]prie kavutės kviečiu[/URL]
Aš visada palaikau jaunus žmones ir juos suprantu, juk norint ką nors apibendrinti reikia šimtų nuomonių, o iš kur jas traukti. Tai mes pagyvenę galim iš savo patirties greičiau apibendrinti, o jie gi tik kelio pradžioj. Kaip smagu vėl čia užsukti, Dainytė tai vis tobulėja, labai džiaugiuosi jos mergyte, ir baltai pavydžiu, kad turi tiek energijos su ja užsiimti Visos turbūt FB, įdomu kaip Toniukui mokykloje sekasi, labai mažai čia tų paūgėjusiu saulyčiu Aš jau matau, kad su mokslo pasiekimais bus ne kas, nors mes tik trečioje klasėje, gal praleidom laiką pradėt mokslus. Bet nors savarankiškumo išmoks. Mes tas pastovias ligas truputį išaugom nuo kokių 13 m., galim mokyklą lankyti normaliai. Vaikučiams linkėjimai nuo Martyno ( nemoku čia nuotraukos įkelti)
))
Toniukui sekasi gerai. Mokosi lyg ir trecioj klasej(bijau sumeluot). Kalba, mokosi, labai paauges, toks suvyriskejes... gaila, kad Saules mamyte neparaso...pasiilgom jos. Mudvi susiskambinam 
... 
)) 
ir dar kokį charakterį kai reikia tokį atlaikyti parduotuvėje tai būna ojojoi 
turėjom nesenai tokį atvejį. O dar aplinkinių dėmesys, replikos, (koks baisus vaikas, koks velniukas, kaip gi taip galima) ne tik kad nepadeda bet net sunkina situaciją Tai buvau labai nemandagi, bet nebeištvėriau 
pasakiau vienai bobulei ( kuri tiesiog priėjusi spoksojo kaip mano vaikas raitosi ir komentavo), kad laikytų akis akiduobėse nes išsprogs Žinau, buvau nemandagi, bet man svarbiau b uvo vaiko isterijas kažkaip numaldinti, o ji tik kliudė 
Į kelnes vėl pradėjo darytiytghfvcx kaip karo zonoj tenka gyventi 
kaip karo zonoj tenka gyventi maniškis laaabai pavydi mūsų saulytei tai ant kamuolio neleidžia mankštintis, ant lovos neleidžia pasiguldyt, žaislus visus iš lovytės vagia na, bent jau pasako, kad myli sesyte
.. cia tik jum, suaugusiem atrodo, kad viskas labai paprasta... o Tu noretum buti ne viena mylima???? noretum namie haremo...( nu as cia ziauriai, bet su savo lakia fanazija nusikeliu i tu maziu pasauli...) ))) ... nu nuo db as jai - nepavydziu... Va prie ko priveda noras save realizuoti ir didelės paieškos malonios širdžiai veiklos Ta proga ir aš turiu klausimuką Vakare paskaitinėju, ir vis savo trigrašį įterpiu Mano vaikinas užaugo be didelio auklėjimo, 1,5 metų turėjau išeiti į darbą ir gana įtemptą, auklė keitė auklę, daugiausiai tik prižiūrėjo, kad ko nepasidarytų ir pamaitino. Namie dar buvo 8 metais vyresnė sesė, truputį mokėsi ir iš jos . Tikrai neperskaičiau nė vieno auklėjimo straipsnio ir abu vaikus auklėjau vienodai ( kaip dukra sako, visai neauklėjau ) Nebuvo jokių ypatingu ožių, visada galėjom eiti į parduotuvę, gal Palangos karuselės buvo sudėtingiau praeiti, bet kažkaip įtikindavau, kad viskam turi būti ribos. O nuo kokių 8 metų jau puikiausiai pabūdavo vienas, dabar vasarą visą dieną pabūna kai aš darbe. Visada sakiau: tu didelis, tu šaunuolis, viską gali padaryti, viską moki, tu vyras ir visai neskauda ir pan. Aš galvoju, kad jie visiškai neturi tos vaizduotės ir bet ką pasakoti ko vaikas nemato beprasmiška, kaip viena gydytoja sakė viską pasakoti nuo kudikystės - valgai tą ir tą, matom tą, einam ten ir t.t. viskas rišant su daiktu, vaizdu. Galutinai tuo įsitikinau, kai pradėjom bendrauti telefonu, atrodo viską supranta atsako, bet būna dažniausiai ne taip,o paskui sako, argi tu nematai Dabar mums jau keturiolika, bet neįsivaizduoja vėlesnės dienos nei rytoj, nebent žymisi kalendoriuje, bet tai greit nusibosta, nesuvokia skaičių tik gali automatiškai pakartoti. Dabar paauglystė tai atsirado gėdijimasi, užsispyrimas kai ko nemoka ar nepatinka- nepriversi, tik per aplinkui, turi pats panorėti Todėl mamytės geležinės kantrybės ir klausyti savo vaiko linkiu O kitas dalykas, tai jie kiekvienas savo charakterį paveldėjo iš mūsų, kiekvienas skirtingas, tik tas ribotas suvokinas trukdo prie jų prieiti. Na ir prirašiau, visai mokytoja pasijaučiau Bet gal nors kokia mintis ar žodis pravers. Sekmytės vidaus karuose, bet ta kova už būvį turėtų saulytes užgrūdinti.
Gal kam bus įdomu
