Labas.Visas su pavasariu sveikatos,istvermes...Noriu paklausti-gal pazystat zmoniu serganciu limfoma,neHodzkino liga?Butu idomu suzinoti kaip sekasi kovoti su sita baisybe?Sia liga pries3men.diagnozavo mano vyrui.Paprastai sakant,navikas kepenyse,pazeista bluznis,plauciai,padideje2limfmazgiai pilve.Dar prie viso to istyre hepatitusB,C.Gydymas-intensyvi hemoterapija cystostatikais,laseliniu pagalba.Daktarai sake,reiks5 etepu,taciau tie hepatitai trugdo limfomos gydymui.Jau atkentejom3hemoterapijos etapus.Antras buvo labai sunkus-dare3kraujo dapylimus,isopejo gerkle,burna,liezuvis.Apie savaite negalejo pakalbeti,valgyti.Po3hemoterapijos padare pazeistu organu rengena.Po2savaiciu bus atsakymas.Siaubingai bijau ar bus pagerejimas,nes navikas piktybinis-zaibiskai plintantis,ar nepazeis kaulu ciulpu.Dave Dievulis,nepagailejo-gal uz visus40metu,nes per juos tik gripu karta sirgo...Raminu save tuo,kad esam ne Lietuvoj,kad vaistu nepritruks,kad daktarai labai rupinasi,kad leidzia man visa laika buti kartu su juo.Sunku.Sirdis plysta ziurint i savo zmogu-taspats,bet kartu ir kitas kankinamas ligos,hemoterapiju.Pasiguosti galiu tik dukrai ir sunui.Vyro gimines manes nesupranta,liepia vezti iLietuva,atseit,vistiek nebepasveiks...Paverkiam su dukrele susikabinusios,tam kartui palengveja,nors apsisukus norisi iskelt rankas i dangu ir saukti saukti,kol Dievulis isgirs ir atsakys uz ka taip ziauriai mano seima baudzia...
QUOTE(vi_ @ 2006 04 30, 17:22)
Tai toks mažytis pragaras žemėje. Bjauriausia, kad nežinai, ką rasi jį praėjęs. Gal dar didesnį pragarą?.. Bet kai turi šitokią bėdą, į ateitį geriau nežiūrėti, o ir gręžiotis atgal neverta. Reikia gyventi šia diena, ir viskas bus, kaip seniau. Gal net gi geriau nei seniau, nes išmoksti džiaugtis visokiais mažmožiais, iš kurių pagrinde ir sudėliotas mūsų gyvenimas. Seniau juk gebėdavome džiaugtis tik didelių svajonių išsipildymu, kas paprastai retai nutinka. Meluočiau, jei sakyčiau, jog su tuo gyvenimu viena diena pas mus viskas sklandžiai gaunasi. Mes dar tik mokomės, tačiau pasiekimų jau yra.
Tikra tiesa tavo žodžiuos. Kažkaip plačiau atsiveria akys, gyvenimas tampa spalvingesnis, kvapnesnis, gražesnis ir geresnis. Aš atšvenčiau lygiai metus, balandžio 25 d. Toliau bandysiu gerinti statistiką. Atšvęsit ir Jūs metus, antrus ir...kitus.
Ramunikei:
Papildyta:
QUOTE(Ramunike @ 2006 04 30, 22:47)
Nors apsisukus norisi iskelt rankas i dangu ir saukti saukti,kol Dievulis isgirs ir atsakys uz ka taip ziauriai mano seima baudzia...
O tu pašauk. Padeda. Ir nešauk už ką, o šauk - VISKAS BUS GERAI! JIS PASVEIKS!
Liga - nebausmė, liga - nedovana, tai tiesiog liga.
Nuo burnos išopėjimų padėdavo skalavimai su sidabražole, ramunėlėmis, tik nežinau ar ten kur gyvenate yra. Dar gerai prailginto veikimo vitaminas C, jis įsisavinamas per ilgesnį laiko tarpą, ilgesnis ir geresnis poveikis.
Sveika ADIS,sveika VI,visada laukiu jūsų minčių.Adis,malonu,kad tau viskas gerai.As kažkaip linkusi tyliai viska skaityt,nors bėdą turiu tokią pat.Sunku man apie tai kalbėt,deja.Gyvenime su niekuo apie tai nekalbu,o galvoju dažnai.Niekada nepasakau to,ką jaučiu aplinkiniams,kurie su tuo nesusidūrė.Pokalbis skamba banaliai ir paviršutiniškai,o tiesa iki kaulų smegenų.Viena žinau,kaip reikia dėkoti pačiam gyvenimui,kad esu,kad turiu ką mylėt.O visa kita-tik maži nesklandumai.Mūsų gyvenimai jau paženklinti,ir jau ko gero,nebebus paprasti.Mes jau kitokie.Kiekvienas,kartą prisilietęs prie šios ligos,pasikeičia negrįžtamai.Sėkmės Jums,mielosios.
