Dauno sindromas

pagalve M labas prisijungus
esu suzaveta Tavo parasytu tekstu po 9 dienu... esi daugiau nei saunuole... po tokio trumpo laiko, as vis dar ieskojau saves...
Dziaugiuosi, kad Tavo mazutei labai pasiseke... viliuosi ji tures maziau verkiancia mama
Aukit, stiprekit.
Jei nesunku - parasyk kaip jus? Kaip augat, kuo gyvenat?

Sveikute pagalve M ]pagalve M čia jums ir jūsų mažutei[/URL]
Spindėkit abi,didžiuojuosi jūsų stiprybe aš už jus jau ašarėlę nubraukiau,o žinot kodėl?Todėl kad kaip man šalia trūko tokio žmogučio kaip jūs,kuriuo galėčiau taip stipriai apkabinti ir pasisemti stiprybės,jėgų,šypsenų.O dabar džiaugsmo ašarėlė nubraukta,kad yra tokių žmonių kaip jūs

Eikit pirmyn,džiaukitės kiekviena šypsenėle mažutės,padėkit viena kitai, abi šypsodamos pirmyn,pirmyn,.....Šį žodį aš kartodavau sau(pirmyn su Dainute masažai,mankštos,apsilankymai pas gydytojus(pasitikrinti sveikatėlę)ir tp

Tik pas mane buvo daug ašarų ir dar dabar būna,bet dabar man turėtu būt ........ vien prieš jus,lenkiuosi prieš jus ir sakau AČIŪ jums pagalve M.


DAUGIAU NEGALIU RAŠYT,pagalve M jūs šaunuole,jūsų mažutė bus labai stipri mergytė ir jūs labai didžiuositės patikėkit manimi

sveikos,
po savaitės ligoninėje su mažaja, į namus grįžau kaip į pragarą, kur siautėja velniukas, baubia, rėkia iš kur tiek daug destrukcijos, agresijos? mes gal ir emocionalūs, bet gyvenimą mylintys žmonės, stengiamės vaikus augint be smurto ir būt kantrūs, tad ką darom blogai, kad taip kenčia mūsų vaikas ir kenčiam mes visi nuo tokių jos pykčio priepuolių. gal mane pasmerksit bet tikrai netrykštu optimizmu ir laime

Neįsivaizduoju kas galėtu jus pasmerkti... Tikrai niekas - ne tik dėl to, kad mes visi esam be galo skirtingi žmonės ir bet kokią situaciją priimam skirtingai "skausmingai", bet ir dėl to, kad busim melagiai sakydami, kad nesusiduriame su mūsų saulyčių "kitoniškumu" (tai mano nuomonė - kitos gali galvoti kitaip ir patirtis turėti kitokias)... Mūsų šeima irgi susiduria su tokiu elgesiu, kurio nė paaiškinti kartais negalim.... Esu be galo optimistiška žmogysta, na bet būna tokių akimirkų kai pajuntu kartėlį dėl to ką mums prideda ta nelemta chromosoma... Ir bučiau baisiausia melagė, jei sakyčiau kad niekada gyvenime nepagalvojau kaip vis tik būtų , jei būtų.... bet nebebus kitaip Esu nuoširdi - minčių visokių būna ir kartais to nemirtingo optimizmo tenka semtis vėl ir vėl Bet tada apsisuki ir randi, ir vėl randi kažką, kas priverčia nusišypsoti, pasiraitoti rankoves ir pasistengti dar kartelį (vieną iš šimto ar tūkstančių, kurie dar bus ir bus )... Nes kitaip negali - gali supykti, gali netekti kantrybės, gali nesuprasti, pasimesti, pavargti, nuliūsti... bet nemylėti negali Ir šitas jausmas priverčia mus elgtis būtent taip kaip "turi" elgtis Mano vaikai dar maži - žinau, kad viskas kas yra dabar dar šimtus ir tūkstančius kartų keisis... Vieni dalykai į geresnius, augesnius poelgius... kiti gi, šalia, savo ruožtu į "kitokius" dar labiau išskirtinius... nes bėgant laikui mano vaikas augs ir man telieka tikėtis (aišku kartu dirbant, stengiantis ir nenuleidžiant rankų), kad ir jo mąstymas, suvokimas spės vytis laiką... O kaip bus - parodys rytojus Trude kantrybės Tau ir Tavo šeimai - šitie periodai laikini... O gal mes tiesiog randam būdus adaptuotis, prisitaikyti ir toliau gyventi

