pateiksiu vaizdziai o tai nesulaukiu jokiu patarimu.
Konkreciai idomu ar verta investicija i daugiau kaip viena sluoksni paroc grs
As jai galima apie pamato konstrukcija pratesiu pateiksiu vaizdziai o tai nesulaukiu jokiu patarimu.
Konkreciai idomu ar verta investicija i daugiau kaip viena sluoksni paroc grs
pateiksiu vaizdziai o tai nesulaukiu jokiu patarimu.Konkreciai idomu ar verta investicija i daugiau kaip viena sluoksni paroc grs
QUOTE(LiutasVegetaras @ 2012 01 29, 18:05)
sveiki, gal kas esat domėjęsi PP ilgaamžiškumu? Kiek laiko jie išlaiko (planuojama, kad išlaikys) savo savybes?
Ne į šį forumą kreipkis tokios info ieškodamas. Lietuvoje maksimum 10 metų patirties galėsi pasisemti. Nors ir tarybiniais laikais buvo pilna namų pristatyta ant plokštės, bet tarybinių laikų plokštės, tiesiai ant žemės buvo liejamos, EPS tik po nepriklausomybės, gal koks 10 metų atgal po plokšte pradėtas pakišinėti.
Nori patirties, semkis jos iš amerikiečių, švedų ir kitų šalių, kuriose EPS plokštėms naudojamas gerokai seniau, forumų.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 01 29, 20:59)
As jai galima apie pamato konstrukcija pratesiu pateiksiu vaizdziai o tai nesulaukiu jokiu patarimu.
Konkreciai idomu ar verta investicija i daugiau kaip viena sluoksni paroc grs
pateiksiu vaizdziai o tai nesulaukiu jokiu patarimu.Konkreciai idomu ar verta investicija i daugiau kaip viena sluoksni paroc grs
Paėmiai pirmo "Veikmės" PN pamatų brėžinuką
. Aš ir juo vadovaujuos . Po roostverku ten EPS, akmens vata, po grindimis.
Ar verta, tai pirmame šio forumo lape įmečiau nuorodą i narvid skaičiuoklę, sumeti į ją norimą " paroc grs" storį, suvedi grindų plotą ir matai akivaizdų atsakymą, tiksliau už jį, niekas tau čia nepasakys.
QUOTE(mintas @ 2012 01 29, 21:03)
Paėmiai pirmo "Veikmės" PN pamatų brėžinuką . Aš ir juo vadovaujuos .
Po roostverku ten EPS, akmens vata, po grindimis.
. Aš ir juo vadovaujuos . Po roostverku ten EPS, akmens vata, po grindimis.
As irgi. Domina visi aspektai, noreciau darytis panasiai iskyrus fasadiniu sienu stori.
QUOTE(cibulis @ 2012 01 29, 21:21)
Viskas būtų teisingai, tačiau esminė atrama net ir PP atveju yra labiau taškinė,
10% compression
Tai reiškia, kad galimas į vieną kvdaratinį metrą 300 kPa spaudimas (30 tonų), tačiau tuomet EPS susispaus 10 proc. savo storio. Todėl manoma, kad geriau EPS 300 apkrauti 120 kPa jėga, t.y. 12 tonų į vieną kvadratinį metrą. Ne taip jau ir daug.
Beje, Viliene, kokį EPS jūs dėjote po savo pamatais: EPS 100, EPS 200 ar EPS 300.
10% compression
Tai reiškia, kad galimas į vieną kvdaratinį metrą 300 kPa spaudimas (30 tonų), tačiau tuomet EPS susispaus 10 proc. savo storio. Todėl manoma, kad geriau EPS 300 apkrauti 120 kPa jėga, t.y. 12 tonų į vieną kvadratinį metrą. Ne taip jau ir daug.
Beje, Viliene, kokį EPS jūs dėjote po savo pamatais: EPS 100, EPS 200 ar EPS 300.
Taškinė apkrova - tai labai riboto ploto apkrova, ši sąvoka PP visai netinka.
Aišku po siena apkrova bus didesnė, negalima teigti, kad PP remiasi tik posieninėm sijom - plokštė turi savo standumą ir dėl jo apkrova paskirstoma visam plotui. Spaudžiant PP perimetru ji išsigaubia viduryje į viršų, reakcija (priešinga jėga apkrovai) stengiasi plokštę ištiesinti - taip atsiranda apkrova į gruntą plokštės viduryje. Kuo plokštė standesnė, tuo tolygiau pasiskirsto apkrovos į gruntą ir EPS, tam ji yra armuojama, kad būtų standi.
