Sveikutes
Gyvenimas man vel pakiso koja
. Ieskausi visus metus darbo. Turejau pasiulymu bet ten kur siule nieko gero , geriau dirbt kur dirbu. Stai viena diena grizusi is darbo gavau skambuti, kita diena nuvaziavau po darbo i pokalbi. Darbo salygos puikios, atliginimas geras ir t.t. Patikau as jiems, parasiau prasyma, tik va tada direktorius atostogavo , paskambino vakar vel kad ateiciau vel tik su direktorium pakalbet. Vaziuoju pokalbiui, nuotaika pakyleta, gera, nes viltis ir tikejimas kad mane priims , juk prasyma parasiau , patykau labai , ir patirties turiu... I ejusi i kabineta pamatau pazystama , kartu dirbom. Iskart supratau kad ji del darbo irgi. Labai ji nesusipatogino bet tek to. Iskart supratau kad man durys uzsidarys, dar kai pasake kad va cia jos drauge dirba. Taip ir viskas aisku buvo. Taip ir atsitiko pakalbeje su direktorium , jis nusprenede na jie nusprende kad priims ja , o ne mane. Sirdy toks nusivilimas , kazkoks durnas ir bjaurus jausmas. Jai butu nepazystama tai kazkaip butu dzin, bet... Grizau namo apsiverkiau, gyvenimas neleidzia man kazkodel gyvent , pradet kazka naujo , nenori man atvert i nauja gyvenimo etapa... nei darbo naujo, nei leliuko , stebukliuko...
Kazkokia rutina, nosi nukabinau ir toks sirdy blogas jausmas , toks ... Stengiuos, stengiuos ir va kaip gaunasi. Tikiuosi , tikiuosi ir va kaip gaunasi... Turbut reikia nebe stengtis , nebe tiket ir tada gal lengviau bus. Kazkaip gyvenimas nenori man suteikt dziaugsmo, nenori kad as buciau laiminga.
Papildyta:Vaivos juosta su ToRtAdIeNiU