Sveikute,
Gudom ja pas PIPIRIENE SANTARISKESE.
sis pablogejimas vos po keliu savaiciu.Mama skirdo lektuvu buvo men.gal.tiksliai nebepamenu,ne tas man buvo svarbiausia...As manau kad operuojant jie kazkaip uzspaude ar kazka padare tiems limfmazgiams,akivaizdu kad skysciai kaupiasi organizme..
Galvojau apie antra operacija,bet jie neoperuoja nes mat tas "vulkanas" " krateris"ant jos vienos kruties jis toks gilus kad jie neoperuoja nes nera su kuo ir is kur sugnybti oda siuvant...
QUOTE(adis @ 2006 09 20, 12:06)
adis, 20 Rgs 2006 - 12:06, parašė:
adis, 20 Rgs 2006 - 12:06, parašė:
Labas, mikse,
Jau tokia ta mūsų tema - banguojanti. Nuolatos, kas nors prisijungia, ieškodami patarimų, paguodos, patys dalindami paguodą ir patarimus. Kiti palieka mus, vieni pasveikę, nori kuo greičiau užsimiršti, kiti (labai liūdna )- išėję su visam.
Nesinori sakyti, sveika atvykusi, todėl pasakysiu būk su mumis.
Labai sujaudino tavo mamos istorija , nes pati sergu krūtų vėžiu.
Nelabai ką galiu patarti , nes mano situacija šiek tiek kitokia.
Noriu paklausti, kur gydotės, po kokio laiko tarpo šis pablogėjimas? Ar buvo atlikta kažkokie tyrimai, kurie patvirtino atsinaujinimą?
Rūpi man ir ta kelionė į kurią buvo išsiruošusi tavo mama, ar skrido lėktuvu ar kitaip vyko, kiek laiko buvo išvykusi? Nuo ko manai visa tai - ar nuo aplinkos pakeitimo, ar nuo pačios kelionės nuovargio atsitiko, gal buvo kažkokių stresinių situacijų?
Matai, kreipeisi tu pagalbos ieškodama, aš tave užsipuoliau klausinėdama, nes pati žadu vykti savaitei Į Paryžių, skristi lėktuvu, truputį išgąsdino mane tavo šis pagalbos šauksmas...Noriu išgirsti tavo samprotavimus ir nuomonę... Man reikia tavo pagalbos...
Yra tokie pratimėliai padedantys rankai, lengvi ir nesudėtingi, tačiau tavo mamytė juos turėtų žinoti, jei ne, galiu atsiųsti į tavo pašto dėžutę. Tik ar ji galės juos daryti, esant tokiai situacijai, reikėtų medikų klausti. Jie nesudėtingi tik rankų pakilnojimas, bet vis tiek judesys. Ir kažin ar padėtų, pasitarkite...
Dėl paguodimo, kas jei ne tu paguos, anūkėlė...Sunku tokioje situacijoje ir tau ir jai, sunku tikėti išgijimu, bet kaip nors, kaip nors laikykitės, mielosios.
Noriu tau priminti mūsų Rasytes, temos pradžioje visiems skirtus žodžius: „Stebuklas visada yra kažkur šalia nevilties...“(Remarkas)
Labai prašau. - tikėkite ir tu, ir tavo mamytė, kad ir kaip sunku. Gydymas vyksta, vėžys lengvai nepasiduoda, reikia pakentėti, kad jį pribaigti arba bent užmigdyti. Jei pavyks sumažinti naviką, gal dar bus įmanoma jį šalinit chirurgiškai, pašalinant visą likusią krūtį.
Labas, mikse,
Jau tokia ta mūsų tema - banguojanti. Nuolatos, kas nors prisijungia, ieškodami patarimų, paguodos, patys dalindami paguodą ir patarimus. Kiti palieka mus, vieni pasveikę, nori kuo greičiau užsimiršti, kiti (labai liūdna
)- išėję su visam.
Nesinori sakyti, sveika atvykusi, todėl pasakysiu būk su mumis.
Labai sujaudino tavo mamos istorija
, nes pati sergu krūtų vėžiu.
Nelabai ką galiu patarti
, nes mano situacija šiek tiek kitokia.
Noriu paklausti, kur gydotės, po kokio laiko tarpo šis pablogėjimas? Ar buvo atlikta kažkokie tyrimai, kurie patvirtino atsinaujinimą?
Rūpi man ir ta kelionė į kurią buvo išsiruošusi tavo mama, ar skrido lėktuvu ar kitaip vyko, kiek laiko buvo išvykusi? Nuo ko manai visa tai - ar nuo aplinkos pakeitimo, ar nuo pačios kelionės nuovargio atsitiko, gal buvo kažkokių stresinių situacijų?
Matai, kreipeisi tu pagalbos ieškodama, aš tave užsipuoliau klausinėdama, nes pati žadu vykti savaitei Į Paryžių, skristi lėktuvu, truputį išgąsdino
mane tavo šis pagalbos šauksmas...Noriu išgirsti tavo samprotavimus ir nuomonę... Man reikia tavo pagalbos...
Yra tokie pratimėliai padedantys rankai, lengvi ir nesudėtingi, tačiau tavo mamytė juos turėtų žinoti, jei ne, galiu atsiųsti į tavo pašto dėžutę. Tik ar ji galės juos daryti, esant tokiai situacijai, reikėtų medikų klausti. Jie nesudėtingi tik rankų pakilnojimas, bet vis tiek judesys. Ir kažin ar padėtų, pasitarkite...
Dėl paguodimo, kas jei ne tu paguos, anūkėlė...Sunku tokioje situacijoje ir tau ir jai, sunku tikėti išgijimu, bet kaip nors, kaip nors laikykitės, mielosios.
Noriu tau priminti mūsų Rasytes, temos pradžioje visiems skirtus žodžius: „Stebuklas visada yra kažkur šalia nevilties...“(Remarkas)
Labai prašau. - tikėkite ir tu, ir tavo mamytė, kad ir kaip sunku. Gydymas vyksta, vėžys lengvai nepasiduoda, reikia pakentėti, kad jį pribaigti arba bent užmigdyti. Jei pavyks sumažinti naviką, gal dar bus įmanoma jį šalinit chirurgiškai, pašalinant visą likusią krūtį.