Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN

QUOTE(cibulis @ 2012 01 30, 10:15)
O gal yra kokia nors labai plona šiltinimo medžiaga, kuriai visiškai nesvarbi apkrova ir svoris. Tarkim kažkas panašaus į hidroizoliaciją. Būtų puiku, jei padedi kokius 2-3 mm storio paklotą, kurio varža - apie R-2 ar R-3. Tuomet ir šilta, ir jokių problemų su apkrovomis.

Ar yra tokių itin plonų šiltinimo medžiagų, kurioms visiškai tas pats kokias apkrovas atlaikyti?

Tokių medžiagų aprašus galite rasti bibliotekoje, mokslinės arba kosmoso fantastikos skyriuje biggrin.gif Begalinio stiprio medžiagų Žemės planetoje tikriausiai dar nėra, visos iki šiol žinomos turi realų baigtinį stiprį.
Kai atras medžiagas, kur 2-3mm duoda R 2-3 (lambda 0,001) bus nauja revoliucija statybose 4u.gif Kažkas panašaus jau turėtų egzistuoti - kosmoso pramonėje, apsauginiuose kevaluose.
Papildyta:
QUOTE(Giedruolė @ 2012 01 30, 10:03)
Jei jau EPS laiko PP tai kodėl ekstrūdinis negalėtų laikyti sienų... žinoma reikėtų patikrinti apkrovas ir XPS laikančiąją galią.

Mūsų gamintojai skelbiasi gaminantys EPS500, stipris 0,5MPa - reikia skaičiuoti, ar to pakaktų atlaikyti sienų apkrovas. Vieno aukšto namui manau labai realu. Kitas dalykas - platinti sienos apačią, taip galima sumažinti apkrovą, pavyzdžiui rostverką betonuoti 50cm pločio biggrin.gif ant jo dėti 50x10 EPS/XPS, sieną pradėti 30cm (50 - 2x10) storiu ir pasiekus 0.00 lygį suplonėti iki padoraus 18...20cm pločio. Tą "ependicitą" slėpti žemiau 0.00.
Atsakyti
QUOTE(Giedruolė @ 2012 01 30, 09:03)
Nežianu gal nusišnekėsiu, bet gal svarstėt tokį variantą: dėti vietoj hidroizoliacinės medžiagos ant rostevrko prieš mūrą ekstrūdinio polistirolo tarkim kokius 3cm storio... Tokį variantą pas vokiečius mačiau. Tik ten ekstrūdinis atskyrė mūrinius skliautus (nešildomos palėpės) nuo sienų kurios viduje bus šildomos. Gal net papildomai kampus paarmuoti dėl stabilumo (nors keramikai ir akytbetoniams armavimas ir taip būtinas). Jei jau EPS laiko PP tai kodėl ekstrūdinis negalėtų laikyti sienų... žinoma reikėtų patikrinti apkrovas ir XPS laikančiąją galią.


Pratęsiant Giedruolės mintį, protingiausia būtų iš vis nešiltinti rostverko. Pamatų vidų užpilti sutankintu žvyru ir ant viršaus padaryti normalią pamatinę plokštę. Pakloti 100 EPS, ties rostverku 300 EPS. Išlieti grindis per visą plotą ir ant viršaus ramiai mūryti sienas.

Bus brangiau nei iškarto daryti PP, bet pigiau ir patikimiau, nei gręžtinius pritempinėti iki PP.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2012 01 30, 11:04)
Bus brangiau nei iškarto daryti PP, bet pigiau ir patikimiau, nei gręžtinius pritempinėti iki PP.

Poliai ir rostverkas - giengi na vietier 4u.gif jų atveju gal truputi armavimo grindims sutaupysit, bet finale griozdiška nereikalinga konstrukcija.
Bet mintis nešiltinti rostverko, jei yra galimybė jį atskirti nuo sienų konstruktyvo, labai logiška 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 30, 10:20)
Poliai ir rostverkas - giengi na vietier 4u.gif  jų atveju gal truputi armavimo grindims sutaupysit, bet finale griozdiška nereikalinga konstrukcija.
Bet mintis nešiltinti rostverko, jei yra galimybė jį atskirti nuo sienų konstruktyvo, labai logiška 4u.gif