QUOTE(adis @ 2006 05 01, 10:26)
Tikra tiesa tavo žodžiuos. Kažkaip plačiau atsiveria akys, gyvenimas tampa spalvingesnis, kvapnesnis, gražesnis ir geresnis. Aš atšvenčiau lygiai metus, balandžio 25 d. Toliau bandysiu gerinti statistiką. Atšvęsit ir Jūs metus, antrus ir...kitus.
Ramunikei:
O tu pašauk. Padeda. Ir nešauk už ką, o šauk - VISKAS BUS GERAI! JIS PASVEIKS!
Liga - nebausmė, liga - nedovana, tai tiesiog liga.
Nuo burnos išopėjimų padėdavo skalavimai su sidabražole, ramunėlėmis, tik nežinau ar ten kur gyvenate yra. Dar gerai prailginto veikimo vitaminas C, jis įsisavinamas per ilgesnį laiko tarpą, ilgesnis ir geresnis poveikis.
Ramunikei:
O tu pašauk. Padeda. Ir nešauk už ką, o šauk - VISKAS BUS GERAI! JIS PASVEIKS!
Liga - nebausmė, liga - nedovana, tai tiesiog liga.
Nuo burnos išopėjimų padėdavo skalavimai su sidabražole, ramunėlėmis, tik nežinau ar ten kur gyvenate yra. Dar gerai prailginto veikimo vitaminas C, jis įsisavinamas per ilgesnį laiko tarpą, ilgesnis ir geresnis poveikis.
as irgi atsvenciau metus, vasario 17, dar viena svente po vasario 16-osios atsimenu pernykste diena, kai vaziavau i klinikas buvo -15C prisirengiau, kad nesusalciau, saugojau pilveli pasake, kokia diagnoze itariama, o as net neabejojau, kad ji ir yra, is kur tas zinojimas daugiau dziaugsmo del nestumo, ta diagnoze lyg nereiksmingas priedas buvo
ramunike, su burnos isopejimu girdejau gerai padeda susitvarkyti "Daktarin gelis". po chemiju ir transplantaciju ji naudoja As juo tepdavau soske nuo pienliges savo mazei, labai skanu budavo, net sustingdavo visa
QUOTE(Ramunike @ 2006 04 30, 23:47)
Labas.Visas su pavasariu sveikatos,istvermes...Noriu paklausti-gal pazystat zmoniu serganciu limfoma,neHodzkino liga?Butu idomu suzinoti kaip sekasi kovoti su sita baisybe?
Yra toks puslapis su forumu, sukurtas piktybinėms kraujo ligoms. Ten tikrai rasite daug informacijos apie šias ligas bei šaunų jaunų žmonių kolektyvą, kovojantį su Hodžkino/ne Hodžkino lifomomis. Jų istorijos tikrai jums suteiks stiprybės, o patarimai padės susidoroti su neišvengiamais sunkumais, kurie atsiranda gydymo metu. Sėkmės!
http://www.kraujas.lt/forum.php?lng=lt
Linkėjimai ir tau Arūne.
QUOTE(arune @ 2006 05 01, 13:51)
Sveika ADIS,sveika VI,visada laukiu jūsų minčių.Adis,malonu,kad tau viskas gerai.As kažkaip linkusi tyliai viska skaityt,nors bėdą turiu tokią pat.Sunku man apie tai kalbėt,deja.Gyvenime su niekuo apie tai nekalbu,o galvoju dažnai.Niekada nepasakau to,ką jaučiu aplinkiniams,kurie su tuo nesusidūrė.Pokalbis skamba banaliai ir paviršutiniškai,o tiesa iki kaulų smegenų.Viena žinau,kaip reikia dėkoti pačiam gyvenimui,kad esu,kad turiu ką mylėt.O visa kita-tik maži nesklandumai.Mūsų gyvenimai jau paženklinti,ir jau ko gero,nebebus paprasti.Mes jau kitokie.Kiekvienas,kartą prisilietęs prie šios ligos,pasikeičia negrįžtamai.Sėkmės Jums,mielosios.
Mes su Adis esame šio forumo senolės (berods net vienmetės), tad bepigu mums čia išmintį žarstyti...
