Onkologinės ligos 4

Carvel,mieloji-neverkti yra neimanoma ,nebent vietoj sirdies butu akmuo ,tuo labiau mama...Yra nenusakomai sunku matyti kencianti artima,mylima zmogu,kai negali nors puseles tos jo kancios paimti sau,kad tik jam palengvetu.As beveik tris menesius neverkiau,bet dabar karts nuo karto suskystu .Prisikaupiau .Manau,kartais geriau paverkti,negu viska kaupti savyje .Paverkiu-palengveja . Su MAMYCIU diena

Sveikos Kur visos dinge,as jau pasigedau?Turbut megaujates velyvu pavasariu?Linkiu visoms stiprybes ir sveikatos

as su bakalauriniu vargstu dar invalidumo komisija per nauja einu-- kaip gaila laiko, sugaisto eilese

Ir kokia ten komisija?Pvz.aš paprašiau išrašo iš Onko(vistiek ten dažnai lankausi)po to nuvežiau į savo polikl.Mano daktarė paruošė visus popieriukus ir-į komisiją.Ten,jūsų pasiskaičius,nusiteikiau sugaištam pusdieniui.Priėjo moteris,sako galit priduot dokumentus,mes per 21 d.d.jums atsiųsim komisijos sprendimą.Ir-tiek žinių...Gal kituose miestuose kitaip,bet man tai didelių rūpesčių nesukėlė Vat kas sugadina nuotaiką-tai lankymasis Onkologiniam Kuo toliau,tuo didesnė ten betvarkė.Paskutinį kartą,kai ten buvau,viena įsiutusi moterėlė susiruošė TV 3 pagalbą kviestis,nes niekaip negalėjo paprasčiausio išrašo gauti dėl tėvuko ligos Na,ką darysi...mes juk paprasti ligoniukai,galima ir pasityčioti
Tegul nieks nesugadina nuotaikos(čia taikau ir sau),išmokim nekreipti dėmesio į nesklandumus...ir viskas bus ČIKI

Labutės mergytės,
jungiuosi ir aš į jūsų gražų ir labai supratingą būrį... Gal trumpai pasipasakosiu ir aš dėl ko širdelę skauda....
Prieš kokius metus mano močiutė pradėjo važinėti pas medikus, ją nuo visko gydė, tik kad bėda - ji nyko tiesiog akyse. Tai gydė nuo plaučių uždegimo, tai nuo širdies ir pan. Galiausiai, kai aprėkėm gydytojus buvo paskirti nuodugnesni tyrimai. Tada siuntimas į Vilnių onkologinį. Dvi savaitės ligoninėj, daromi tyrimai, biopsija ir pan. Vasario viduryje paaiškėja, kad vėžys III stadija. PAts auglys plaučiuose (bronchuose) metastazavęs į 2 limfmazgius. Gydytojai išrašo 3 chemijos kursus ir išleidžia į gydytis. PAsako, kad vilties praktiškai jokios. Vos ne tiesiai šviesiai - ruoškitės laidotuvėms.
Visa giminė nuleido rankas. Pradėjo tik verkti, jau planuoti kaip ir kas prižiūrės močiutę ir panašiai. Kažkaip neskaičiau liūdnų istorijų apie šią ligą, tiesiog praleisdavau. Mane domino visi įmanomi gydymo būdai ir už ko tik įmanoma užsikabinti.
Dabar jau suleistos 6 chemijos dozės, išgerta daug papildų, "šarlataniškų" arbatų, šviežiai saustų sulčių ir t.t.. Gydytojai stebėjosi, kad močiutės kraujas taip gerai laikosi (nė karto nereikėjo daryti pertraukos) ir kad jai išvis nebūna labai blogai po chemoterapijos, klausinėjo ką ji geria ir pan.
Praktiškai kasdien kalbu telefonu, "plaunu smegenis" kad tikrai ji pasveiks, be to ir pati labai nori tuo tikėti, o gal net ir tikiu, kad gyvens kur kas ilgiau nei gydytojai duoda. Lankau ją kas kelias savaites. DAbar jau močiutė atsigavo: ženkliai sumažėjo raukšlių, priaugogal kokius 5 kg. Apetitas pasidarė žvėriškas, valgo viską iš eilės. Pati kalbėdama telefonu sako: tu ten internete moki surast kaip gydytis, paieškok dar ko nors, bandysiu viską. Vežu knygas skaityti ir pan.
Tiesiog neslepiame nieko nuo jos. Paišiau jai ląsteles kaip kas atrodo, dėl ko galėjo ta liga atsirasti, ką daro chemoterapija, kodėl reikia gerti skysčius ir t.t. Stengiausi, kad ji pati suprastų ir susidraugautų su liga. Ju baisiausia tai kas nežinoma.
Uždraudžiau giminaičiams verkti, sakiau, kad nėr reikalo, kol neleidžiamas morfijus ir kol neguli prikaustyta prie lovos. Dabar geriau dėti visas pastangas kovai su liga nei verkšlenti

