Yra ir karvutės žodžiuose tiesios, ir vasaros irgi Aš tai dažnai plėšausi tarp to ir ano - vienąkart atrodo, kad per mano reikalus kenčia vaikai, kitąkart netekus kantrybės, rodos, kad per juos savo gyvenimą visai pamečiau... iš tiesų, gana dažnai graužia sąžinė, kad kažkaip nelabai sugebu atsirinkti, kaip iš tiesų turėtų būti, kad visi būtume laimingi
Atėjau pasiguosti - ištino Matučio rankytė, šįryt vos pirštukus sulenkėm, dar taip nebuvo Pirmadienį vėl pas gydytoją
QUOTE(Saulyčiukas @ 2012 02 10, 11:44)
Yra ir karvutės žodžiuose tiesios, ir vasaros irgi Aš tai dažnai plėšausi tarp to ir ano - vienąkart atrodo, kad per mano reikalus kenčia vaikai, kitąkart netekus kantrybės, rodos, kad per juos savo gyvenimą visai pamečiau... iš tiesų, gana dažnai graužia sąžinė, kad kažkaip nelabai sugebu atsirinkti, kaip iš tiesų turėtų būti, kad visi būtume laimingi
Atėjau pasiguosti - ištino Matučio rankytė, šįryt vos pirštukus sulenkėm, dar taip nebuvo Pirmadienį vėl pas gydytoją
Atėjau pasiguosti - ištino Matučio rankytė, šįryt vos pirštukus sulenkėm, dar taip nebuvo Pirmadienį vėl pas gydytoją
laikykitės, gerai, kad bent žinot diagnozę ir gydymo būdus - bent tiek ramiau.
O dėl vaikų auklėjimo/dėmesio - aš paskutiniu metu vietoj raminamųjų (na, čia vaizdžiai kalbant ) skaičiau austėjos blogą.
1. Drauge juokitės
2. Būkite pozityvūs
3. Būkite atidūs sau
4. Nebūkite tėvai-malūnsparniai
5. Puoselėkite santuoką
6. Rūpinkitės savo psichikos sveikata
7. Būkite jiems artimi, tačiau
8. suteikite vaikams ir autonomijos
9. Nesiekite tobulybės
10. INDIVIDUALIZUOKITE, nes nėra tobulo recepto, kuris tiktų visiems
Va tą tobulybės nesiekimą aš sau primenu dažniausiai, nes kitaip nusigraužčiau negvai
žinoma, viską sprendžiame taikiai, kalbamės, tačiau dėl buvimo kartu - būnam tiek, kiek galim...
QUOTE(Saulyčiukas @ 2012 02 10, 12:44)
Atėjau pasiguosti - ištino Matučio rankytė, šįryt vos pirštukus sulenkėm, dar taip nebuvo Pirmadienį vėl pas gydytoją
Eik tu O čia tas pats perėjo ir į rankytę?
QUOTE(Karvute @ 2012 02 09, 19:25)
Ne lengvai, Karvute Na buvo pas mus tokia šeima, kad negirdėjom mes tų mylavimų, cackinimų, niekas neapkabindavo, dėl to aš to nemoku daryti, bet aš nesakau, kad nesimokau. Jei aš jau supykstu, tai ir kriokiu Žinau,kad tada geriau vaiką apkabintsakyt kad myliu, nors verdu visa. Skaičiau aš ir tų psichologinių knygų, na bet praktiškai pritaikyt man sunku To reikia mokytis man. Jei aš sėdžiu prie kompo, tai nereiškia, kad aš nebūnu ir su vaikais (žinau, kad ir kiek būčiau, vistiek atrodys per mažai). Noriu nenoriu turiu užsimti, juk reikia ir pamokas ruošti ir lėlę aprengti...
QUOTE(vasara01 @ 2012 02 10, 07:52)
4 metų vaikas negali atsiskirti nuo mamos. Ar to nori savo vaikui?
