QUOTE(bambuccia @ 2012 12 05, 12:16)
Labuks likimo drauges
nesuprantu kazkokai baime ima del siandieninio vizito pas protezuotoja
, maniau, kad sunkumai jau praeity, o pasirodo ir cia man baisu
ar baisu tas protezavimas ant implanto?
Man tai buvo pats lengviausias etapas. Juk nieko neskauda, tik tas antspaudų nuėmimas gana nemalonus, bet ir jis nekelia baimės, turbūt nepasdakysiu, kiek kartų esu tai praėjus. Kai gydytojas aiškina, ką darys, aš jam sakau, kad žinau, jis tada šypsosi ir sako, kad jau galiu būti konsultante kitiems šiuo klausimu.
Papildyta:
Tik išeidama iš klinikos būtinai pasižiūrėk į veidrodį.
QUOTE(Florestina @ 2012 11 01, 18:35)
Dar prisiminiau, prieš porą metų einu per miestą išsišiepusi. Pavasaris, šilta, tik žiūriu, kad visi į mane žiūri, nu bet man gi dzin, jei patinku, lai žiūri. Parduotuvėj pardavėja kreivai pažiūrėjo, atvažiavau į darbą nakčiai ir apsauga šypsosi. Galvoju, kas čia visiems pasidarė, gera nuotaika nuo gero oro ar kaip. Įeinu darbe į liftą ir pasižiūriu į veidrodį... O ant lūpos prilipus protezų atspaudų masė ir dar tokia ryški oranžinė. Nu
ir kiek kartų gydytojas yra sakęs išeinant iš kabineto pasižiūrėtį į ten pat kabantį veidrodį. Nu bet gi laimė, kad pagaliau paleido ir žiūrėti nereikia. Ir kaip nepajutau, kad ji ten prilipus, niekaip nesuprantu.
Jei visiems patiktų vienas ir tas pats, būtų labai nuobodu gyventi.
Išminčiai kalba, nes turi ką pasakyti, o kvailiai nes turi kažką pasakyti Platonas.