Ryt Močiutė su mama keliaus vėl pas gydytojus. Skenuos kaip dabar atrodo augliukas ir tikrins kraują ir t.t. Laikau kumštukus, kad tik viskas būtų gerai. Tuk tuk tuk į stalą. Bet širdis džiaugiasi, kad ji pati labai kabinasi į gyvenimą ir karštai tiki, kad viskas bus OK.
Papildyta:
Bet kas skaudžiausia, kad gydytojai nieko nepataria: mama paklausia, ką reiktų papildomai vartoti - gydytoja nieko nepasako, nebent valgykit daugiau mėsos ir riebios žuvies :
Negi taip sunku patarti, ar bent kokią knygutę rekomenduoti ar pan. ?

Problema ta, kad kiekvienas gydytojas pataria skirtingai ką valgyti. Pavyzdžiui, mamos chemoterapeutė buvo kategoriškai prieš mamos ėjimą pas Ruolią. Ji pasakė, kad tiek ugniažolė, tiek kiaulpienių šaknų užpilai tiek dauguma kitų liaudiškų "kokteilių" nusodins kepenis. jei liga atsinaujins ir kepenys bus nusodintos, kils problemų dėl chemoterapijos. Bet ji liepė valgyti daug daržovių, baltą mėsą, gerti raudono vyno po taurę dažnai, būti grynam ore. O kiek žinau Ruolia draudžia gerti bet kokias sultis ir valgyti daržoves - esą tai maitina vėžį.
Žinokit, mes pas Ruolią ir nenuėjom. Mamos vėžinių lastelių skaičius yra normoje, auglio nėra, taigi kol remisija, tegul ji būna o kepenis nusodinti spėsim kai jau liga atsinaujins ir medicina nebepadės... Mes geriame wobenzymą ir ryklio taukus Alcymer, tai stiprina imunitetą.
Jadzka, sveikatos Tavo močiutei.
Beje, pagal kraują geriausia plaučių vėžio progresavimą nustatyti pirmiausia pagal CEA tyrimą (aišku jei tik močiutė jautri tam tyrimui, tikiuosi taip ir yra)