Daug kam atrodo, ot sėdžiu namie su vaikais, jau kaip jiems gerai, mama gali skirt visą laiką vaikams, kokie jie laimingi.. Bet realiai aš laiko sau kaip ir neturiu visai, net nagai netvarkyti.. Vyras vienas dirba, tai jei aš sėdėsiu namie ir nepadarysiu valgyt, ar neiškuopsiu namų, kaip atrodys Plius dar kažkiek rankdarbiauju, kad prisidurt pinigų.
Ot sėdi dabar Domas, ramiai sau žaidžia, negi eisiu ir trukdysiu Kai jau pasiprašo, kad ateičiau, tada galiu
Taip pat skanios ir lengvai pagaminamos "Varškės tešlos cinamoninės bandelės"
12 bandelių arba 24-26 cm skersmens pyragui susirandam:
Tešlai:
50 g sviesto
150 g grūdėtos varškės
100 g grietinės
60 g cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus
2 stiklines miltų + kočiojimui
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
Įdarui:
25 g sviesto
3 šaukštus cukraus
1,5 šaukštelio cinamono
Glajui:
100 g cukraus pudros
šaukštelį vanilinio cukraus
2-3 šaukštus pieno
Procesas:
Pirmiausia pasiruošim tešlą. Išlydom sviestą ir paliekam bent penkioms minutėms praaušti. Į dubenį dedam grūdėtą varškę, grietinę, cukrų, vanilinį cukrų, supilam sviestą. Išplakam. Jei liko koks vienas kitas varškės gumuliukus ne pasaulio pabaiga, todėl visai nesinervinam.
Stiklinę miltų sumaišom su kepimo milteliais ir druska. Dedam į tešlą ir išplakam. Suberiam likusius miltus ir porą minučių paminkom. Tešla neturėtų baisiai prie rankų lipt, bet ir kieta jos nepavadinsi.
Įjungiam orkaitę 200 laipsnių. Išlydom sviestą, skirtą įdarui. Lėkštėj sumaišom cukrų (galima naudoti ir rudąjį) ir cinamoną (dar galima dėti muskato ir saikingai imbiero). Miltais pabarstom stalviršį ir iškočiojam iš tešlos stačiakampį. Maždaug 30 centimetrų pločio ir 35-40 centimetrų pločio. Aptepam jį sviestu, palikdami po kokį centimetrą nuo ilgesnių kraštų. Ten pat išbarstom cukraus ir cinamono mišinį.
Atsargiai, labai nespausdami suvyniojam pagal ilgąją kraštinę į ritinį. Padalijam jį į dvylika lygių dalių. Kepimo formą (geriausia atidaromu šonu) ištepam sviestu, sudėliojam bandeles palikdami maždaug 5-7 mm tarpelius. Pažiūrėjus į nuotrauką turėtų būti aiškiau, kaip tasai procesas turėtų vykt. Kišam į orkaitę ir kepam maždaug pusvalandį.
Ištraukiam ir leidžiam 10-15 minučių apvėst. Per tą laiką sumaišom cukraus pudrą su vaniliniu cukrumi. Pilam du šaukštus pieno ir išmaišom. Jei masė baisiai tiršta ir labiau primena košę, o ne glajų, įpilam dar šlakelį pieno. Apšlakstom pyragą. Valgom. Skanaus.
***
Tešla paprasta, priedai dar paprastesni, o rezultatas tiek vaizdo, tiek skonio prasme stulbinantis. Baisiai smagus dalykas bandelę nuo tokio kepalėlio atplėšt, o pagamint yra maždaug penkissyk paprasčiau nei gali pasirodyt užmetus akį į gaminimo aprašymo ilgį.
"Beždžionių duona"
Tešlai:
stiklinė (250 ml) pieno
¼ stiklinės (60-65 g) cukraus
pakelis (7 g) sausų mielių
50 g sviesto
3 stiklinės miltų
pusė šaukštelio druskos
Apvoliojimui:
100 g sviesto
stiklinė rudojo cukraus
2 šaukšteliai cinamono
Procesas:
Pieną pašildom iki 30-40 laipsnių. Ištirpdom jame cukrų ir mieles, leidžiam 10-15 minučių kur nors šiltai pabūt mielės turėtų suputot. Šiaip su sausomis tokių žaidimų žaist neverta, jos puikiai veikia į tešlą įmaišytos kartu su miltais, tačiau aš kildindama šaldytuve vis dar bijau rizikuot ir mieles pažadinu. Jeigu jūs drąsesni ir patikrinsit, ar iš anksto neaktyvuotos mielės šaltyje vis tiek dauginasi, praneškit, ačiū.
