O viskas prasidėjo taip
išvydusi išsvajotąsiąs dvi rožines juosteles nežinojau ar tai tikra, ar džiaugtis, ar verkti
Užplūdo jausmų lavina
Tuo metu būsimo tėvelio nebuvo šalia, tad pirmoji šią naujieną išgirdo būsima močiūtė. Buvo puiki proga ją pradžiuginti, kadangi ji buvo po sunkios operacijos. Išėjome į parką pasišildyti saulytėje ir pasakiau jai, kad ji turi būti tvirta ir sveikti, nes jos būsimas anūkėlis norės su ja dar daug ką nuveikti
Sėdėjome abi,ir skruostais riedėjo ašaros..kaip ir dabar, atsiminus tą akimirką.
Vėliau mūsų laukė 40 savaičių, kaip tada atrodė labai ilgas, laukimo periodas. Tu mamytės pilvelyje buvai labai geras vaikas. Nekėlei man jokių nepatogumų, gyvenom abu labai draugiškai. Pirmi tavo bumsiukai atrodė kaip stebuklas..Norėjau,kad ir tėtis juos pajaustų, bet tu buvai drovus..ir parodydavai ką moki tik mamai. Bumsiukai vis stiprėjo, mano pilvelis vis didėjo
ir vis laukėm didžiosios dienos. Vasario 3 tavo atėjimo į ši margą pasaulėlį dienos
Sausio pradžia
apžiūra pas daktaryte
ir jos išsakyta nuomonė, kad vasario nebesulauksim. Tėtis nusipirko bilietus grįžti pas mus sausio 29 dieną. Kas vakarą prašiau, kad dar pabūtum šiltai pilvelyje ir palaktum tėčio. Juk jam akimirką kai tu ateisi tokia pat svarbi, kaip ir mums abiems
Sausio 23
Sekmadienio naktis
4.10 val
.pabundu,nes jaučiu jog šlapia. Nesupratusi kas vyksta pusiau snausdama nueinu iki tualeto
ir ten paima keistas jausmas
ar tai jaudulys, ar tai džiaugsmas, ar tai baimė
Bėga vandenys. Susirenku daiktus, pažadinu būsimą močiūtę ir abi važiuojam į ligoninę
Tėčio juk nesulaukėm
Pati ramiai nuvairuoju iki ligoninės. Nieko nejaučiu, apart to,kad vis bėga vandenys.
Laukiam daktarų sprendimo, ką darysim toliau
atsidarymas 2cm, sąrėmiai neprasideda. Tad 8val. ryto atėjusi mūsų daktarytė nusprendžia..reikia leisti skatinamuosius. Guliu su prijungta lašeline, ant pilviuko matuoja tavo širdelės dūžius
Gimdykloje esam tik dviese, gal šiek tiek liūdna, bet žinau,kad mes abu viską įveiksim. 12 val. apžiūra
tik 4cm
suleidžia mažą dozę nuskausminamųjų. Šiek tiek pasnaudžiau
sekanti apžiūra 14 val
dar tik 5cm. Prasidėjo kalba apie galimą cezarip pjūvį, kadangi po kelių valandų tu jau visas 12val. būsi be vandenukų
Emocijos jau tada veržėsi per kraštus
sąrėmiavau ir verkiau, verkiau pati nežinodama dėl ko. Prašiau tavęs, kad greičiau ateitum, kad noriu tave apkabinti, išbučiuoti, išmyluoti. Pažadėjau tau, kad stengsiuos būti geriausia mama, kad tik tu greičiau pasirodytum
15.45 pajuntu jog tu nori ateiti..Kviečiu daktarę, ji atbėga žaibo greitumu
Pilnas atsidarymas
išgirstu žodzius GIMDYSIM
užplūsta energijos banga. Pažiūriu į laikrodį
15.57
vienas, antras, trečias stumimas
ir 16.10 išgirstu tavo švelnų balsą. Balsą, kuris atrodo gražiausias pasaulyje. Verki nesmarkiai
kaip visada esi drovus. Padeda tave ant mano krutinės
mano skruostais rieda ašaros
tu toks gražus, toks mažas, toks tyras ir toks laukiamas
Gal šiek tiek liūdna, kad tėčio nėra šalia, bet
esame dviese ir mūsų širdys plaka vienu ritmu
jos plaka viena dėl kitos. Daktarė pagyrė, jog esu šaunuolė, nes puikiai viską atlikau, bet
didžiausias šaunuolis šioje istorijoje esi tu mūsų Dovydas.
Ačiū tau, kad atėjai
nelengva buvo tavęs laukti tas paskutinias 12val., bet buvo verta. Supratau tai iškart, kai paėmiau tave ant rankų. Dabar saldžiai miegi lopšelyje,o aš rašydama žiūriu ir galvoju, kad dabar širdyje turiu dvi didžiąsiąs gyvenimo meiles tave ir tavo tėti. Ačiū jums abiems už tai, kad esate..
Ir pabaigai
radau žodžius, kurie pasako viską apie būseną, kurią jaučiu dabar
Kol dar nebuvau mama, darydavau ir valgydavau karštą maistą, mano rūbai nebuvo dėmėti, telefonu kalbėdavau ramiai. Kol dar nebuvau mama, miegodavau tiek, kiek norėdavau ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai ėjau gulti, šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien.Kol dar nebuvau mama,tvarkydavau namus kasdien ir niekada nesuklupdavau ant žaislų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių.
Kol dar nebuvau mama,net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos ir niekada negalvodavau apie skiepus.Kol dar nebuvau mama,niekada neverkiau matydama ašaras,niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės vien dėl paprasčiausios šypsenos.Niekada nesėdėdavau naktį žiūrėdama į miegantį vaiką.
Kol dar nebuvau mama, niekada nelaikydavau rankose miegančio vaiko,nes tiesiog gaila padėti.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galiu kažką taip stipriai mylėti ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Kol dar nebuvau mama,nežinojau ką reiškia jausti, tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra pamaitinti alkaną kūdikį. Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug.
Nežinojau, kad kažkas toks mažas galėtų paversti mane tokia svarbia.
Kol dar nebuvau mama,aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių tiesiog įsitikinti, kad viskas tvarkoje
Ir niekada nejutau tos šilumos,džiaugsmo,meilės,stebuklo,pasitenkinimo būti mama.
Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama...
grazi ir jaudinanti istorija.aukit diduciai ir bukit sveikuciai
labai grazi istorija Audrutyte Sveikinu Jusu seima
Saunuole Audrut ir saunuolis jusu Dovydukas, aukit stiprus ir sveiki
laabai grazu
sekmes jusu seimai!
Labai grazi istorija,aukit diduciai ir sveikuciai
lauksim susitikimo su nauja mamyte ir Dovyduku
Nuostabi istorija!
labai labai grazu