sveikutės

Taip Vvarliokas mums reikia gyventi ir išmokti gyventi pamilti gyvenimą tokį kokį kiti ir neturi,išmokti nelyginti,išmokti džiaugtis gyvenimu,nes mes turime atrasti visa tai savy,o jei kada ir susimąstome,kada ir palyginame,kada pagalvojame, tai nenusikaltimas- juk ŽMOGUS.

Iki dabar visko būna ir žinau kad bus,bet turiu išmokti mylėti gyvenimą,nes kitaip prireiks pagalbos medikų pačiai sau.Nors niekur nebėgu nuo jų,reiks tai reiks.

Gyvenimas tas ir yra kad gyventume,ir išmoktume ...................


Aš sau jau atradau receptą,gal kam pravers,jei tik mintys skausmu liejasi,aš atsakau aha turiu tam laisvo laiko galvot???????tai staigiai atsistoju ir prie darbų-kas širdžiai suteikia džiaugsmo.Na kiekvienas žmogus atranda savy savo vaistą(gyvenimo vaistą)aš taip sakau.

Gimė mažoji-gimė ir mano naujas gyvenimas,Daina mokosi,mokausi ir aš(priimti ,suprasti,pamilti) ir nėra čia nieko baisaus.

Visoms linkiu mylėkit gyvenimą,mylėkit save mielosios,daugiau šypsokitės,daugiau atraskit džiaugsmo,tikrai nėra taip blogai būkit pakantesnės,kantresnės

Mergaitės turime su Daina planų,žadame važiuoti į Klaipėdą su traukiniu,darysime eksuksija traukiniu.O tai vis su mašina ir mašina:)))))Tai štai laukiame šiltų dienų,saulėtų ir į traukinį,gal kas nori prisidėti:)),nuvažiuosime į Klaipėdą su pumpurėliais,nueisime į zoologijos sodą,pasivaikščiosime ir vėl į traukinį ir namo:)))na juk kaip smagu būtų pakeliaut,tik reikia pažiūrėt traukinių tvarkaraštį

Na jei ir nebūtų atgalinio traukinio bus smagu,sugalvosime:)))))juk ekskursija:)))

Sveikos visos Sveikos naujai prisijungusios
Atvirai pasakius, labai smagu buvo skaityti tavo, pagalve M, zodzius Juose jauciasi tikra stiprybe Puikiai atsimenu save pries daugiau negu 7 metus... Is ties buvo nelengva, daug klausimu, daug asaru.
Dabar klausimu irgi nemazai, tik jie jau kitokie - kasdieniski O asaru irgi buna, bet jau dziaugsmo - pasidalinsiu patirtimi: mokykloje buvo ziemos svente, Gretos klase pakviete tevelius i vaidinima. Mano mergina nuo pat pradziu savarankiskai su kitais vaikais stovejo kartu (tiesa nedainavo - turim taip pat sunkia klausos negalia ir nekalbam). Pasibaigus dainai, keturios mergaites, kuriu tarpe buvo ir Greta, pakilo i scena (viena mergaiciu padejo maniskei uzlipti laiptais). Mokytoja isdalino skareles, pasigirdo muzika. Mergaites pradejo sokti snaigiu soki... ir mano Gretute plazdeno kartu su visomis ratu! Apsizliumbiau... zinoma is laimes Turbut tadien buvau laimingiausia mama pasaulyje!!!
Zinoma, dienu buna ivairiu, taciau tokios akimirkos dar ir dar karta man primena: kokia esu laiminga

kaip miela Butybe... zliumbiu is dziaugsmo skaitydama ka parasei...
esi tokia teisi Dainyte... o nuo kur i Klaipeda vaziuosit? As savo vaikus vis zadu taip traukiniu is Kauno i Vilniu vezt... bet vis dar zadu....