Ištirpdom ir paliekam kiek praaušt sviestą.
Į suputojusias mieles suberiam stiklinę miltų ir druską. Išmaišom. Palengva pildami įmaišom sviestą. Sudedam likusius miltus ir minkom tol, kol tešla nebelimpa prie rankų, tampa elastinga, o kartais girdėti, kaip sproginėja oro pūslės. Maždaug 8-10 minučių šitai užtrunka.
Dedam tešlą į riebalais (aliejumi ar sviestu) išteptą dubenį, uždengiam rankšluostėliu arba maistine plėvele ir dedam į šaldytuvą mažiausiai dešimčiai valandų (tešla ten tinkama vartojimui išstovi iki dviejų parų!).
Valandą iki gaminimo tešlą ištraukiam ir paliekam kambario temperatūroje atšilt.
Ištirpdom sviestą, cukrų sumaišom su cinamonu (primygtinai nerekomenduoju rudojo keisti paprastu). Susirandam apvalią kepimo formą su skyle ir ištepam ją sviestu. Jeigu tokios neturim, imam bet kokią kitą apvalią kepimo formą (pvz. nuimamu šonu) ir įstatom į jos vidurį kepimo popieriumi apsuktą skardinę su vandeniu (tuščia gali karštį neteisingai paskirstyt ir degint kepinį). Jeigu forma nėra visiškai sandari, rekomenduoju išklot ją kepimo popieriumi, antraip per sujungimus išbėgs karamelė ir paskui teks ilgai bei nuobodžiai šveist orkaitę.
Miltais pabarstom paviršių, ant kurio kočiosim. Tešlą perminkome ir kočėlo pagalba suformuojame iš jos stačiakampį. Dydis čia nelabai svarbus, tiesiog iškočiojus kokią nors taisyklingą keturkampę figūrą paprasčiau tešlą padalint daugmaž lygiomis dalimis. Aštriu peiliu supjaustome stačiakampį į aštuonias juostas, kiekvieną tų juostų į aštuonias lygias dalis. Iš viso 64 tešlos gabalėliais.
Kiekvieną jų pavoliojam tarp delnų, šitaip suformuodami kažką panašaus į rutuliuką, merkiam į sviestą ir apvoliojam cukraus-cinamono mišinį. Dėliojam kepimo formoj palikdami vietos išsipūsti (na, tiesiog labai labai glaudžiai nesudėliokit ir viskas bus puiku).
Uždengiam rankšluostėliu ir paliekam šiltai pusvalandžiui. Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių ir kepam 35-45 minutes. Ištraukę iš orkaitės leidžiam 5-8 minutes pastovėt, o po to išverčiam į lėkštę. Čia labai ilgai delsti nereikėtų, mat paskui karamelė ims stingti ir gali kilti problemų iš formos iškrapštant. Skanaus!
12 bandelių arba 24-26 cm skersmens pyragui susirandam:
Tešlai:
50 g sviesto
150 g grūdėtos varškės
100 g grietinės
60 g cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus
2 stiklines miltų + kočiojimui
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
Įdarui:
25 g sviesto
3 šaukštus cukraus
1,5 šaukštelio cinamono
Glajui:
100 g cukraus pudros
šaukštelį vanilinio cukraus
2-3 šaukštus pieno
Procesas:
Pirmiausia pasiruošim tešlą. Išlydom sviestą ir paliekam bent penkioms minutėms praaušti. Į dubenį dedam grūdėtą varškę, grietinę, cukrų, vanilinį cukrų, supilam sviestą. Išplakam. Jei liko koks vienas kitas varškės gumuliukus ne pasaulio pabaiga, todėl visai nesinervinam.
