Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN

Tai kad jam atsakymo kokio tai ne nereikia

Suomiai daro juostinius pamatus, kur po po juostinio pamato padu deda putplastį.. O kas įdomiausia: ant tokių pamatų deda gelžbetoninę sieną. Įspūdinga. Man įdomu kaip tas putplastis apačioje atliko.
Papildyta:


Kaip tai nereikia? Žmogus parašė, kas jo manymu blogai, o aš išdėsčiau, kodėl pietrytinėje sienoje mažai langų. O štai dėl stoglangių sutinku, todėl ir ieškau sprendimo.

50cm vatos i stoga ir salia langiukas...

Apskritai tai vakaru saule gerai tik vasara. Ziema jokios naudos.


As jusu projekta pirma karta pamaciau pries pusmeti turbut ir nuo siol jis nera pakites nekiek ir jus nezadate jame nieko keisti. Tai kam tie klausimai?

Kazkodel man atrodo kad tokio stogo norite tam kad guldyt saules kolektoriu i pietus. Bettai isnaikinti langus del kolektoriu tai nesamone... Gal tiesiog jums reikia pasidaryt mazesnio nuolydzio stoga ir pranaikint veluxus.

Lietuvos klimatinėse sąlygose pastatytą namą davesti iki vokiškojo PN energijos suvartojimo tikrai nelengvas uždavinys. Šiek tiek lengviau būtų iki švediškojo standarto. Savo name matau dvi potencialias problemas, trukdančias maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius, tai šiek tiek didesnis sienos plotas dėl to, kad nusileidau architekto įtikinėjimams ir leidau truputį namą pagražinti, bei gręžtiniai pamatai. Jau su šiomis probleminėmis vietomis mano apskaičiuoti šilumos nuostoliai su visais įmanomais pritekėjimais buvo 18 kW/1m2 per metus.

Tavoje situacijoje stoglangiai bus tas šilumos švaistūnas, kuris tikrai neleis pasiekti PN reikalavimus. Įsidėk stoglangių plotą su jų šilumos varžomis į narvid skaičiuoklę. Šiaurinėje pusėje geriau pamiršti apie pritekėjimus. Kai nustatinėsi vidaus temperatūrą stoglangiams, užkelk 2-6 laipsniais, nei visoms kitoms patalpų konstrukcijoms, nes visas šiltas patalpų oras kyla aukštyn. Būtent temperatūrų skirtumas ir yra pagrindinis "peilis" stoglangiams PN`e. Taip pat oro slėgis į stoglangius turėtų būti didesnis nei į vertikaliai stovinčius langus, kas turi mažinti pastato sandarumą.

Į pietinę pusę nukreiptiems stoglangiams galima taikyti pritekėjimų skaičiavimą, bet pritekėjimai per stoglangius net ir pietinėje pusėje bus mažesni nei vertikaliai stovinčių ten pat langų, dėl žemai esančios žieminės saulės. Didžiausias pritekėjimas per langus būtų jei jie būtų statmeni saulei ir saulės atžvilgiu būtų matomas didžiausias jų plotas. Kuo nuožulniau stovi stogas, tuo mažesniu plotu stoglangiai atsukti į saulę.

Taigi, net pietinėje pusėje esančių stoglangių pritekėjimai bus mažesni nei vertikaliai stovinčių langų. Nuostoliai per šiuos langus irgi bus didesni dėl didesnių vidaus temperatūrų palubėje.

Dar vienas dalykas. PN reikalaujamas 15 kW/1m2 per metus dydis taikomas ne tik šildymui, bet ir vėsinimui. Stoglangiai į vasarinę saulę atsukti didžiausiu plotu, tad saulės pritekėjimai vasarą jų nešešėliuojant būtų patys didžiausi. Apie tai asmeniškai tamstai jau užsiminė Vilienė, bet deja standartiškai Jūs praignoravot. Nepamirškit, kalba eina apie labai gerai nuo išorinės temperatūros izoliuotą namą, tad vos ne visi pritekėjimai pasiekę patalpų vidų, viduje ir lieka, kol temperatūra papildomomis priemonėmis, reikalaujančiomis papildomos energijos, nėra mažinama.

