QUOTE(vi_ @ 2006 12 10, 22:53)
Pradedi suvokti, jog viskas apink yra tik mūsų minčių piešinys ką nupieši, tą ir matai.
Stengiesi pieši, bet vieną kartą tos mintys nupiešia vieną paveikslą, kitą kart kitą. Bandai jį sudėlioti taip, kad kuo lengviau tau pačiam ir apie tave esantiems būtų, pavyksta. Tačiau kartais, taip kaip šiandien, jos šast į šoną ir ašarų upeliai. Vėl kyli, nes kitaip negali. Bandai uždrausti sau būti protingu, neigi statistiką, pradedi galvoti statistika tik sausi skaičiai. Pagaliau, kadangi esi užaugusi, subrendusi lozungų pasaulyje, išsikeli sau šūkį: Pagerinti statistiką. Šventai pradedi tikėti iki kito kritimo, vėl krenti, vėl kyli. Taip mergaitės - toks visas likęs gyvenimas, kas mėgsta adrenaliną, gal visai neblogai jaustųsi. Aš labiau vertinu saugumą. Iš kitos pusės parodykit man amžiną. Tokių nėra. Kaip jaučiasi seneliai, kuriems jau virš 80 metų, manau panašiai. Belieka su tuo susitaikyti ir suvokti, kad kiekvienam tiek kiek atseikėta, tiek ir priklauso. Kuo kokybiškesnis ir ramesnis likęs gyvenimas turi būti. Antraip raudokim, o gal įveiksim tą statistiką ir nugyvens Betelgeiz mama, Vi vyras, aš dar gerą 15 metų ar daugiau, baisių, ašaringų, neviltingų metų. Baisu. Vien nuo tokių minčių, pasikeičia mano piešinys.
vi, kuo ilgesnio remonto. ačiū, atlikai psichologo darbelį.
Vietoj raminamų brendžiukas padeda.