Kai buvau 23 metų, susirgau neaiškia virškinimo liga. Gydytojai nustatinėjo vieną neteisingą diagnozę po kitos, savijauta blogėjo, tad nenuostabu, jog pradėjau galvoti apie vėžį. Juolab, kad nepaliaujamai krito svoris. Mintys apie vėžį ir mirtį įvarė dvasinį nerimą patį baisiausią dalyką, kokį esu patyrus. Pamenu, kaip valandų valandas vaikščiodavau ratais kilimo pakraštėliais, kad tai kas dėjosi galvoje, būtų bent pakenčiama. Kai šitai baigėsi, supratau, jog didžiausia vertybė žmogaus gyvenime yra dvasinė ramybė. O ją turėti galima ir ne nepagydomai sergant, ir neturėti, būnat visiškai sveikam ir viskuo pertekusiam. Baisiausi dalykai, kurie mus gali ištikti, dedasi ne kur nors, o mūsų galvoje.
Aciu, mielosios.Esam isbande daugybe dalyku del to burnos opejimo-ir ramuneles,saltalankiu alieju,alijosio nuovirus,bulviu sultis.Turim gerus vaistus"xylocatin vyskos",bet tikriausei privalom islaukt tam tikra laiko tarpa... ADIS-saukiu taip ir taip ir kitaip...bet nebepadeda net mano turimos psihologijos zinios,nei pankeriu metu darbo patirtis...
QUOTE(Ramunike @ 2006 05 01, 15:45)
Aciu, mielosios.Esam isbande daugybe dalyku del to burnos opejimo-ir ramuneles,saltalankiu alieju,alijosio nuovirus,bulviu sultis.Turim gerus vaistus"xylocatin vyskos",bet tikriausei privalom islaukt tam tikra laiko tarpa... ADIS-saukiu taip ir taip ir kitaip...bet nebepadeda net mano turimos psihologijos zinios,nei pankeriu metu darbo patirtis...
Ką aš galiu pasakyti, būk tvirta, jūsų palaikymas labai reikalingas. Tai šiaudas už kurio stveriamės. Puikiai supranti, kad tavo baimė, nerimas, gailestis yra bejėgiai prieš ligą, jie tik skatina kaltės jausmą, tam, kuris susirgo. Susirgęs supranti, kiek nerimo, baimės, pagaliau ir materialinių sunkumų suteiki savo artimiesiems. Tai dar viena našta šalia ligos. Jūs negeležiniai, kreipiuosi į visus tuos, kurių brangiausi žmonės serga. Mes, ligoniai, ne saldainiukai. Sunku, mylėkite, rūpinkitės, džiaukitės kiekviena diena duota likimo būti kartu ir tai jau bus labai daug.
Man susirgus, vyras ir pradėjo negaluoti, skauda skrandį ir jokie vaistai nepadeda - manau, kad tai tik viena - įtampa, nerviukai, tai mano ligos atgarsis. Jis labai ramus ir moka gyvenimą priimti tokį koks jis yra, bet vistiek nėra geležinis. Taip, kad neužmirškite ir savęs. Ilgainiui apsiprasit su liga ir ji neatrodys tokia baisi. Chemija praeina, atsitiesi ir viską primiršti. Atrodo, nieko ir nebuvo. Lieka tik laukimas, gyvenimas susidalija į ciklus; trijų mėnesių, pusmečių, metų, t.y. priklauso nuo to kas kiek laiko atliekami tyrimai. Taip ir gyvenam.
QUOTE(adis @ 2006 05 01, 11:26)
Tikra tiesa tavo žodžiuos. Kažkaip plačiau atsiveria akys, gyvenimas tampa spalvingesnis, kvapnesnis, gražesnis ir geresnis. Aš atšvenčiau lygiai metus, balandžio 25 d. Toliau bandysiu gerinti statistiką. Atšvęsit ir Jūs metus, antrus ir...kitus.
Su gimtadieniu! Linkiu tau patirti nukriošimo nuo senatvės džiaugsmą!
Džiugu, kad nepalieki šios kertelės ir vis palaikai čia užklystančius. Gerai, kad esi įžūlokai nusiteikusi statistikos atžvilgiu taip jai ir reikia! Su šia ponia verta draugauti tik kai ji stovi mūsų pusėje, o jei ne nekreipti į ją dėmesio. Jei gyvenčiau pagal jos sugalvotus skaičiukus, šiandien manęs jau nebebūtų. Vaikystėje susirgau liga, apie kurią keliuose medicinos vadovėliuose parašyta, kad gyventi liko nuo 20 iki 25 metų. Po diagnozės nustatymo gyvenu jau 31 metus, ir galo dar nematyti (tfiu-tfiu-tfiu! per kairį petį)...
