2004 m. lapkritinukai

Žinau, kad nenori. Tik mes dažnai nepagalvojam, į ką tas mūsų perdėtas dėmesys veda. Jei psichologė būtų tai kurių dalykų nepaaiškinusi, nebūčiau sugalvojusi Todėl ir parašiau, kad pamąstyti būtų galima Nepiktai aš


Visur taip yra. Niekas be to negyvena Pas mus irgi dalis problemų su tuo susiję. Psichologė patarė taip: bent kartą per savaitę sugalvoti bendrą veiklą visai šeimai. Susitarkit su vyru, kad jūs kartu visi 4 turit ką nors padaryti - ar pažaisti kokį stalo žaidimą, ar eiti pasivaikščioti, paplaukioti nu belia ką, bet bendra veikla. Draugiškai. Ir kad Gerda gautų dėmesio, tai reikia jums su MB tik jai vienai skirti laiko. Tai susitariat, ir vienas imat Domą, kitas Gerdą ir varot bent pusvalandį žaisti tik su jais vienais, paskui keičiatės. Nereikia to daryti ilgai. Bet tokio dėmesio, tokių kalbų užtenka, kad pradėtų keistis vaiko dėmesys. Per kursus kartais labai iškalbingų filmukų parodo, tai juokiesi žiūrėdamas, bet gi gyvenime pats dažnai padarai taip. Trumpai vieną papasakosiu: Eina mama su dukra mieste. Mama eina, nieko nemato. Dukra randa gėlytę, nuneša mamai, mama net nepasižiūri, eina toliau. Dukra randa paukštuką gulintį, sustoja, padejuoja apžiūri, mama praeina, nieko nemato. Dukra nubėga prieš mama, rodo, kad rado auksinę apyrankę, mama nepasižiūri, eina, nieko nemato. Tada dukra numeta tą apyrankę į kanalizacijos šulinį, ir tada... mama pribėgusi puola ją barti ir bando rasti ir ištraukti apyrankę. Tai kaip vaikas susilaukė dėmesio ir ką jis išmoko? Ir tikrai galiu nuoširdžiai pasakyti, kad aš kartais ir pati taip elgiuosi Dabar stengiuosi to išvengti, ale ar tikrai pavyksta, tai nežinau

KaipTaiKaip, mano mažiausi labai konkuruoja dėl dėmesio, o kadangi Nojus didesnis rėksnys, tai nori nenori jam to dėmesio daugiausia ir tenka, visada reikia žiūrėti, kad ko nepridirbtų, o Vėjūne aš pasitikiu, paradoksas, bet būtent d ėl šitos priežasties ji dėmesio ir gauna mažiau nei Nojus, jai mažiau reikia kažką aiškinti, įrodinėti, tokia protinga mergaitė, pati viską supranat ir dar kitiems papasakoja, kai tuo tarpu Nojui aiškinimas, kad viryklė karšta trunka ilgiausiai, o po pusvalandžio vėl reikia viską kartoti iš naujo
labai abu kovoja dėl vietos ant mamos kelių, o savaitgalio rytas tai iš viso - atsibundu visa aplipus vaikais ir betn vienas iš jų vis tiek būna nelaimingas, nes mama turi tik du šonus, prie kurių galima prisiglausti, tad vienas vaikas visuomet lieka didesniu atstumu nuo mamos nei kiti du - o tam jau skaitosi labai nesėkmingas rytas

Matijus gydosi toliau. Buvo daryti kažkokie gilesni kraujo tyrimai, tai dabar rezultatus sužinojom. Vienas jų parodė, kad šios ligos jis nepaveldėjo nei iš tėčio, nei mamos linijos, tad, matyt, užsimezgus gyvybei kažkoks genas netinkamai išsivystė - gerai, vadinasi, savo vaikams šos ligos neperduos. Bet vadinamasis ANA tyrimas teigiamas, kas rodo, kad organizmas tikrai sukvailiojęs ir kovoja pats prieš save (artritas - autoimuninė liga), yra didesnė tikimybė akių pažeidimams ir pan. kol kas nesigilinu, kol nieko nėra, tik kad akytes teks tikrintis kas 3 mėnesius, nes tie pažeidimai vaikui pradžioj nejuntami ir plika akimi nematomi
Gyvenam toliau, pats Matijus jaučiasi gerai - tai svarbiausia