dviratis jau išrastas thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 30, 10:49)
Mūsų gamintojai skelbiasi gaminantys EPS500, stipris 0,5MPa - reikia skaičiuoti, ar to pakaktų atlaikyti sienų apkrovas. Vieno aukšto namui manau labai realu. Kitas dalykas - platinti sienos apačią, taip galima sumažinti apkrovą, pavyzdžiui rostverką betonuoti 50cm pločio biggrin.gif ant jo dėti 50x10 EPS/XPS, sieną pradėti 30cm (50 - 2x10) storiu ir pasiekus 0.00 lygį suplonėti iki padoraus 18...20cm pločio. Tą "ependicitą" slėpti žemiau 0.00.

Man visai patinka tas apendicito paslėpimas žemiau ir stabilumą taip pasiekti lengviau...
Ir iš vis labai keistai man atrodo (nors labai svarbu dėl drėgmės kilimo) po kolonomis dedama hidroizoliacija... labai vaizdu su stalu - kad nulaužti jam koją, tai reikia spirti į apatinę dalį biggrin.gif supraskit kaip norit. O sienos atsirėmimas ilgas ir kampuotas tos krypimo galimybės žymiai mažesnės arba išvis nėra... Įdomi būtų konstruktorių nuomonė XPS kalusimu tarp rostverko ir sienos...
Papildyta:
QUOTE(narvid @ 2012 01 30, 12:21)

Čia gi karkasinė siena g.gif netinkamas pavysdys.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2012 01 30, 10:04)
Pratęsiant Giedruolės mintį, protingiausia būtų iš vis nešiltinti rostverko. Pamatų vidų užpilti sutankintu žvyru ir ant viršaus padaryti normalią pamatinę plokštę. Pakloti 100 EPS, ties rostverku 300 EPS. Išlieti grindis per visą plotą ir ant viršaus ramiai mūryti sienas.

Bus brangiau nei iškarto daryti PP, bet pigiau ir patikimiau, nei gręžtinius pritempinėti iki PP.


O gal rostverką šiltinti standartiškai ir naudoti keramzitbetonio blokelius sienai FIBO 3 MPa. Vertikaliai dvi eilės blokelių duos apie R=2 varžą.
Atsakyti
QUOTE(Giedruolė @ 2012 01 30, 09:03)
Nežianu gal nusišnekėsiu, bet gal svarstėt tokį variantą: dėti vietoj hidroizoliacinės medžiagos ant rostevrko prieš mūrą ekstrūdinio polistirolo tarkim kokius 3cm storio... Tokį variantą pas vokiečius mačiau. Tik ten ekstrūdinis atskyrė mūrinius skliautus (nešildomos palėpės) nuo sienų kurios viduje bus šildomos. Gal net papildomai kampus paarmuoti dėl stabilumo (nors keramikai ir akytbetoniams armavimas ir taip būtinas). Jei jau EPS laiko PP tai kodėl ekstrūdinis negalėtų laikyti sienų... žinoma reikėtų patikrinti apkrovas ir XPS laikančiąją galią.


Mintis turi racijos, aš ją beje čia jau esu pateikęs wink.gif.

Iš esmės nebūtina dėti EPS tarp pamato ir blokelio, užtenka uždėti šiltą blokelį ir gauni tą patį efektą, vienas akytbetonio blokelis >R=1 varžos. Tai būtų pats teisingiausias sprendimas.

Antras sprendimas apšiltinti laikančiasias sienas iš vidaus papildomu nedideliu sluoksniu.

Rostverko kontakta su grindimis tikrai reikėtų nutraukti bent jau 50mm EPS sluoksniu, kas beje ir priklauso pagal technologiją, dėl skirtingo plėtimposi kompensacijos. Pagrindinis termo tiltelis tiktai sus siena.

EPS vis tik, nors ir gaminamas 500`tinis, bet jo vis tiek nedėčiau į tarpą tarp blokelių. Sienoms svarbus ne tik atsparumas gniuždymui, bet ir atsparumas išvirtimui. Šiuo požiūriu EPS man atrodo labai nepatikimai. Čia arba reikėtų storinti kontakto vietą iki PP dydžių, arba išvis su EPS šioje vietoje nežaisti.
Papildyta:
QUOTE(asab @ 2012 01 30, 16:12)
O gal rostverką šiltinti standartiškai ir naudoti keramzitbetonio blokelius sienai FIBO 3 MPa. Vertikaliai dvi eilės blokelių duos apie R=2 varžą.


