Onkologinės ligos 4

Kiek daug čia informacijos ir naujienų, kol manęs nebuvo (ne viską spėjau ir paskaityt). Laikykitės sergantys, nepasiduokit blogoms mintims ir džiaugiuosi, kad yra pasveikusių.

Oi kaip džiaugiuos, kad Ramunikes vyras pasveiko

Adis kaip visada ačiū už labai reikalingus patarimus Nėr ką ir pridurti

Limfomos dienos proga nupirkau vyrui CD Rasos ir Jono, tai dabar jo nuotaika nebloga, jau pradeda dainas dainuoti, nors šiandien pas gydytoją vėl tikrintis eina, tai vėl lauksim šiek tiek su baime rezultatų.

Gavau šiandien tokią elektroninę žinutę:


LĖTAS ŠOKIS

Šį eilėraštį parašė vėžiu serganti paauglė. Ji norėtų sužinoti, kiek žmonių gavo jos eilėraštį. Tai tikrai yra eilėraštis. Prašome perduoti jį kitiems.
Šį eilėraštį parašė mirtinai serganti mergaitė Niujorko ligoninėje. Jį išsiuntė jos gydytojas – būtinai perskaitykite, kas parašyta baigiamajame žodyje po eilėraščiu.

LĖTAS ŠOKIS

Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar kasdien lekiate visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: “Kaip gyveni?“,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar nesakydavote vaikui:
„Padarysime tai rytoj?“
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti: “Sveikas!“
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.


Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo dieną,
Tai – kaip neišpakuota dovana...
Išmesta.
Gyvenimas – ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina.


Perduotus el. laiškus registruoja, kad būtų galima juos suskaičiuoti.

Brangieji,
Perduokite šį laišką visiems, kuriuos pažįstate ir net kurių nepažįstate! Tai yra nepaprastos mergaitės, kuri greitai paliks šį pasaulį, prašymas. Ji serga vėžiu. Mergaitei liko gyventi tik šešis mėnesius. Kaip savo paskutinį norą ji norėjo išsiųsti laišką, kuriame prašo visus gyventi kuo pilniau, nes jos jau nebus.
Ji niekada nešoks išleistuvių baliuje, niekada nebaigs mokyklos, neištekės ir neturės vaikų.
Išsiųsdami šį laišką kuo daugiau žmonių , jūs suteiksite mažą viltį jai ir jos šeimai, nes už kiekvieną naujam adresatui išsiųstą laišką Amerikos Vėžio draugija skirs 3 ct jos gydymo programai. Vienas jaunuolis išsiuntė šį laišką 500 žmonių! Tad aš žinau, kad mes galime išsiųsti tokius laiškus bent 5 ar 6 adresatams! Tai yra ne jūsų pinigai, o tik jūsų laikas!
Perduokite tai, kaip paskutinį prašymą.

Sviesele,

daug išminties šiose eilėse. Gaila tik, kad ji iš sergančio vaiko lūpų. Kiek suprantu, greičiausiai tai paauglės eilės. Jauno žmogaus suvokusio anksti gyvenimo prasmę, gal net peranskti....mintys.
Liga subrandino, ji tai daro - brandina, augina, atimdama... versdama bijoti ir kentėti, ....duoda, galvojau, kad tik suaugusiems atveria laikinumo ir savo trapumo suvokimą šiame pasaulyje, pasirodo vaikams taip pat.

Šie žodžiai daugiau skirti sveikiesiems, vėžiu sergantys paprastai, jau žino tai, kas čia taip gražiai išdėstyta, tik gal taip gražiai pasakyti nemoka.

Ačiū Sviesele, už šią mergaitės lūpomis skelbiamą nevaikišką gyvenimo patirtį.


Malonu, kad pasirodei. Gerų Jums tyrimų rezultatų.
Norėčiau, kad ir mano vyras dainuotų, turi gražų balsą, bet šelmis, nedainuoja.

Ačiū mergaitės, ieškojau visaip, kiek leido galimybės.

Tiesiog man atrodė, kad kažkurioj daly kalbėjotės apie tai, kad yra dvi vėžio rūšys, pagydoma ir nepagydoma, tai pamaniau, kad apie karcinomas ir dar kažką kito buvo kalba, dabar turbūt neberasiu, bet dar bandysiu.

O kad vėžys, tai jau nuo 2000 metų, tik aš retai rašau, tai todėl ir neprisimenat mano mamos istorijos Pačios suprantat, kad būna dienų, kai nori apie tai kalbėtis, o būna, kad geriau nors trumpam viską pamiršt ir džiaugtis šia akimirka

Karcinoma man, tai tik vėžio rūšies pavadinimas, tai rieškia, kad vėžinės ląstelės formuojasi liaukiniame- epiteliniame audinyje, iš šio audinio ląstelių. Piktybiškas.

Piktybiškumas priklauso truputį ne nuo to, čia tik parodo iš kokių ląstelių. Pvz., sarkoma iš kaulinio, kremzlinio ar minkštųjų dangalų (t. y. raumenų ir jungiamojo audinio). Limfomos - limfmazgių vėžys, leukemijos -pažeidžia leukocitus ir t.t. Odos vėžiai - melanoma, bazelioma, plokščialąsčiai, čia ir pagal tai, iš kokių ląstelių arba tiksliau, kur yra pati pati pradžia.