Stiprybės tau ir tavo artimiesiems!
Taip, Ramunike.. neHodzkino limfoma tikrai zaibiska.. ir letiniai hepatitai, apie kuriuos daznai nieko nezinom, daznai sukelia vėžinius susirgimus, ypač kepenų.. o jų diagnostikos tiesiog nėra- visi atvejai baigiasi liūdnai, negirdėjau dar sėkmės istorijų su kepenų vėžiu. bet visada galima pakeisti istoriją..
Adis, su gimimo diena
Jūs visos stiprios ir pasigėrėjimo bei įkvėpimo deivės čia randu ir užuovėją ir užuojautą ir teigiamų pavyzdžių. Tiesiog nebijokim pasispasakoti, nes išsikalbėjus ligos tarsi atsikratai ir tampa lengviau lengviau..
O man jau metai ir 4mėn nuo diagnozės.. ir pradeda pildytis svajonės, atsigaunu, atrodo net oro šviežesnio įkvepiu linkiu ir Jums tokio atsinaujinimo!
Adis, su gimimo diena
Jūs visos stiprios ir pasigėrėjimo bei įkvėpimo deivės čia randu ir užuovėją ir užuojautą ir teigiamų pavyzdžių. Tiesiog nebijokim pasispasakoti, nes išsikalbėjus ligos tarsi atsikratai ir tampa lengviau lengviau..
O man jau metai ir 4mėn nuo diagnozės.. ir pradeda pildytis svajonės, atsigaunu, atrodo net oro šviežesnio įkvepiu linkiu ir Jums tokio atsinaujinimo!
QUOTE(adis @ 2006 05 01, 18:13)
Ką aš galiu pasakyti, būk tvirta, jūsų palaikymas labai reikalingas. Tai šiaudas už kurio stveriamės. Puikiai supranti, kad tavo baimė, nerimas, gailestis yra bejėgiai prieš ligą, jie tik skatina kaltės jausmą, tam, kuris susirgo. Susirgęs supranti, kiek nerimo, baimės, pagaliau ir materialinių sunkumų suteiki savo artimiesiems. Tai dar viena našta šalia ligos. Jūs negeležiniai, kreipiuosi į visus tuos, kurių brangiausi žmonės serga. Mes, ligoniai, ne saldainiukai. Sunku, mylėkite, rūpinkitės, džiaukitės kiekviena diena duota likimo būti kartu ir tai jau bus labai daug.
Man susirgus, vyras ir pradėjo negaluoti, skauda skrandį ir jokie vaistai nepadeda - manau, kad tai tik viena - įtampa, nerviukai, tai mano ligos atgarsis. Jis labai ramus ir moka gyvenimą priimti tokį koks jis yra, bet vistiek nėra geležinis. Taip, kad neužmirškite ir savęs. Ilgainiui apsiprasit su liga ir ji neatrodys tokia baisi. Chemija praeina, atsitiesi ir viską primiršti. Atrodo, nieko ir nebuvo. Lieka tik laukimas, gyvenimas susidalija į ciklus; trijų mėnesių, pusmečių, metų, t.y. priklauso nuo to kas kiek laiko atliekami tyrimai. Taip ir gyvenam.
Man susirgus, vyras ir pradėjo negaluoti, skauda skrandį ir jokie vaistai nepadeda - manau, kad tai tik viena - įtampa, nerviukai, tai mano ligos atgarsis. Jis labai ramus ir moka gyvenimą priimti tokį koks jis yra, bet vistiek nėra geležinis. Taip, kad neužmirškite ir savęs. Ilgainiui apsiprasit su liga ir ji neatrodys tokia baisi. Chemija praeina, atsitiesi ir viską primiršti. Atrodo, nieko ir nebuvo. Lieka tik laukimas, gyvenimas susidalija į ciklus; trijų mėnesių, pusmečių, metų, t.y. priklauso nuo to kas kiek laiko atliekami tyrimai. Taip ir gyvenam.
Va,va as irgi maniau,kad mano namiskiai i mano liga reaguoja labai ramiai ,bent jau taip jie elgesi,bet pries kelias dienas suzinojau ,kad mama nuejusi pas savo drauges senutes vis verkia...taip pasidare negera ant dusios...o as ja ir kitus namiskius visad maciau tokius stiprius...net suglumau...juk praejo,jau 2 geri metai...gal jie ir sniau verke,tik as to nepastebejau? ...ta zinia tikrai ismuse mane is veziu...nesitiokejau