Mano konkuruoja, ir is Gabrieles didesnis pavydas.. jei maze prisiglaudzia ir ta is paskos ir dar pastums..mustis musasi, Gabriele nelabai dalinasi savo daiktais, o maze spec.padaro pvz: supleso knyga.. kai jos nera tai ji ramiai pavarto,pazaidzia ir padeda i vieta, nu tik sese grizta ir sakes bet kiek pamenu pas mus tas pats buvo su broliu, jis mano zaislus t.y leles lauzydavo nes as ju neduodavau

Matijui

ir su meiles diena

Visi tie vaikai vienodi

Vasara, daugiau papasakok tokių istorijų. Aš gėlytes pastebiu, bet būna kad ir ne


Matijui sveikatos daug daug

Pas mus namie ir konkurencija...kai jos atskirai viskas lafa , bet kai kartu kurmi kurmi.....
Bet kas keisčiausia, kad jos tarpusavyje kariauja kai esu aš šalia-namie, nes buvo čia toks atvejis kad reikėjo išvykti man paie mėn, tai vyras buvo su jom, nu ir klausė, žiūrėjo/prižiūrėjo jos abi viena kita...užstojo kai reikėjo, nu normaliai, čia matyt priklauso su kuom jos būna, prie manęs tokie fintai ir prie auklės, nes vieną savaitgalį buvom palikę panas draugei, tai ir jokių probl....draugauja...

Trūksta joms dėmesio, abi to nori, nes myluoji viena, kita pribėga...visiems vaikams manau taip pat...

Laba

Dar girdejau, kad "sveika" su dukrom nueiti i kavyne, alia mergaiciu vakaras arbatos ledu, tik mergaitems. eina mama ir dukra. tada dukrytes pasijunta kaip princeses ne kitaip. gal toks reikalas patisytu viska. kavyne tik mergaitems?



Sveikatytes Matijukui

maniškiai nelabai konkuruoja, nes skirtumas per didelis jau, gal vienu metu, kai mažasis labai stumdavo dičkį, jei tas lovoje norėdavo šalia įsitaisyt, tuomet K pykdavo "suprask pagaliau, mama mūsų abiejų" , bet ir tai nekonkurencija, gal dabar daugiau pasibara, tiksliau vienas baras, kitas tik cypt moka , kai kuo nepasidalina, o šiaip K tai mamytė 2 kartais , pamatys, kad duodi, ką nors jo akimis ne taip, tai šaukia "Rokas, Elergiškas, nori, kad jam kas nors nutiktų" arba jei nemato situacijos, ale mažius cypia, kad kažką neleistino atėmiau, tai aiškinas, ar aš neskriaudžiu ir t.t. Nors kuo toliau, tuo labiau primiršta, kad dar mažas šitas, o mėgdžiot nori, tai ir užsigauna bežaisdami, ir drausmint reikia, nes mažasis alpinistas ir t.t. , pvz. pastvers kaktusiuką, rėks, kad duria, bet vistiek vėl ims, čia kada metė man su vazonėliu , aš pagavau automatiškai, pasigailėjau , nuvirs su kokia kėde, bet vistiek nepasimokys , užlipa bet kur staigiai ir t.t. Na gal pradės kalbėt, išauklėsiu O šiaip K rūpinasi mažais, nes ir pusseseryčių dar pora yra tokių kaip mažasis, tai kai nori, tai moka ir pažaist, ir pakalbint, ir pamyluot , dabar svajoja, kad eitų abu į vieną mokyklą, tada jis neštų Rokučio kuprinytę su zuikiu ir kitais mylimiausiais daiktais, kad mažiukui sunku nebūtų, o per pertraukas nubėgtų pažiūrėt, kaip sekasi