Stiklinę miltų sumaišom su kepimo milteliais ir druska. Dedam į tešlą ir išplakam. Suberiam likusius miltus ir porą minučių paminkom. Tešla neturėtų baisiai prie rankų lipt, bet ir kieta jos nepavadinsi.
Įjungiam orkaitę 200 laipsnių. Išlydom sviestą, skirtą įdarui. Lėkštėj sumaišom cukrų (galima naudoti ir rudąjį) ir cinamoną (dar galima dėti muskato ir saikingai imbiero). Miltais pabarstom stalviršį ir iškočiojam iš tešlos stačiakampį. Maždaug 30 centimetrų pločio ir 35-40 centimetrų pločio. Aptepam jį sviestu, palikdami po kokį centimetrą nuo ilgesnių kraštų. Ten pat išbarstom cukraus ir cinamono mišinį.
Atsargiai, labai nespausdami suvyniojam pagal ilgąją kraštinę į ritinį. Padalijam jį į dvylika lygių dalių. Kepimo formą (geriausia atidaromu šonu) ištepam sviestu, sudėliojam bandeles palikdami maždaug 5-7 mm tarpelius. Pažiūrėjus į nuotrauką turėtų būti aiškiau, kaip tasai procesas turėtų vykt. Kišam į orkaitę ir kepam maždaug pusvalandį.
Ištraukiam ir leidžiam 10-15 minučių apvėst. Per tą laiką sumaišom cukraus pudrą su vaniliniu cukrumi. Pilam du šaukštus pieno ir išmaišom. Jei masė baisiai tiršta ir labiau primena košę, o ne glajų, įpilam dar šlakelį pieno. Apšlakstom pyragą. Valgom. Skanaus.
***
Tešla paprasta, priedai dar paprastesni, o rezultatas tiek vaizdo, tiek skonio prasme stulbinantis. Baisiai smagus dalykas bandelę nuo tokio kepalėlio atplėšt, o pagamint yra maždaug penkissyk paprasčiau nei gali pasirodyt užmetus akį į gaminimo aprašymo ilgį.
"Beždžionių duona"
Tešlai:
stiklinė (250 ml) pieno
¼ stiklinės (60-65 g) cukraus
pakelis (7 g) sausų mielių
50 g sviesto
3 stiklinės miltų
pusė šaukštelio druskos
Apvoliojimui:
100 g sviesto
stiklinė rudojo cukraus
2 šaukšteliai cinamono
Procesas:
Pieną pašildom iki 30-40 laipsnių. Ištirpdom jame cukrų ir mieles, leidžiam 10-15 minučių kur nors šiltai pabūt mielės turėtų suputot. Šiaip su sausomis tokių žaidimų žaist neverta, jos puikiai veikia į tešlą įmaišytos kartu su miltais, tačiau aš kildindama šaldytuve vis dar bijau rizikuot ir mieles pažadinu. Jeigu jūs drąsesni ir patikrinsit, ar iš anksto neaktyvuotos mielės šaltyje vis tiek dauginasi, praneškit, ačiū.
Ištirpdom ir paliekam kiek praaušt sviestą.
Į suputojusias mieles suberiam stiklinę miltų ir druską. Išmaišom. Palengva pildami įmaišom sviestą. Sudedam likusius miltus ir minkom tol, kol tešla nebelimpa prie rankų, tampa elastinga, o kartais girdėti, kaip sproginėja oro pūslės. Maždaug 8-10 minučių šitai užtrunka.
Dedam tešlą į riebalais (aliejumi ar sviestu) išteptą dubenį, uždengiam rankšluostėliu arba maistine plėvele ir dedam į šaldytuvą mažiausiai dešimčiai valandų (tešla ten tinkama vartojimui išstovi iki dviejų parų!).
Valandą iki gaminimo tešlą ištraukiam ir paliekam kambario temperatūroje atšilt.