Pabandysiu ir aš išreikšti savo nuomonę apie papildus ir visokias žoleles. Gydančios gydytojos nuomonė visiškai sutampa su Betelgeiz gydytojos nuomone. Pagrindinė tezė, saugokite kepenis. Jos chemijos metu gauna tokį krūvį, reikalingas poilsis. Vienintelis vaistas - vanduo. Išgeriu po 2-2,5 l par dieną, taip įpratau, kad visur vaikštau su buteliuku vandens. Gydytoja sako, atvažiuoja ligoniai, reikalinga antra chemija, kepenų nėra, pažeistos: klausi ką vartojot: žoles.
Dėl Ruolios: skiria labai dideles dozes visokių preparatų ir sakyčiau ne visai pagrįstas. Man priskyrė virškinimui, nervų sistemai ir daugybė visokių kitokių, kas įdomiausia paskyrė Hepavitą, Bional firmos preparatą, ten įeina Ugniažolė, bet žiūriu ir vitaminas B6, vienoje kapsulėje yra jo 1,5 paros dozė. Paskyrė dvi kapsules per dieną. Dvi kapsulės, tai būtų 3 parų B6 dozė per parą. Daug. Kai pasiteiravau pasakė, jog profesorė Griciūtė neprieštarauja. Tai tik vieno žmogaus nuomonė. Bendra nuomonė yra ta, kad vengti B grupės vitaminų ir visiems onkoligoniams tai žinoma. Parodžiau gydančiai gydytojai, sako tik neišprotėk, pasirink kokį vieną preparatą iš 15, bet tik ne visus. Tai dabar nieko ir nevartoju. Skeptišką nuomonę girdėjau ir iš sanatorijų gydytojų apie Ruolią, ir vėl tas pats, per dideli papildų ir antioksidantų kiekiai. Ruolia dėl sučių ir daržovių teigia - dideli kiekiai kenkia.
Alkimeras: ilgas vartojimas kenkia, berods Rugutės forume skaičiau vienos mamos pastebėjimą iš jos patirties.
Dėl išgirtojo kprdicepso. Masažuoju ranką Šiaulių onkologiniame, tai masažistė pasakojo, kad atėjusi 72 m. močiutė, serganti krūtis vėžiu sakė, kad vėl kažkas negerai su krūtine ir mėnesinės prasidėjo, bijo važiuoti į Vilnių pas gydantį gydytoją ir pasakyti, nes vartojo kordicepsą, kai gydytojas buvo uždraudęs bet kokius papildus ir vitaminus.
Prieš patenkant pas Ruolią, Vilniaus onkoinstitute konsultavo tokia onkologė, pavardės nepamenu ir vizitinės neradau, matyt išmečiau. Pasiūlė Tianši firmos papildus kordicepsą, chitosaną. Tiesiog ant vizitinės jos pavardė ir Tiainši firmos pavadinimas, gydytoja platintoja. Viskas gal ir nieko, bet prieš susergant, prieš nustatant man vėžį, kai ieškojau ligos, naudojau daug šios firmos papildų, manau jie ir paskatino tokią audringą mano vėžio eigą. Man tuos papildus pasiūlė tokia į Šiaulius atvykstanti gydytoja iridodiagnostikė, vėliau ir laida apie ją per TV buvo, deja tik iš neigiamos pusės. Tiek aš, tiek minėtoji močiutė pastebėjome: jautiesi labai puikiai, tonizuoja, atsiranda jėgų, jūra iki kelių, labai gerai jautiesi, tačiau tonizuojamas ir auglys. Kraujas - svarbus rodiklis bet ne pagrindinis, ligoniai žino geras kraujas, nerodo, kad nėra auglio.
Žinoma, kai jau beviltiški atvejai, kai gydytojai atsisako gydyti, kai žmogaus kraujas blogas, kai jis nesikelia iš lovos, gal tada galima tokiais būdais bent savijautą pagerinti ir, aišku, greičiauisiai priartinti, blogąją lemtį. Bet Žmogus bent gerai jaučiasi paskutinėmis valndomis, gal mažesni skausmai ir t. t.
Spaudoje skaičiau apie stebuklingus papildus, bet visur labai svarbu dozės, jos negali būti nei per mažos, nei per aukštos. Pas mus skiria nedideles to paties kordicepso, chitozano dozes. Manoji iridodiagnostikė skirdavo po 1-2 kapsules kordicepso, kai ant dėžutės parašyta dozė kelis kart didesnė turėtų būti. Kodėl? Todėl, kad mažos dozės brangu, ką jau bekalbėti apie reikalingas. Pasirodo mažos dozės vėžį skatina, užuot slopinę, radau tai ir patvirtinančių faktų beskaitydama vėliau apie „stebuklingąjį“ kordicepsą. Tas pats ir su Vilcacora. Kas paskirs teisingas dozes ir ar įstengsime įpirkti? Kas pasakys, kiek ilgai jas vartoti? Sergant vėžiu, pasveiksta ir kažką vartojantys, ir pasveiksta nieko papildomo nevartojantys, kaip ir numiršta: ir tie, ir tie. Tai taip individualu. Išsakiau tik savo nuomonę ir papasakojau savo patirtį, kiekvienas elkitės pagal savo supratimą ir tikėjimą. Žinome: svarbu tikėjimas tuo ką darai, vidinis nusiteikimas - pasveikti ir gera nuotaika, kad ir labai sunku būna. Taip ir sveikti ir gyventi žymiai smagiau ir geriau.

Na papildai papildams nelygu... nors irgi...
Mano močiutei dabar daroma chemoterapija. Tai ji geria:
Teta iš kanados atvežė spec vaistažolių mišinius, kuriuos Kiniečių medikai darė pagal diagnozę.
Tianši papildus: Antilipidinę arbatą, Kordicepsą 2 kapsules per dieną, Cholikaną 3 kapsules per dieną, Spiruliną 2 kapsules per dieną, Biokalcį. Chitozano sakė negerti kol daroma chemoterapija. Nes Chitozanas neleidžia chemijai veikti. Chitozaną reikia pradėti gerti po chemijos. O apie kordicepsą atsiliepė taip, kad tai tikrai nėra pagrindinis vaistas. Jį reikia vartoti nebent tam, kad tonizuoti organizmą. Nieko labai teigiamo jis nedaro, tiesiog šiek tiek skatina imuninę sistemą ir suteikia energijos.
Nors galvojam, kad sugėrus šituos papildus ką jau nupirkom, pereisim prie GNLD firmos papildų, man kažkaip pasirodė jie aiškesni, iš aiškesnių r labiau suprantamų komponentų pagaminti, be to - kūrėjų komandos biografijos patiko man.
Tiesiog bandom viską, aišku, tariamės su gydytojais.
Močiutė labai norėjo Musmires ir rupūžę vartoti, tačiau gydanti gydytoja pasakė, kad jei jau ji gers - gydytoja atsisakys ją gydyti. DAr iš kažkur sužinojo apie kažkokią žolę "Dėmėtoji mauda". Tai irgi - man nepakankamai pagrįsta pasirodė ji

Man tai norisi susisiteminti viską... įdomu kas veikia teigiamai (naikina vėžines ląsteles), kas skatina vėžinių lastelių dauginimąsi?
Ir kas padeda kraujui (Leukocitams, hemoglobinui)?