Stoglangių šešėliavimas vasaros metu, mano nuomone yra labai didelė problema. Net neįsivaizduoju, kaip juos būtų galima paslėpti nuo vasaros saulės šešėlyje.

Tai kad ten kalba apie LANGUS o ne STOGLANGIUS. Negalima šių konstrukcijų aklai sugretinti. Pagalvokite apie žiemos saulės projekciją į vertikalų langą ir į stoglangį ir suprasite kodėl.
O kad gal užpoliariniai suomiai bijo saulės ir džiaugiasi jus atspindžiais per šiaurinius langus - tai gal jau tautinė ypatybė. Aš asmeniškai labai mėgstu tiersioginius saulės spindulius, kaipo jie nušviečia būstą, pašvaisčių šviesa gal ir gražu, bet namie apseičiau.
Papildyta:

jei pavyks tai įgyvendinti realiai - bus puikus rezultatas



Šešėliuoti teks japonišku būdu auginant medžius ant stogo lapuočius, kad žiemą saulės neužstotų

Net neabejoju, kad per stoglangius, jei vertinsime visus metus, saulės ir šilumos patenka daug daugiau nei per vertikalius langus. Stoglangių vienintelė problema - galimas perkaitimas vasarą. Šiuo atveju nieko kito nelieka kaip daryti išorines žaliuzes. Pasak Velux, jos karšti sumažina iki 95 proc., o šilumos izoliaciją žiemą pagerina 27 proc.

Kas dar yra labai svarbu, kad vasaros metu šiek tiek pravertas stoglangis iš patalpos išspinduliuos (išvėdins) daugiau šilumos, nei jo išeitų per sienos langą.

Beje, puikus pasyvus namas žiūrint grynai iš konstrukcinės pusės, tačiau aš tokiame nenorėčiau gyventi. Jis per daug nuobodus ir net atstumiantis.
Papildyta:


Jei vadovautis jūsų logika, tai ir sienoje negali būti langų. Juk čia bus bent 30 cm EPS/vatos, tačiau kažkoks kvailas architektas išpjovė sienoje skylę ir įdėjo žiauriai šilumai laidžius vos U-0,8 siekiančius langus. Visiškas pravalas.

Reikia įvertinti ir tą faktą, kad langas ne tik yra akivaizdus namo šilumos laidininkas, tačiau per jį visų metų bėgyje įgyjame daug šviesos - ne šilumos, o būtent šviesos. Tokiu atveju taupome pinigus reikalingus apšvietimui. Todėl reikalingas kompromisas: arba mažai langų, tačiau daugiau mokėsiu už elektra ir greitai įsitaisysiu paranoja bei gersiu vaistus, ar šiek tiek susitaikysiu su šilumos nuostoliais, kuriuos kompensuos kiti dalykai, tačiau išleisiu mažiau pinigų elektrai ir gerai psichologiškai jausiuosi visus metus.

Tokį projektą gali sukurti tiktai tas architektas, kuris nė karto rankose nelaikė kalkuliatoriaus. Jūs man paaiškinkite, ar pagalbinėse patalpose būnate nuolat, kad jose būtų reikalingas natūralus apšvietimas, su iš to išplaukiančiais dideliais šilumos nuostoliais. Mano giliu įsitikinimu, toms kelioms minutėms, kai būni drabužinėse, pilnai užtenka dirbtinio apšvietimo ir todėl drabužinėms tinkamiausia vieta šiaurinėje pusėje, kaip papildomas šiluminis barjeras.

Man atrodo viskas su tuo Cibulio namu gerai. 15 kWh/m2 per metus pasiekti nesitikėkite, tačiau šiltą namą tikrai turėsite.
Pačiam reikėtų susidėlioti prioritetus. Kas svarbiau: ekonomiškumas, komfortiškumas ar PN idėjos realizavimas. Tik žinant kas jums svarbiau galima ką nors realiai patarti.
Kad ir tie švieslangiai tiek PN, tiek ekonomiškumo požiūriu jų geriau vengti. Tačiau jei jie teikia asmeninį komfortą, tikrai juos palikčiau, nes man tai didžiausias prioritetas.