Ištirpdom sviestą, cukrų sumaišom su cinamonu (primygtinai nerekomenduoju rudojo keisti paprastu). Susirandam apvalią kepimo formą su skyle ir ištepam ją sviestu. Jeigu tokios neturim, imam bet kokią kitą apvalią kepimo formą (pvz. nuimamu šonu) ir įstatom į jos vidurį kepimo popieriumi apsuktą skardinę su vandeniu (tuščia gali karštį neteisingai paskirstyt ir degint kepinį). Jeigu forma nėra visiškai sandari, rekomenduoju išklot ją kepimo popieriumi, antraip per sujungimus išbėgs karamelė ir paskui teks ilgai bei nuobodžiai šveist orkaitę.
Miltais pabarstom paviršių, ant kurio kočiosim. Tešlą perminkome ir kočėlo pagalba suformuojame iš jos stačiakampį. Dydis čia nelabai svarbus, tiesiog iškočiojus kokią nors taisyklingą keturkampę figūrą paprasčiau tešlą padalint daugmaž lygiomis dalimis. Aštriu peiliu supjaustome stačiakampį į aštuonias juostas, kiekvieną tų juostų į aštuonias lygias dalis. Iš viso 64 tešlos gabalėliais.
Kiekvieną jų pavoliojam tarp delnų, šitaip suformuodami kažką panašaus į rutuliuką, merkiam į sviestą ir apvoliojam cukraus-cinamono mišinį. Dėliojam kepimo formoj palikdami vietos išsipūsti (na, tiesiog labai labai glaudžiai nesudėliokit ir viskas bus puiku).
Uždengiam rankšluostėliu ir paliekam šiltai pusvalandžiui. Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių ir kepam 35-45 minutes. Ištraukę iš orkaitės leidžiam 5-8 minutes pastovėt, o po to išverčiam į lėkštę. Čia labai ilgai delsti nereikėtų, mat paskui karamelė ims stingti ir gali kilti problemų iš formos iškrapštant. Skanaus!
QUOTE(KolJe @ 2012 02 13, 20:15)
Nusikopinau bandeles , reiks išbandyt. Ačiū
Laba vakara, nu ką vėl pritilom nia
Manosios katik baige kept, glajum aptepiau ir dar i idara dejau kapotu graikiniu riesutu
Laba, tai va kad nebutu tema apmirus tai nors receptu imeciau
Laba, tai va kad nebutu tema apmirus tai nors receptu imeciau
QUOTE(KolJe @ 2012 02 13, 20:27)
Manosios katik baige kept, glajum aptepiau ir dar i idara dejau kapotu graikiniu riesutu
Laba, tai va kad nebutu tema apmirus tai nors receptu imeciau
Laba, tai va kad nebutu tema apmirus tai nors receptu imeciau
Mamicy kaip savijauta ?
QUOTE(vasara01 @ 2012 02 10, 10:52)
Kursai ir yra nemokami : O iš kitos pusės, aš irgi sakiau, kad viską žinau, nes daug skaičiau, daug girdėjau. Bet esmė tokia, kad vienas dalykas intuityviai žinoti, kitas dalykas labai sistemiškai gauti žinias, konkrečiai aptariant įdomias situacijas, sugalvojant ir pasiūlant, ką tokiais atvejais galima daryti ir kaip bus geriau. O didžiausias pliusas yra tai, kad realiai tu intuityviai nutuoki, ką turi daryti, bet nesupranti, kodėl. Nesupranti, kaip tas vaikas jaučiasi, ką jis galvoja ir kodėl taip galvoja. O psichologai labai aiškiai pasako. Kai jau supranti, tada viskas labai natūraliai vyksta savaime.