~♥KaipTaiKaip♥~, smagu girdėt, kad tu pati gerai jautiesi UK

Pas mus panašiai su žaislais, tai aš kalbuosi su Mantu ir mokau neatiminėti, o susitarti. Nes ji labai gražiai paėmusi pažaidžia ir padeda, jei niekas neplėšia iš rankų. O jei bando atiminėti, ir mato, kad neišlaikys, tai meta pati - viskas sudūžta ir tada abu bliauna Tai mokinu tartis, bet neplėšti iš rankų. Dažnu atveju jau mąsto Mantas, retai vyksta tokie nepasidalinimai Gaila jam paskui kokią didelę Lego mašiną iš naujo rinkti

KaipTaiKaip, prie progos parašysiu ir daugiau pavyzdėlių, dabar taip greitai neatsimenu, arba ne į šitą temą Tiesiog pamąstyk, ką tu nori pasiekti su tam tikru elgelsiu, ir kaip tai vaikams turi atrodyti. Man tai labai padeda, nes ir aš toooookių nesąmonių kartais pridarau, kad nu tikrai

Matijui sveikatytės

nepaisant pasistumdymų, kiek meilės būna



maža ji dar, tikrai nesupranta, kodėl nesuplėšius, jeigu smalsu ir pavyksta

Dičkio kambaryje yra viena lentyna ilga per visą sieną, kur kas brangiausia gali susidėt, aišku, mažas su kėde laisvai ten pasiaustų, bet kol nusitempia kėdę, tai dažnai spėjam turtus išgelbėt , antra vertus, tai man būna motyvas nuramint širstantį dičkį, jei kažkur kitur paimtą žaislą ar daiktą mažius išardė, suplėšė ar pan., nes galimybė saugiai pasidėt buvo, todėl reikia ir jam atsakomybę prisiimt

Jūs man atsakyti 7-metei... Iš kur atsiranda vaikai? ar jau buvo tokių klausimų? ar pasakojot ką nors? ką?

gal kas turi kokią knygutę apie tai?

Mes paaiškinome, kad mamytė su tėveliu labai mylėjo vienas kitą ir atsirado jie kad pilve auga net nereikėjo akyt, pati iš kažkur sužinojo
Papildyta:


Super

mamicy, reikia labai paprastai, atsakyt tik tiek, koks klausimas, t.y. nepasakot daugiau, ko nesitikslina. Pas mus nuosekliai buvo, kad iš pradžių užteko, kad gimė iš manęs, pilvelyje užaugo. Vėliau pradėjo dominti gimimo būdai, nes brolienė laukėsi ir t.t., bet rimčiau ėmė domėtis, kai aš mažiuko laukiaus, tai paaiškinau, kad taip, ne visiems pjauna pilvą, paaiškinau truputį netiksliai, nes buvau tikra, kad prašys parodyt, tai pasakiau, kad parodyt negaliu, nes tik prieš gimdymą plečisi dubens kaulai ir t.t., aišku, tada labiau susidomėjo, kas tas dubuo, nei gimimo vieta, apsičiupinėjom kaulus, pakikenom ir užteko. Kaip apie atsiradimo procesą, tai irgi užklausiau, o kaip jis mano, tada aptarėm, kad turi būt ryšys, suaugę, atsakingi žmonės (nebūtinai vedę, nes jis iškart mane pataisė šioje vietoje, nes mano viena sesė nesusituokus), procesai ir t.t., t.y. kiek skaičiau, kad reikia atsakyt tik į tą klausimą, kuris yra užduodamas, arba ką vaikas pasitikslina, kad nebūtų kaip anekdote, kur vaikas paklausia, kaip atsirado, tėvai viską smulkiai išaiškina, o vaikas suglumęs sako, norėjau sužinot, kuriam mieste gimiau