Šiuo atžvilgiu, geriau akytbetonio bus tik karkasas. Keramzitas stoja už akytbetonio, nors ir keramzitas pakankamai teisingas pasirinkimas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 30 sausio 2012 - 16:55
QUOTE(narvid @ 2012 01 30, 12:21)

Pats matot - žmonės bando pašokt aukščiau bambos. Visi matę N variantų PP internete, bet vis tiek ne - abosramsia no nie zdamsia - bus namas ant polių nors tu ką biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 30 sausio 2012 - 17:05
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 30, 17:04)
Pats matot - žmonės bando pašokt aukščiau bambos. Visi matę N variantų PP internete, bet vis tiek ne - abosramsia no nie zdamsia - bus namas ant polių nors tu ką biggrin.gif


Viliene, lietuviai - iš esmės konservartoriai ir labai atsargūs žmonės. O PP ant putplasčio - labai naujas ir įtarimą keliantis dalykas. Reikia laiko, patirties ir dar kartą laiko.

Aš, pvz., irgi linktu link PP, t.y. suprantu, kad tai šilčiausias, tinkamiausias PN pamatas, tačiau vis dar ieškau įrodymų, kad toks pamatas tinkamas sunkiam, mūriniam namui. Man kažkodėl atrodo, kad PP puikia tinka lengva, vieno aukšto karkasiniam, skyniam namui. O vat mūriniam kažkaip ne labai. Aš suprantu, kad fizika ir konstruktorius viską išsprendžia, bet vėlgi reikia daug gerų pavyzdžių ir šiek tiek laiko, kad ateičiau į protą.

Beje, kaip dujų suvartojimas jūsų tėvų name?
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 30, 17:04)
Pats matot - žmonės bando pašokt aukščiau bambos. Visi matę N variantų PP internete, bet vis tiek ne - abosramsia no nie zdamsia - bus namas ant polių nors tu ką biggrin.gif


Gerai, kad forume nagrinėjami abu variantai - PP ir gręžtinių. Žmonės galės pasirinkti, įvertindami kiekvienas savo aplinkybes. Kas dėl PP - kalbėjau su konstruktoriumi, suprojektavusiu daug PP, (tame tarpe ir pramoniniams objektams), turinčiu patirtį statybose. Jo nuomonė vienareikšmiška - PP ryškiai brangesnė negu gręžtiniai. Kad PP geriau šilumos nuostolių atžvilgiu, taip pat aišku. O vat tas nuostolių skirtumas - ar jis toks ryškus, kad pateisintų brangesnes investicijas darant PP - štai kur klausimas.
Atsakyti
QUOTE(asab @ 2012 01 30, 20:09)

Jo nuomonė vienareikšmiška - PP ryškiai brangesnė negu gręžtiniai.



O ką reiškia "ryškiai brangiau"? Gal galite pateikti kainas?

Papildyta:
Klausimas Vilienei ir kitiems, kurie žino? Ar darant sienas iš EPS blokelių nekyla jokių problemų su priešgaisriniais reikalavimais? Nuo praeitų metų gaisrinė sauga stipriai sugriežtinta gal yra ir kokių nors keblumų su EPS panaudojimu namo viduje?

Beje, kaip mikroklimatas ir komfortas namo iš EPS viduje? Prisižiūrėjau rusiškų statybos laidų, kad tokiame name jautiesi kaip termose? Koks jausmas būti tokiame name?
Atsakyti
[quote=cibulis,2012 01 30, 20:27]
O ką reiškia "ryškiai brangiau"? Gal galite pateikti kainas?

Papildyta:

Čia ir yra esminis klausimas, norint nustatyti objektyviai ir tiksliai reikėtų mokslinio tyrimo, ir savaites darbo, dar reiketu kazkaip atmesti statybininku pelno marža....

2 vienodi namai ir pamatų konstruktyvas tam pačiam gruntui,vienodos varžos,grežtiniai su išbetonuotom grindim ir .t.t. gręžtiniai ir pp. Tada ir gausim atsakyma smile.gif
Atsakyti