Karcinomos dar skirtosi į įv. klases. Žodžiu, labai sudėtinga, invazines duktalines, invazines lobulines, adenokarcenomas, karcinomas in situ ir t.t. Aš čia tik paminėjau krūtų karcinomas apie kurias esu truputį skaitinėjus, nes turiu tokią knygą -Krūtų vėžys.

Sveikos,

Prisijungsiu ir as prie jusu

Sveikos,


Prisijungiu ir as su savo beda

Noriu su jumis pasitarti:

Turiu mamyte ,sergancia kruties veziu.Isoperavom,oi baisu man net kalbeti apie tai.Bet nesalinom visos kruties,nes buvo II stadija,guzelis mazytis,tai gydytojas patare geriau nesalinti visos. Buvo TŲ veziniu lasteliu ir limfmazgiuose,todel teko vienoje puseje salinti ir juos. Praejom kelias chemoterapijas ir mama sugalvojo isvaziuoti i uzsieni pas gimines,aplinkos pakeitimui Isleidom su sesute,ir... sulaukem jos gryztancios ,taciau silpna visa paburkusi:skysciai pradejo kauptis rankoje(be limfmazgiu), , kaklas,veido puse dalies .keliavom vel i onkologini.pradejo leisti oi viena is stipriausiu raudona(zinau dar juoduke chemoterapija buna)chemo.Suleido viena padare praplovimus,patino.Veliau atslugo,keliavom pas antra raudona chemo.Suleido ir ja..ir prasidejo baisus tinimai rankos vel kaklo,veidelio.Baisu net zalios akies nebuvo matyti,gydytoja patare praplovimo nedaryti. Baisiausiai pradejo ji vemti,tinimas na niekaip nepraeina, nepadeda nei vaistukai( skyscius salinantys vaistai) skausmas nezmoniskas,tempia jai odele kuno.Noriu jai padeti...kaip????
Ir dar bedele prisidejo.
Isoperuotas navikas siules atsivere(tarsi vulganas,tikra skyle prie kruties) praplaudinejam jai,tepam,dezinfekuojam.taciau skaiciau kazkur tarp jusu pasnekesiu kad vezines lasteles tiesiog nelimpa viena prie kitos,kaip sveikos,norint kad zaizda trauktusi.Guodziu ja kad zaisda traukiasi kad viskas gyja,bet ji tokia silpna kad siaubas.Nueina iki wc ir atrodo sako kad 10kilometru nubegtu,uzdusus suplukus,susiguzus.
Arteja diena kai rekia leistis ir 3-aja chemo bet nesuvokiu kas po jos bus?
Pasidalinkit su manimi savo ziniomis, gal kam yra taip buve...?
Noriu ja paguosti ,noriu jai padeti,stengiuosi..
Vakar nuejau,o ji sako dukryte nebesirupink manimi,zinai,viskas tik blogyn,nieko cia gero is manes nebus...
Papildyta:
Asaros tryksta..

Labas, mikse,

Jau tokia ta mūsų tema - banguojanti. Nuolatos, kas nors prisijungia, ieškodami patarimų, paguodos, patys dalindami paguodą ir patarimus. Kiti palieka mus, vieni pasveikę, nori kuo greičiau užsimiršti, kiti (labai liūdna )- išėję su visam.

Nesinori sakyti, sveika atvykusi, todėl pasakysiu būk su mumis.

Labai sujaudino tavo mamos istorija , nes pati sergu krūtų vėžiu.
Nelabai ką galiu patarti , nes mano situacija šiek tiek kitokia.
Noriu paklausti, kur gydotės, po kokio laiko tarpo šis pablogėjimas? Ar buvo atlikta kažkokie tyrimai, kurie patvirtino atsinaujinimą?
Rūpi man ir ta kelionė į kurią buvo išsiruošusi tavo mama, ar skrido lėktuvu ar kitaip vyko, kiek laiko buvo išvykusi? Nuo ko manai visa tai - ar nuo aplinkos pakeitimo, ar nuo pačios kelionės nuovargio atsitiko, gal buvo kažkokių stresinių situacijų?
Matai, kreipeisi tu pagalbos ieškodama, aš tave užsipuoliau klausinėdama, nes pati žadu vykti savaitei Į Paryžių, skristi lėktuvu, truputį išgąsdino mane tavo šis pagalbos šauksmas...Noriu išgirsti tavo samprotavimus ir nuomonę... Man reikia tavo pagalbos...

Yra tokie pratimėliai padedantys rankai, lengvi ir nesudėtingi, tačiau tavo mamytė juos turėtų žinoti, jei ne, galiu atsiųsti į tavo pašto dėžutę. Tik ar ji galės juos daryti, esant tokiai situacijai, reikėtų medikų klausti. Jie nesudėtingi tik rankų pakilnojimas, bet vis tiek judesys. Ir kažin ar padėtų, pasitarkite...