Ir dar, aš sutinku, kad su vaikais reikia žaisti, duoti jiems dėmesio. Bet tikrai ne visą dieną ir ne ištisai. TIKRAI NE. Aš nesuprantu, kodėl man turėtų patikti su vaiku žaisti 2 metų vaiko žaidimus visą dieną. Aš suaugęs žmogus. Man patinka suaugusių žmonių žaidimai ir užsiėmimai. Aš turiu turėti savo laisvalaikį, savo poreikius, dar ir darbus pasidaryti. Aš galiu vaikams (tik jiems) skirti 30-60 min. per dieną. Maximum. O toliau vaikas turi suprasti, kad tėvai turi savo poreikių. Bet darydamas visus kitus darbus aš turiu jiems parodyti, kad juos matau, kad kai tik baigsiu, būtinai jų išklausysiu. Galiu pritraukti į savo darbus juos - pavyzdžiui, siūlė Mantui skaitymo pratimus duoti taip - paprašyti, kad jis man receptą iš knygos skaitytų, kol aš gaminu. Ir jis labai su dideliu džiaugsmu tai darytų. Tuo net neabejoju. Reikia duoti jiems darbų, kad kartu su tavimi kažką darytų. Kad ir supjaustyti ką nors, sumaišyti, kai valgyti darai. Tada tai gaunasi bendra veikla. Ir jiems gi irgi neįdomu ir nebūtina visą dieną tik su mumis būti. Jie turi jaustis pastebimi, vertinami, mylimi, o tada jau mūsų jiems kurį laiką nebereikia, tam kad žaisti šalia. Taip, kaip rašai, tai išeina, kad jei dirbanti mama, tai vaikai traumuoti Nes gi su jais visą laiką neatsiskiriant turi būti. Aš sakyčiau, kad būtent toks buvimas juos irgi traumuoja. Turim psichologinėje grupėje vieną vaiką tokį. Negali be mamos, nes ji gi visą gyvenimą prie jo buvo neatsitraukdama. Tai dabar jis nesaugus be jos. 4 metų vaikas negali atsiskirti nuo mamos. Ar to nori savo vaikui? ::
Ir dar, aš sutinku, kad su vaikais reikia žaisti, duoti jiems dėmesio. Bet tikrai ne visą dieną ir ne ištisai. TIKRAI NE. Aš nesuprantu, kodėl man turėtų patikti su vaiku žaisti 2 metų vaiko žaidimus visą dieną. Aš suaugęs žmogus. Man patinka suaugusių žmonių žaidimai ir užsiėmimai. Aš turiu turėti savo laisvalaikį, savo poreikius, dar ir darbus pasidaryti. Aš galiu vaikams (tik jiems) skirti 30-60 min. per dieną. Maximum. O toliau vaikas turi suprasti, kad tėvai turi savo poreikių. Bet darydamas visus kitus darbus aš turiu jiems parodyti, kad juos matau, kad kai tik baigsiu, būtinai jų išklausysiu. Galiu pritraukti į savo darbus juos - pavyzdžiui, siūlė Mantui skaitymo pratimus duoti taip - paprašyti, kad jis man receptą iš knygos skaitytų, kol aš gaminu. Ir jis labai su dideliu džiaugsmu tai darytų. Tuo net neabejoju. Reikia duoti jiems darbų, kad kartu su tavimi kažką darytų. Kad ir supjaustyti ką nors, sumaišyti, kai valgyti darai. Tada tai gaunasi bendra veikla. Ir jiems gi irgi neįdomu ir nebūtina visą dieną tik su mumis būti. Jie turi jaustis pastebimi, vertinami, mylimi, o tada jau mūsų jiems kurį laiką nebereikia, tam kad žaisti šalia. Taip, kaip rašai, tai išeina, kad jei dirbanti mama, tai vaikai traumuoti Nes gi su jais visą laiką neatsiskiriant turi būti. Aš sakyčiau, kad būtent toks buvimas juos irgi traumuoja. Turim psichologinėje grupėje vieną vaiką tokį. Negali be mamos, nes ji gi visą gyvenimą prie jo buvo neatsitraukdama. Tai dabar jis nesaugus be jos. 4 metų vaikas negali atsiskirti nuo mamos. Ar to nori savo vaikui? ::