Papildyta:

Labai būtų įdomu pamatyti nors teorinį modelį, kaip gaunami tokie skaičiai.
Karolis minėjo, kad kažką panašaus ir jam pavyksta suskaičiuoti, bet mandagiai atsisakė, net apytiksliai paaiškinti iš kur tiek pritekėjimų galima priskaičiuoti. Spėju, kad nemažą jų dalį sudaro optimizmas. Matyt, kadangi pats nesu labai optimistiška asmenybė, man net teoriškai gaunasi kur kas didesni nuotoliai.

Dėl vieno dalyko Jūs visiškai teisus. Tikrai, per stoglangius patenka ženkliai daugiau šilumos į patalpas nei per vertikalius langus. Bėda ta, kad žiemą, kada šilumos reikia daugiausiai, per stoglangius jos patenka mažiausiai, o vasarą, kada jos reikia mažiausiai, per stoglangius patenka tiek, kiek per vertikaliuosius nepatenka ištisus metus. Taip, kad to didesnio šilumos pritekėjimo nelaikyčiau kaip pliuso, tai kaip tik pats didžiausias minusas.

Tikrai ne vienintelė stoglangių problema, vasarinis perkaitimas. Aš juk minėjau, ženkliai didesni šilumos nuostoliai stoglangiuose žiemą būna dėl didesnės patalpų vidaus oro temperatūros, bei tikėtinas didesnis oro spaudimas kuris turėtų mažinti tokių patalpų sandarumą.

Išorinės žaliuzės tikrai nebloga apsauga nuo saulės, tik jei langai pastoviai bus po žaliuzėm, o žiemą po sniegu, tai kam jie iš vis reikalingi? Karštį jos tikrai vasarą gali sumažinti (paryškinsiu svarbiausią žodelį) iki 95%, bei žiemą šiluminę izoliaciją - iki 27%. Niuansas tas, kad tas iki yra labai jau nepastovus dydis. Jei atsiversite vienas iš pirmųjų forumo PN temų, tai pamatysite, kad tikėtina didžiausia šiluminė varža pasiekiama žaliuzių pagalba, galima tik pačių prasčiausių, dabar jau net negaminamų langų komplektacijoje. Žaliuzes komplektuojant su tikrai šiltais, PN reikalavimus atitinkančiais langais, papildoma šilumos varža padidėja, jei dabar gerai prisimenu, tiktai iki 3%.



Išspinduliuos vidinę, pagal PN reikalavimus nedidesnę nei 26C, šilumą į išorę su 30C šiluma? Man čia kažkas nesueina. Patikslinkit savo teiginį.



Teisingai, langų plotą reikia vertinti ypatingai kritiškai dėl sienų šiluminės varžos su R10 ir langų geriausiu atveju R1.25. Todėl jei jau kalbam apie šviesą, tai labai jau brangiai ta per langus pritekanti šviesa kainuoja. Tikrai brangiau, nei dirbtinė, šviečianti tik tada kada reikia ir ten kur reikia.

Būtent, langai reikalingi tik dėl psichologinio komforto. Teko matyti tokius išradėjų langus, kai langų vaidmenį atlieka ant sienų prikabinti televizoriai. Bet gal nenueikim iki tokių kraštutinumų, o langus statykim griežtai sumažinę jų dydį iki protingų dydžių, kaip kad Jūsų pateiktoje nuorodoje apie švedišką PN - 15%-20% grindų ploto, išmesdami bet kokius PN šiluminės varžos neatitinkančius langus, bei visokius kitokius nesusipratimus, kaip stoglangiai ir pan.

Papildyta:


Nuostoliai gaunasi ženkliai didesni ir man, bet pripliusavus visus įmanomus pritekėjimus nuostoliai ženkliai sumažėja .

Iš principo palaikau mintį, kad namas pirmiausiai turi patikti šeimininkui, ir tik po to reikėtų gilintis į namo atitikimą PN koncepcijai.