Apie deformaciją EPS'e galvojau jūsų negrūzint, kad taip sudėtingai, ne "ūkiškai" neaiškint, bet kad pats suradote - šaunuolis.
Panašiai projektuojamos visos konstrukcijos - iki tam tikros įtempimų/deformacijų ribos.Manote 12t/m2 yra mažai? Neprisimenu kurioje temoje, bet buvau grubiai skaičiavęs savo namo apkrovą į gruntą, tuo pačiu į EPS - berods gavau tik 50proc galimą apkrovą. Naudojau EPS150.
QUOTE(*** @ 2012 01 29, 21:13)
As irgi. Domina visi aspektai, noreciau darytis panasiai iskyrus fasadiniu sienu stori.
Roostverko apšiltinimą prisiklausęs DEU pamąstymų, nusprendžau pastorinti 5 cm, o visą kitą planuoju dėti panašiai. Tas storesnis apšiltinmas palei roostverka, turiu įtarimą, dėl to dėtas, kad šildomų grindų vamzdeliai ten pravesti tiktai palei langus, t.y. kaip tik palei roostverką ir bus, virš to storesnio apšiltinto sluoksnio.
Dėl tikslaus grindų apšiltinimo sluoksnio dar neapsisprendžiau, bet tikrai jis nebus mažesnis nei 30cm. Dar vienas dalykas. Tikrai po grindimis nedėsiu akmens vatos. Akmens vata, labai sugeria drėgmę, o žemėje tos drėgmės visuomet bus, kad ir ką bedarytum, o EPS vandens įgeriamumas labai mažas.
QUOTE(mintas @ 2012 01 29, 21:51)
Nenoriu nieko prikišti konkrečiu atveju, man užstrigo tik pati frazė. Nors užmušk, nepasitikiu "profesionalais", kai nieko nelieka, esu priverstas su jais kontaktuoti, bet vis tiek nepasitikiu, įtariai juos vertinu.
Kol negaunu garantijų iš patikimų šaltinių, kad "profesionalas" tikrai vertas šio vardo, ar kol pats bendraudamas to nepamatau, visi man tie "profesionalai" tai eiliniai "chalturščikai".
Bėda ta, kad ne įtarus aš esu, o iš patirties toks mano "profesionalų" vertinimas. Patikėkit, kaip sunku surasti vieną kitą rimtą "profesionalą" tarp šimtų "chalturščikų".
Kol negaunu garantijų iš patikimų šaltinių, kad "profesionalas" tikrai vertas šio vardo, ar kol pats bendraudamas to nepamatau, visi man tie "profesionalai" tai eiliniai "chalturščikai".
Bėda ta, kad ne įtarus aš esu, o iš patirties toks mano "profesionalų" vertinimas. Patikėkit, kaip sunku surasti vieną kitą rimtą "profesionalą" tarp šimtų "chalturščikų".
Teisingai darai kad nepasitiki.. Is savo varpines dadeciau kad netgi labai geri meistrai kartais klysta. Tas kas sako kad neklysta yra melagis ir tokio neimciau aplamai..
Ir dar-doveriaj,no praveriaj.....
QUOTE(cibulis @ 2012 01 29, 21:21)
Čia labai daug geros informacijos
Taip, informacija labai įdomi, išsami. Tokios prisikaičius gali ne tik juostinius, bet ir gręžtinius pamatus
Gal laikas persvarstyti numatomų pamatų tipą?
QUOTE(mintas @ 2012 01 29, 21:33)
Roostverko apšiltinimą prisiklausęs DEU pamąstymų, nusprendžau pastorinti 5 cm, o visą kitą planuoju dėti panašiai. Tas storesnis apšiltinmas palei roostverka, turiu įtarimą, dėl to dėtas, kad šildomų grindų vamzdeliai ten pravesti tiktai palei langus, t.y. kaip tik palei roostverką ir bus, virš to storesnio apšiltinto sluoksnio.
Dėl tikslaus grindų apšiltinimo sluoksnio dar neapsisprendžiau, bet tikrai jis nebus mažesnis nei 30cm. Dar vienas dalykas. Tikrai po grindimis nedėsiu akmens vatos. Akmens vata, labai sugeria drėgmę, o žemėje tos drėgmės visuomet bus, kad ir ką bedarytum, o EPS vandens įgeriamumas labai mažas.
