis kitoks. Ir vis kitaip fotografijose reiktu tai atskleisti.Iki siol mano "arkliukas", jei taip butu galima pasakyti, buvo vaikai. Jie tokie fainuoliai. Kiekvienas vis kitoks, bet visi fainuoliai. O neseniai teko fotografuoti viena vyra. Ir OMG, supratau, kad mano nuotraukose jis taip nesimpatiskai atrodo
jei pasisuka profiliu - isryskeja 9 men pilvas. Veidas irgi nekaip - mazos akys ir dideli zili usai. Po mazu saldziu leliuku man buvo mazas sukretimas. Ir dar vienas stimulas apmastymui. Kodel. Ir kaip ji perteikti simpatiskai.
Beje, ar tiesa, kad nuotraukose kaip matai zmogu, taip ji ir perteiki? jei matai jo grozi - ji sugebi atskleisti, jei ne - tai ne. Ar man vienai taip atrodo?
Papildyta:
QUOTE(rG @ 2012 02 11, 00:36)
Nereik ieškot, ateis laikas ir išsilaisvinsi iš to kapstymosi. Matyt ir jo reikia tam tikru metu.
Gali buti. Nors dabar tai grieztai nenoreciau sutikti
buvo metas, kai dienos sviesoj naudojau ISO 800 ir pan. ir isdegusias nuotraukas laikiau menu
eksperimentavau
ieskojau, kas man grazu, kas ne. Nors tai buvo ilgas kelias. Jei is pat pradziu buciau jus atradusi, butu buve nepalyginamai lengviau.
Whatewer teige (tikriausiai tai tiksliausiai butu pasakyma po pirmu ND) "matosi, kad ne pirma karta fotika rankoj laikai"), laikau jau antrus metus
pirma karta aparata isdrisau paimti diena po to, kai gime mano lelliukas, nes MB mat rankos drebejo ir jis neisdriso. O as negalejau, nors ir kreivai sleivai sitokios akimirkos neiamzinti. Taigi, du su virsum metu su didelem pertraukom vis pamaigau. Ir vis stebiuosi siuo technikos stebuklu. Dekui jam, kad jis man mano klaidas atleidzia
nes tik neseniai iki galo suvokiau, kaip jis veikia ir ka is tikruju daro
(bureliu, fotozurnalistikos kurso ir pan. neskaiciuoju).