Jūs labai teisingai pasakėte, nes aš nesiekiu žūtbūt 100 proc. pasyvaus namo. Jei norėčiau statyti pasyvų namą, elgčiausi taip.

1. Pirmiausiai pasamdyčiau žmogų, kuris išmano PHPP. Būtų ne prošal, jei jis net būtų baigęs PHPP kursus. Tokių žmonių tikrai yra Lietuvoje ir ne vienas. Šiuo atveju aš tikrai nepasitkėčiau Narvid ar Minto skaičiuoklėmis. Tai tik vaikų žaidimai smėlio dėžėje.
2. Statyčiau kuo paprastesnės (netgi primityvokos) konstrukcijos namą.
3. Namas tikrai turėtų būti be jokio garažo, t.y. garažas gali būti, bet jis jokiu būdu nebūtų prijungtas prie namo. Pasyvus namas turėtų būti tik namas be jokių kitokių priedų.
4. Statyčiau maždaug 140-150 kv. namą. Čia ne gyvenamas, o bendras namo plotas, t.y. su holu, sandėliukais ir katiline/technine patalpa.
5. Stengčiausi vengti stoglangių.
6. Namo pamatai būtų - tik plokštė.
7. Sienos - EPS blokeliai arba skydinė, ceche pagaminta konstrukcija.
8. Stogas dvišlaitis. Jis toks ne tik dėl to, kad Lietuvos klimato sąlygoms (daug lietaus ir sniego) tinkamiausias, bet ir geriausiai gaudo saulę saulės kolektoriams, tai tradicinė lietuviška architektūra, toks stogas klasikinis ir po 50 metų atrodys puikiai, nes toks stogas miegamą (mansardos plotą) puikiai atskiria nuo aktyvios pirmo aukšto erdvės dėl lūžtančios stogo konstrukcijos.
9. Sienų apdaila: tinkas maišytas su klinkerio plytelėmis, stogas - tik čerpės (tinka ir betoninės, bet greičiausiai Top glazūros blizgi keramika).
10. Langai - tik mediniai
11. Būtinai daryčiau papildomą šildymo sistemą. Optimalu būtų - ŠS, bet greičiausiai tai būtų kažkas su kietu kutu. Židinys, kuris pašildo techninėje patalpoje esantį vanednį, ar granulinė krosnelė, kuri atlieka tą pačią funkciją.
12. Būtinai būtų saulės kolektoriai. Greičiausiai 2-3 daugiau nei rekomenduojama 4 asmenų šeimai. Žinoma, tam reikėtų ir atitinkamo dydžio akumulicinės talpos.

Tai iš esmės visus šiuos dalykus atitinka mano namo projektas be garažo, kurio plotas - 167 kv. Tik aš vis galvoju ar iš tiesų noriu 167 kv. (pakankamai nedidelis) pasyvaus namo ar 233 kv. namo su viskuo (didesnio ir su garažu), tačiau jis jau būtų ne pasyvus, o tiesiog labai šiltas namas.

Žinoma, teisingiau būtų rinktis 167 kv. Nes 233 kv. kainuotų bent apie 100 000 daugiau, todėl už sutaupytus pinigus būtų galima 167 kv. namą užpasyvinti.

Grubiai sakant taip. Imkim 0,5 mln. Lt. Už juos statau:

1. 167 kv. tikrai pasyvų namą;
2. 233 kv. labai gerą, šiltą, bet ne pasyvų namą.

Kol Vilniaus vandenys ruošiasi už ES pinigus iki mano sklypo atvesti vandenį ir nuotekas, aš niekur neskubu su namo projektavimu ir statybomis, o renku informacija, analizuoju savo poreikius ir galimybes bei su jumis diskutuoju apie pasyvų namą.

Dabar jau viską ir atvirai išdėsčiau.

Mano logika yra stai,



Butent taip as ir darysiu. Tik kad stogas vienslaitis su slaito nuolydziu i pietu puse 8.5 laipsnio kampu.

Klausimas Vilienei: ar pamatavot temperatūra garaže?