Dėl tikslaus grindų apšiltinimo sluoksnio dar neapsisprendžiau, bet tikrai jis nebus mažesnis nei 30cm. Dar vienas dalykas. Tikrai po grindimis nedėsiu akmens vatos. Akmens vata, labai sugeria drėgmę, o žemėje tos drėgmės visuomet bus, kad ir ką bedarytum, o EPS vandens įgeriamumas labai mažas.
Mano nuomone dar storiau šiltinti rostverką nelabai racionalu, vis tiek šiluma pabėgs per polius. Žymiai daugiau naudos būtų pasistengus labiau izoliuoti rostverką iš vidaus.
Jei jau pasirinkote tokius pamatus reikėtų mąstyti apie kuo šiltesnius blokelius sienoms - akytbetonis, polistirolo lygtiniai ar blogiausiu atveju keramika. Kad kuo mažiau šilumos į rostverką patektų per sieną.
Nesu specialistas, bet manau, kad neturėtų kilti didelių problemų tarp rostverko ir vidinės grindų plokštės, visu perimetru sudėjus 5 - 10 cm kieto polistirolo. Taip visiškai atskiriant šildomas grindis nuo "šaldomo" rostverko.
Nežianu gal nusišnekėsiu, bet gal svarstėt tokį variantą: dėti vietoj hidroizoliacinės medžiagos ant rostevrko prieš mūrą ekstrūdinio polistirolo tarkim kokius 3cm storio... Tokį variantą pas vokiečius mačiau. Tik ten ekstrūdinis atskyrė mūrinius skliautus (nešildomos palėpės) nuo sienų kurios viduje bus šildomos. Gal net papildomai kampus paarmuoti dėl stabilumo (nors keramikai ir akytbetoniams armavimas ir taip būtinas). Jei jau EPS laiko PP tai kodėl ekstrūdinis negalėtų laikyti sienų... žinoma reikėtų patikrinti apkrovas ir XPS laikančiąją galią.
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 29, 21:50)
Taip, informacija labai įdomi, išsami. Tokios prisikaičius gali ne tik juostinius, bet ir gręžtinius pamatus
Gal laikas persvarstyti numatomų pamatų tipą?
Nesuprantu, kuo bloga ši informacija. Man kaip tik vienas geriausių dalykų kiek esu radęs, kuris skaičiais pagrindžia, kaip PP veikia ir kokius svorius gali atlaikyti.
Man apie PP trūksta kelių dalykų: ilgaamžiškumo, t.y. kiek toks pamatas, iš esmės padėtas ant EPS, laikys. Pvz., juostiniai be problemų laiko 100 ar net daugiau metų. Žinoti verta vien tam, kad būtų ramiau.
Papildyta:
QUOTE(Giedruolė @ 2012 01 30, 09:03)
Nežianu gal nusišnekėsiu, bet gal svarstėt tokį variantą: dėti vietoj hidroizoliacinės medžiagos ant rostevrko prieš mūrą ekstrūdinio polistirolo tarkim kokius 3cm storio... Tokį variantą pas vokiečius mačiau. Tik ten ekstrūdinis atskyrė mūrinius skliautus (nešildomos palėpės) nuo sienų kurios viduje bus šildomos. Gal net papildomai kampus paarmuoti dėl stabilumo (nors keramikai ir akytbetoniams armavimas ir taip būtinas). Jei jau EPS laiko PP tai kodėl ekstrūdinis negalėtų laikyti sienų... žinoma reikėtų patikrinti apkrovas ir XPS laikančiąją galią.
O gal yra kokia nors labai plona šiltinimo medžiaga, kuriai visiškai nesvarbi apkrova ir svoris. Tarkim kažkas panašaus į hidroizoliaciją. Būtų puiku, jei padedi kokius 2-3 mm storio paklotą, kurio varža - apie R-2 ar R-3. Tuomet ir šilta, ir jokių problemų su apkrovomis.
Ar yra tokių itin plonų šiltinimo medžiagų, kurioms visiškai tas pats kokias apkrovas atlaikyti?
QUOTE(cibulis @ 2012 01 30, 10:15)
Nesuprantu, kuo bloga ši informacija.
Cibuli, jums paranoja? Dar kartą perskaitykite ką rašiau apie tą straipsnį ir supraskite pažodžiui, neieškokite visokių izmienų
Pasikartosiu - ten viskas pateikta labai gražiai ir detaliai, pats radau naudingos info
QUOTE(DEU @ 2012 01 30, 08:35)
Mano nuomone dar storiau šiltinti rostverką nelabai racionalu, vis tiek šiluma pabėgs per polius. Žymiai daugiau naudos būtų pasistengus labiau izoliuoti rostverką iš vidaus.
Daugiau kaip EPS 100 ?
