QUOTE(F @ 2012 02 21, 23:48)
Ne, aš netvirtinu, kad ji tikrai tikrai tikrai yra norma be jokių problemų - aš tvirtinu, kad nėra aišku, ar jai nėra kokių psichologinių problemų. Lygiai taip pat man nėra aišku, ar jums nėra kažkokių psichologinių problemų. Tiesiog per mažai informacijos. Bet kadangi medicinoj galioja kaip ir "nekaltumo prezumpcija", kol neįrodyta, kad kažkam yra problema, jis yra preliminariai laikomas be problemų, tai laikau, kad ir jūs, ir ta moteris be psichologinių problemų - nes per mažai duomenų, kad būtų įrodyta atvirkščiai.
Kita vertus - ar psichologinių problemų turėjimas jau automatiškai reiškia, kad jų turintis žmogus nėra normalus? Pvz aš prisipažinsiu, turiu psichologinę problemą - labai jautriai reaguoju į bendravimą su savo mama, labai rimtai priimu tai, ką ji man sako, o kadangi ji dažnai iš pykčio stengiasi pasakyt kuo bjauriau ir nebūtinai teisingai, tai aš nebegaliu likt rami tokiam pokalbyje, man pasidaro liūdna. Kiek esu save įtikinėjus, kad ji čia šiaip kalba, kad nereikia rimtai priimt, vis tiek galiausiai apsibliaunu. Tai va kokia psichologinė problema, nesugebu su ja susidoroti. Ar to užtenka, kad jau būčiau nenormali?
Bet ar jus savo problemas su mama kazkaip isnesat i pavirsiu?
Pvz. jei turetumet didele baime bendrauti su vyresnio amziaus moterims, arba jei rengtumetes tik raudonai, nes tai jusu mamos nemegstamiausia spalva... arba jei rengtumetes tik vyriskais rubais ir pozicionuotumet save kaip vyra, tik todel kad jusu mama norejo berniuko, o ne mergaites - tuomet as sakyciau kad jusu problema jau virsyja normaluma. Jus pati nesijaustumet komfortabilai savo kailyje, tai butumet ne jus, o jusu dalele kuri nuodytu jums gyvenima ir stengtusi kazka irodyti savo motinai. As manau kad psichoterapija galetu padeti zmogui turianciam tokio pobudzio problemas... Ir vel gi, kol sis zmogus nesusitvarkis su savim, savo emocijom, jausmais ir baimem, jei jis nemyli saves, ka jis gali duoti vaikui? Kokia itaka vaikui tures gal but depresivines nuotaikos, saves nuvertinimas, galbut net prisiskumas kazkokiai lyciai ir t.t
Niekas cia diagnoziu nenustato, bet juk tokiam issikirianciam zmogui gali buti ko tik nuori, nuo normalumo iki lengvu psicholiginiu problemu arba net iki sezofrenijos. O gal tai tiesiog seksualumo polinkis. Gali buti bet kas... bet niekas to nezino. Gal but net tas zmogus nezino kas su juo darosi, kodel jis taip jaucia...
Todel bet koks keistumas rodo kad kazkas yra.... o kas niekas nezino. Suauges zmogus gali bandrauti, jam gali buti net idomiau pabendrauti su kitokiais... Jis visada sugebes atsiriboti nuo sito zmogaus jei jis pajus kad jam per daug to keistumo. Bet vaikas kuris auga, kiekviena diena jis atranda nauju dalyku, jam uzsifiksuoja kazkokios tiesos, morales... ir dabar jis mato dede, kuris is tikro yra teta... Ir neaisku kodel sitas dede yra teta, kas jam yra ne taip... O cia jau prasideda tevu svarstymai, ar galim mes savo vaika patiketi tokiam
GALI buti normaliam zmogui