Trude su visa didziausia uzuojauta Tau kaip mamai. Bet ... tai labai normali reakcija tavo Gabytes, nes tu isvaziavai labai ilgam su sese... o ne su ja... pamatytum kokias scenas mano 14- mete isdarineja del pavydo broliui... sako - tu jam arbata i grazesni puodeli ipylei... isdurneciau jei reaguociau ... aiskinu ir vel aiskinu ... *****, kaip noreciau atostogu, be ju abieju ... o po pusdienio su jais abiem... )) va toks tas gyvenimas... ach, bet jis man tobulas

Sveiki, Pagalve M, jūsų mergytei labai pasisekė ateiti į jūsų šeimą - ir toliau būkite stipri, o svarbiausia - mylinti Mergytę auginti tikrai smagu O jūsų šeimoje yra dar kolektyvo - brolis, sesė?

Trude, stiprybės... Mes buvom ligoninėj dabar su dičkiu 5 dienas, tai kalbėjau kartą telefonu su mažąja, o šiaip ji nė karto nepaminėjo, kad trūktų jai mamos - džiaugėsi darželiu ir tėtės draugija. Bet grįžus, kai nuėjau į darželį pasiimt - glostė veidus ir bučiavo, vakare nuo kelių nenulipo... Ačiū D, piktumo tuo metu nebuvo... Nors būna... oi koks piktumas su padrebėjimu, balso pakėlimu... Mūsų dar maža - 4,5 m. , tai dažniausiai piktumo priežastį (ach, neduoda niekas filmukų žiūrėti, pvz., ) ignoruoju ir dėmesį nukreipiu - imu dainuoti jos mylimas daineles ir panašiai... Va, paauglystėje tai jau nžn , kaip reikės būt...

Muzika, čia gi daugelio vyresniųjų reakcija, "savininkiškumas" buvo ir mums visko (dar ir dabar kartais nutinka), kai vienas iš kito atima - tada imdavau žaisti kartu - pasiteisina... Blogiau, kai tai tampa įpročiu... Stiprybės...

Būtybe, kaip smagu jums... Kiekvienas mūsų saulyčių pasireiškimas yra mielas širdžiai... Va, mūsų mažoji aktorė - vaidina lapę "Pirštinėje":



Uploaded with ImageShack.us
Ir savo darželyje rodė, ir į kt darželį važiavo, smagu Kitiems tai įprasta, o mums didelė šventė, ir brolis laukia nesulaukia , kada šeimos nariams rodys...

Ech, mamos, gyvenam toliau...

Būtų labai gerai, jei tai būtų vienkartinė reakcija, bet taip nėra. tokia mano kasdienybė jau keli metai, be vaistukų nuo nervų niekaip, tik vis dar vengiu stipresnių. Vos kas nors ne pagal jos norą ir prasideda uraganas tikraja ta žodžio prasme. neveikia įkalbinėjimai, gražūs raminimai, pradeda kandžioti savo rankas, mėtyti daiktus, sesę taip pat reikia saugoti. Diena, kai ji būna rami, kai galim išspręsti viską taikiai, man pati geriausia, nepaisant to, kad nieko ypatingo ir neįvyko. pastebiu, kad geriausios dienos, kai būnam namie ir niekur nevažiuojam. bet koks situacijos pasikeitimas jai kelia stresą, ji labai pavargsta net ir nuo teigiamų emocijų, jas tuoj pakeičia isterijos ir nerviniai priepuoliai. bet juk negaliu jos nevesti į darželį, nevažiuoti į miestą, nepalikti močiutei ir seneliui, užsidarysi namie visam gyvenimui. O kaip mūsų gyvenimai? Pastebiu, kad mūsų draugai net kurie tikrai ją priimdavo nuoširdžiai, dabar lengviau atsipučia, kai atvažiuojam vieni ir ne dėl ko kito, bet dėl spektaklių, kuriuos jie priversti su siaubu stebėti, kai jai užeina priepuolis.
Tiek daug skiriu tam jėgų ir dėmesio, kad tik atsidūrusi ligoninėje su mažyle suvokiau, kiek mažai dėmesio skyriau jai, kad kartais ją priimdavau kaip savaime suprantamą dalyką, nors ji dabar yra tas žmogelis iš kurio gaunu daugiausia švelnumo ir besąlygiškos meilės. bet vien todėl, kad yra sveika ir reikalauja mažiau dėmesio, ji nenusipelnė mažiau jo gauti.