va butent kad yra
ne nenoriu, soriukas, gal durnai parasiau
QUOTE(Saulyčiukas @ 2012 02 10, 12:44)
Yra ir karvutės žodžiuose tiesios, ir vasaros irgi :: Aš tai dažnai plėšausi tarp to ir ano - vienąkart atrodo, kad per mano reikalus kenčia vaikai, kitąkart netekus kantrybės, rodos, kad per juos savo gyvenimą visai pamečiau... iš tiesų, gana dažnai graužia sąžinė, kad kažkaip nelabai sugebu atsirinkti, kaip iš tiesų turėtų būti, kad visi būtume laimingi ::
Atėjau pasiguosti - ištino Matučio rankytė, šįryt vos pirštukus sulenkėm, dar taip nebuvo :: Pirmadienį vėl pas gydytoją ::
Atėjau pasiguosti - ištino Matučio rankytė, šįryt vos pirštukus sulenkėm, dar taip nebuvo :: Pirmadienį vėl pas gydytoją ::
jums daug sveikatos
QUOTE(~♥KaipTaiKaip♥~ @ 2012 02 10, 14:57)
Ne lengvai, Karvute :Na buvo pas mus tokia šeima, kad negirdėjom mes tų mylavimų, cackinimų, niekas neapkabindavo, dėl to aš to nemoku daryti, bet aš nesakau, kad nesimokau. Jei aš jau supykstu, tai ir kriokiu : Žinau,kad tada geriau vaiką apkabintsakyt kad myliu, nors verdu visa. Skaičiau aš ir tų psichologinių knygų, na bet praktiškai pritaikyt man sunku : To reikia mokytis man. Jei aš sėdžiu prie kompo, tai nereiškia, kad aš nebūnu ir su vaikais (žinau, kad ir kiek būčiau, vistiek atrodys per mažai). Noriu nenoriu turiu užsimti, juk reikia ir pamokas ruošti ir lėlę aprengti...
::
Daug kam atrodo, ot sėdžiu namie su vaikais, jau kaip jiems gerai, mama gali skirt visą laiką vaikams, kokie jie laimingi.. Bet realiai aš laiko sau kaip ir neturiu visai, net nagai netvarkyti.. Vyras vienas dirba, tai jei aš sėdėsiu namie ir nepadarysiu valgyt, ar neiškuopsiu namų, kaip atrodys : Plius dar kažkiek rankdarbiauju, kad prisidurt pinigų.
Ot sėdi dabar Domas, ramiai sau žaidžia, negi eisiu ir trukdysiu : Kai jau pasiprašo, kad ateičiau, tada galiu :
::
Daug kam atrodo, ot sėdžiu namie su vaikais, jau kaip jiems gerai, mama gali skirt visą laiką vaikams, kokie jie laimingi.. Bet realiai aš laiko sau kaip ir neturiu visai, net nagai netvarkyti.. Vyras vienas dirba, tai jei aš sėdėsiu namie ir nepadarysiu valgyt, ar neiškuopsiu namų, kaip atrodys : Plius dar kažkiek rankdarbiauju, kad prisidurt pinigų.
Ot sėdi dabar Domas, ramiai sau žaidžia, negi eisiu ir trukdysiu : Kai jau pasiprašo, kad ateičiau, tada galiu :
vien tai kad jus dabar gyvenate svetimoje salyje yra jums visiems stresas, o vaduojates po atskirai, gla sugalvokite streso nuemima kartu, zinoma su vaikais.