Ir kas padeda kraujui (Leukocitams, hemoglobinui)?
[/quote]

Šiaip daktarė sakė tiek alcymer tiek wobenzym naudoti su pertraukom. t.y. gerti normalias paros dozes pagal aprašymą bet ne ilgiau kaip mėnesį. Tai dabr geriam mėnesį tą mėnesį kitą.
O šiaip gydytoja per chemoterapiją liepė griežtai nieko nevartoti, jokių vitaminų, jokių papildų, tik įprastinį maistą nes visi tie papildai gali silpninti chemoterapijos poveikį.

Leukocitus iš liaudiškų priemonių labai gerai padėjo atstatyti žali lašiniai. Turiu omeny, kad per dieną reikia sučiulpti po 1 mažą riekelę sūdytų bet nerūkytų lašinių. Būtent ne sukramtyti ir ryti, o lėtai sučiulpti. Tiesa po 6 chemoterapijos lašiniai visiškai nebepadėjo. Bet kadangi chemijos buvo baigtos, tai tada gydytoja sakė nepiktnaudžiaujant kelias dienas pagerti po taurę raudonojo vyno. tai pvz. penktadienį granulocitai buvo 0,6 o leukocitai 2 - visiškai ant neutropenijos ribos ir buvau persigandusi siaubingai, o pirmadienį po 3 vyno taurių jie buvo normoj. Vynas turi būti sausas iš brangesnių (aukštesnės kokybės).
O eritrocitus tai mes (mama iš vis visą gyvenimą mažakraujyste serga - geležies trūksta) atstatinėjom su vaistais (nu nepamenu pavadinimo nors užmušk ) bet ne tablečių pavidalu nes jos kenkia skrandžiui o kapsulėje skysčio pavidalo, jį skiesdavom sultim, pirkom vaistinėj - prisiminsiu parašysiu

Na močiutei per 6 chemoterapijos kursus Leukocitai žemiau 4 nuvuvo nukritę. Paskutinį kartą hemoglobinas šiek tiek sumažėjęs, bet ne ant kritinės ribos. Jai leidžia 3 kursus kas savaitę, paskui daro dviejų savaičių pertrauką.
Ji geria įvairas sultis - granatų, morkų, burokų, greipfrutų, apelsinų ir pan. Kartais raudono vyno. Stengiasi valgyti kiek įmanoma. Ka-kaip nebuvo apetito seniau jokio, jis atsirado pradedant gerti antilipidinę arbatą (be to darom ją silpną, ir jos būna litras, tai bent jau skysčių daug gauna). Kas keisčiausia - jau priaugo nemažai svorio (daug maž tiek kiek numetė per savo ligas).

o kodėl negalima vitamino B ?

Betelgeiz Hemoglobiną labai gerai atstato granatų vaisiai.
Kažkada skaičiau knygą, kaip žmogelis norėjo išvengti šaukimo į karą ir valgė labai daug sviesto, kad sukeltų leukocitus, jų buvo tiek jog rodė siaubingą infekciją. Pagalvojau kaip įdomu, nežinau kodėl, bet tas faktas aprašytas knygoje įstrigo atmintin. Nežinau ar tai teisybė. Tavasis pavyzdys apie sūdytus lašinius lyg ir patvirtintų mano skaitytą informaciją. Aišku, ten buvo grožinis kūrinys.
Kiek Jūs Laiko jau po chemijos?

Siracusa, kaip tavo reikaliukai, minėjai apie galimybę dalyvauti studijoje? Kaip sekasi?


Jadzka, ar jus gydantis gydytojas-onkologas žino, ką jūs vartojate, ar tai su juo yra suderinta? Sultys ir papildai. Vyrauja nuomonė, kad vitaminai B skatina vėžinių ląstelių augimą, bet ir yra viena kitai prieštaraujančių nuomonių.

Na kad hemoglobinui granatai gerai - žinojau...
O katik kalbėjau su močiute - kraujas labai geras, tęsia chemoterapiją. Dar 3 kartai dabar. Jau 6 padaryti, 3 dar išrašė. O toliau ir vėl žiūrės.
žodžiu aišku, kad dienas neaišku kol kas...
Papildyta:


Gydytoa žino viską ką vartojam... Nešėm, tarėmės, rodėm. Sakė viskas OK. Kol kas tik stebisi, kad kraujas laikosi labai gerai. Pagyrė močiutę, kad toks geras kraujas šiadnien, tai jau jos balse kiek džiaugsmo telefonu girdėjosi