sveikutės mergaitės

O taip ir aš norėčiau bet tik PUSDIENIUI TIESIAI Į MANO MINTIS ....

Sviesi spalva pas mane žadu,žadu ir žadu, o sūnus jau pats greit išvažiuos su traukiniu Daina ir sako Mama tutuuuuuuuu noju,noju tutuuuuu Kas belieka atsimerkti ir į tvarkaraštį žiūrėt
Na jau šiemet tikrai pasižadėjau tai lėksim O su traukiniu išvažiuosime iš Radviliškio ir į Klaipėdą tutuuuuuuu,tuku,tuku tutuuuu O jūs mielai prisidėkite prie mūsų,galime susiskambinti ir susitarti,jūs nuo Kauno pro mūsų,arba mes.Na aš pažiūrėsiu kaip ten tie važiavimai(kada ir pro kur)Nors neslėpsiu aš pati pasiilgau važiuoti su traukiniu ir prisiminti senus laikus(studijų laikus)

trude draugute apkabinu tave stipriai,stipriai.
Stiprybės mieloji tau,viskas bus gerai

Papildyta:


Labai graži laputė
Papildyta:



Miela,gera ir begalo smagu kartu su jumis pasidžiaugt Tos akimirkos pačios nuostabiausios,tai teko pajausti(riedėjo ašaros ir man)taip puikiai jus suprantu.Todėl linkiu jų daugybės kartų patirti ir tikrai,tikrai jų bus .....

[quote=Dainyte,2013 04 15, 20:20]
sveikutės mergaitės

O taip ir aš norėčiau bet tik PUSDIENIUI TIESIAI Į MANO MINTIS ....

Sviesi spalva pas mane žadu,žadu ir žadu, o sūnus jau pats greit išvažiuos su traukiniu Daina ir sako Mama tutuuuuuuuu noju,noju tutuuuuu Kas belieka atsimerkti ir į tvarkaraštį žiūrėt
Na jau šiemet tikrai pasižadėjau tai lėksim O su traukiniu išvažiuosime iš Radviliškio ir į Klaipėdą tutuuuuuuu,tuku,tuku tutuuuu O jūs mielai prisidėkite prie mūsų,galime susiskambinti ir susitarti,jūs nuo Kauno pro mūsų,arba mes.

Tikrai labai smagu vaziuoti vaikams su traukiniu. Mes su Adrijum jau nekarta vaziavom. Is Kauno tai tikrai nera traukinio i Klaipeda, o is Radviliskio tai tikrai vaziuoja, nes mes preita vasara patis vaziavom. Taiva butinai atvaziuokit i Klaipeda, o mes prisijunksime prie jusu (p.s. bus smagu susipazinti )

sveikos

ujej, nepamenu ar is vis pati esu vaziavusi tutu prisidetume ir mes tetukas kaip nors iki Radviliškio pametetu

mes va, buvom vakar Santariškėse, bužavimui. šį mėnesį nebuvom pas savo daktarų, nes atostogauja, tai ten pasvėrė, pagaliau daaugom iki 7 kg. po truputi mažais žingsneliais, bet svoriukas auga