zinai tu nepyk, as poteisybe neisivaizduoju saves tavo vietoje, pasiryzote tokiems pasikeitimams, todel vaikai ir neatlaiko, musu pareiga jiems padeti. nepyk jeigu parasiau greztai, istikruju nezinau kas man uzejo tada ir dabar. laikykites
Karvute, žinok mes nė vienas nestresuojam Aš lt tikrai stresavau, bet tai buvo stresas dėl ateities, nes net nebūčiau turėjus už ką vaiką į mokyklą išleist. Gerda ir nestresuoja, ji laiminga čia, ji turi draugų, turi tėvus, jai patinka, kad čia gražu ir kaip ji sako - nenoriu į Lietuvą. Tikrai nepanašu į stresą dėl pasikeitusios šalies, ji lt liūdėdavo, kad tėčio nėra, o dabar visi kartu... Stresas dėl brolio labiausiai turbūt, nes dabar abudu turi kovot dėl dėmesio. Ar čia tik pas mane vieną taip? Nėra kitose šeimose taip? Viską normaliai parašei, man patiko labai, privertė susimąstyt, tokia yra realybė. Bet seniau taip pat būdavo
Aš galiu tikrai nemeluodama pasakyt, aš dabar čia laiminga ir pakolkas net nenoriu pagalvot apie grįžimą net porai dienų
Daug gali skaityt knygų, daug gali lankyt kursų, klausyt patarimų iš artimųjų, draugų, ar praeivių, bet kai reikia visa tai padaryti ir įgyvendinti
Visi jūsų patarimai, pamąstymai padeda gyvenime, tam čia ir esam
Saulyčiuk, kaip Matui
Aš galiu tikrai nemeluodama pasakyt, aš dabar čia laiminga ir pakolkas net nenoriu pagalvot apie grįžimą net porai dienų
Daug gali skaityt knygų, daug gali lankyt kursų, klausyt patarimų iš artimųjų, draugų, ar praeivių, bet kai reikia visa tai padaryti ir įgyvendinti
Visi jūsų patarimai, pamąstymai padeda gyvenime, tam čia ir esam
Saulyčiuk, kaip Matui
QUOTE(~♥KaipTaiKaip♥~ @ 2012 02 13, 23:37)
Karvute, žinok mes nė vienas nestresuojam Aš lt tikrai stresavau, bet tai buvo stresas dėl ateities, nes net nebūčiau turėjus už ką vaiką į mokyklą išleist. Gerda ir nestresuoja, ji laiminga čia, ji turi draugų, turi tėvus, jai patinka, kad čia gražu ir kaip ji sako - nenoriu į Lietuvą. Tikrai nepanašu į stresą dėl pasikeitusios šalies, ji lt liūdėdavo, kad tėčio nėra, o dabar visi kartu... Stresas dėl brolio labiausiai turbūt, nes dabar abudu turi kovot dėl dėmesio. Ar čia tik pas mane vieną taip? Nėra kitose šeimose taip? Viską normaliai parašei, man patiko labai, privertė susimąstyt, tokia yra realybė. Bet seniau taip pat būdavo
Aš galiu tikrai nemeluodama pasakyt, aš dabar čia laiminga ir pakolkas net nenoriu pagalvot apie grįžimą net porai dienų
Daug gali skaityt knygų, daug gali lankyt kursų, klausyt patarimų iš artimųjų, draugų, ar praeivių, bet kai reikia visa tai padaryti ir įgyvendinti
Visi jūsų patarimai, pamąstymai padeda gyvenime, tam čia ir esam
Saulyčiuk, kaip Matui
Aš galiu tikrai nemeluodama pasakyt, aš dabar čia laiminga ir pakolkas net nenoriu pagalvot apie grįžimą net porai dienų
Daug gali skaityt knygų, daug gali lankyt kursų, klausyt patarimų iš artimųjų, draugų, ar praeivių, bet kai reikia visa tai padaryti ir įgyvendinti
Visi jūsų patarimai, pamąstymai padeda gyvenime, tam čia ir esam
Saulyčiuk, kaip Matui
dziugu skaityti, kad jums ten patinka.
tai gal charakteris vaiku toks, teisiog reikai ismokti kartu gyventi.
maniskai vienas eb kito liudi, truputi paziadzi ir prasideda amratonas, begiojimas, stimdymas, uzgaiuliojimas visose seimose taip, kitaip nebus.
visas mamas su valentadieniu
QUOTE(Karvute @ 2012 02 13, 21:15)
dziugu skaityti, kad jums ten patinka.
tai gal charakteris vaiku toks, teisiog reikai ismokti kartu gyventi.
maniskai vienas eb kito liudi, truputi paziadzi ir prasideda amratonas, begiojimas, stimdymas, uzgaiuliojimas visose seimose taip, kitaip nebus.
tai gal charakteris vaiku toks, teisiog reikai ismokti kartu gyventi.
maniskai vienas eb kito liudi, truputi paziadzi ir prasideda amratonas, begiojimas, stimdymas, uzgaiuliojimas visose seimose taip, kitaip nebus.
Vieną minutę sėdi apsikabinę, kitą kandžiojas