Dėl paguodimo, kas jei ne tu paguos, anūkėlė...Sunku tokioje situacijoje ir tau ir jai, sunku tikėti išgijimu, bet kaip nors, kaip nors laikykitės, mielosios.
Noriu tau priminti mūsų Rasytes, temos pradžioje visiems skirtus žodžius: „Stebuklas visada yra kažkur šalia nevilties...“(Remarkas)
Labai prašau. - tikėkite ir tu, ir tavo mamytė, kad ir kaip sunku. Gydymas vyksta, vėžys lengvai nepasiduoda, reikia pakentėti, kad jį pribaigti arba bent užmigdyti. Jei pavyks sumažinti naviką, gal dar bus įmanoma jį šalinit chirurgiškai, pašalinant visą likusią krūtį.

Labutis! Norėčiau ir aš savo skausmu pasidalint! Su šia baisia liga ir man teko susidurti! Šią vasarą mano brangiai mamulei buvo nustatytas vėžys,deja, net 4-a stadija su metastazėmis kepenyse. Ką teko išgyvent, turbūt net nereikia rašyti?! Jai buvo atlikta operacija, o dabar laukiam 3-iojo chemoterapijos kurso. Bandau susigyventi su šia mintimi nors kartais būna labai sunku. Džiaugiuosi,kad mama laikosi optimistiškai ir tiki, kad šią ligą nugalės. Savo skausmo stengiuosi jai neparodyti, visais įmanomais būdais ją palaikau ir būnu šalia. Deja, daug dar nežinau nes esu naujokė šioje ligoje. Ieškau įvairiausių būdų, kad tik ji kuo ilgiau būtų šalia mūsų. Esu girdėjusi, kad rupūžės užpilas, beržo grybas labai padeda kovoti su šia liga?! Suprantu, kad šiuo atveju kiekvienas turim savo nuomonę, bet tikiu, kad tai gali padėti. Tik, deja, nežinau, ar galima tai vartoti chemoterapijos metu? Ar tik pabaigus visą kursą? Aplamai, būčiau dėkinga už menkiausią patarimą!!! Visoms linkiu stiprybės ir dėkoju, kas atsilieps!

Del beržo grybo: mano tėvukas vartojo pagamintą gėrimą su beržo grybu (vaistinėj pazistama padarė), kiek ieškojau Lietuvoj, beržo grybo neradau. Mama ji nupirko pas baltarusius. tetei chemijos nelasino (jam buvo plaučių vėžys ir jį tik operavo). Kai gėrė, lyg ir žvalesnis buvo ir apetitas geresnis buvo, bet papildomai mama visokiu papildu pirko (ryklio taukus ir t.t.). Tad sunku pasakyti, ar beržo grybas padėjo ar kiti papildai.
tai tiek esu susidurusi su beržo grybu.
Sėkmės ir kantrybės visoms!

Dėkoju už informaciją! Mes taip pat vartojam visokių papildų, galbūt ir tą beržo grybą verta pabandyt?! Mano mamą operavęs chirurgas, davė jai tik metelius ir tai su klaustuku! Tad bandai viską, kas tik įmanoma.Išlieku optimiste ir tikiuosi, kad mums pavyks!

Labai užjaučiu,gerai pažįstu tą skausmą...O kurioj kūno dalį daktarai nustatė pirminį auglį tavo mamutei?Mano vyrui daktarai neleido nieko tokio vartoti hemoterapijų metu.Sakė,kad neslopintų hemijos poveikio.Dabar aš jam ruošiu tokį miksą:100g brendžio,100g pieno ir tiek pat naminio medaus.Geria3kartus per dieną po valgomą šaukštą.Dar duodu multi vitaminus.Tas mišinukas gerina,stiprina kraują,kelia apetitą.Na,kolkas nuo jo blogiau tikrai nėra.Kad žmonės geria rupužę, beržo grybą,musmirę esu girdėjus...bet ar kiekvienai vėžio rūšiai tai tinka?Okai pagalvoji,tai juk irgi savotiški nuodai Stiprybės ir ištvermės Tau ir mamai

[quote=Sviesele,2006 09 19, 09:32]

Oi kaip džiaugiuos, kad Ramunikes vyras pasveiko

Ačiu Šviesele,ačiū.Kažkaip man dar nesisako,tas žodis "pasveiko,sakau,kad dabar gerai ir tiek,nes daktarai pasakė,kad liga gali betkada sugrįžti...Baisu.Dar tie hepatitai...Sunku,nieko negaliu planuoti,tiesiog nežinau kaip gyventi toliau...Viskas turi būti kaip jis nori... Džiaugiuos,kad Tavo vyrui gerai.Jei ne paslaptis,ką dirbo jis iki ligos,ar dabar bepajėgia dirbti ankstesnį darbą?Čia nedarbingumo lapelį tesia kas 2mėnesius.Tai daktaras sako,kad jei taip gerai atrodys,tai po2mėn begaus ne100 procentų,o50 procentų nedarbingumą.Neisivaizduoju kokį darbą jis galėtų dirbti,nes 10min pavaikščiojus ima skaudėti kojas,nugarą-reikia prigulti...Sėkmės JUMS ir kad tyrimo atsakymai būtų geri