QUOTE(mintas @ 2012 01 28, 20:05)
Iš pat pradžių nelabai supratau ką norėjai parašyti. Teisingai dar reikėtų imti 20 cm betono varžą, nes poliai 20 cm yra apšiltinti iš šonų, bet ta varža ant tiek maža (R=0,08), kad jos net neėmiau skaičiavimams. Ši varža turėtų tik sumažinti mano apskaičiuotus nuostolius per roostverką.
60 cm betono storį paėmiau todėl, kad šiluma polus pasieks tiktai praėjus 60 cm roostverko storį, negi manai nereikia skaičiuoti roostverko varžos? Jei skaičiuoti tiksliau, tai reikėtų primetinėti ir tą apšiltintą polių dalį (20cm), ir betono storį skaičiuoti ne 60 cm, bet 80 cm, ir atitinkamai mano paimtą betono varža R=0.24 padidinti dar R=0.08 dydžiu, ir skaičiuoti bendrą betono varžą R=0.32. Nematau, kad mano skaičiavimuose galėtų būti įsivėlusi klaida, kas leistų daryti prielaidą, jog nuostolius reikėtų didinti. Kaip tik mano apskaičiavimai yra padaryti su didelia atsarga (į skaičiavimus neįtrauktos kitos sąlygos, kurias esu paminėjęs (yra ir daugiau, pav. nepaminėta pačio grunto varža, kuri iš tikrųjų irgi darys šiokią tokią įtaką)), realiai nuostoliai bus tikrai mažesni.
60 cm betono storį paėmiau todėl, kad šiluma polus pasieks tiktai praėjus 60 cm roostverko storį, negi manai nereikia skaičiuoti roostverko varžos? Jei skaičiuoti tiksliau, tai reikėtų primetinėti ir tą apšiltintą polių dalį (20cm), ir betono storį skaičiuoti ne 60 cm, bet 80 cm, ir atitinkamai mano paimtą betono varža R=0.24 padidinti dar R=0.08 dydžiu, ir skaičiuoti bendrą betono varžą R=0.32. Nematau, kad mano skaičiavimuose galėtų būti įsivėlusi klaida, kas leistų daryti prielaidą, jog nuostolius reikėtų didinti. Kaip tik mano apskaičiavimai yra padaryti su didelia atsarga (į skaičiavimus neįtrauktos kitos sąlygos, kurias esu paminėjęs (yra ir daugiau, pav. nepaminėta pačio grunto varža, kuri iš tikrųjų irgi darys šiokią tokią įtaką)), realiai nuostoliai bus tikrai mažesni.
Jei imsime teorinį variantą, kad visas rostverkas apšiltintas, jo temperatūra bus nedaug žemesnė nei grindų.
Šiluma iš rostverko daugiausia iškeliaus per 30 cm diametro ir 20 cm aukščio neapšiltintas skyles. Idėja apie butelio kakliuką man pasirodė visai protinga. Papildomi 60 cm betono virš tų skylių, vaidina labai menką vaidmenį, nes jie bus šildomi netiek iš viršaus kiek iš šonų. Tai yra šiluma praktiškai be jokių kliūčių judės rostverko viduje horizontaliai. Ir tie butelio kakliukai gaus tiek šilumos kiek tik galės praleisti per savo 20 cm aukštį.
QUOTE
Jus kalbate apie sita ... http://www.supermama...?...amp;&st=105 ten panasiai daryta galvenu suformavimas ...
Cia tik ne pas mane smile.gif
Šią žinutę redagavo korida: Šiandien, 20:06
Cia tik ne pas mane smile.gif
Šią žinutę redagavo korida: Šiandien, 20:06
Pas mane spraustiniai (vibro) poliai. Ty cilyndras 7m sukala-sutrombuoja 6m i apacia su metaliniu padu, tada i vidu pilas cementas, tada metalini cilindra isvibruoja lauk padas lieka, tada ileidziama armaturos konstrukcija. Vadinas norint tokius apsiltint reiktu juos atkast. Atkasus 1m is 6 manau nieko belogo jiem neatsitiktu bet samprotauju ar verta. Viso ju 30.
Sveiki,
Šia tema tesiama diskusija, pradėta ankstesnėse temose. Įmetu linkus į visas anksčiau buvusias PN temas:
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniam Evoy PN sąvade:
narvid skaičiuokle,
Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
Šia tema tesiama diskusija, pradėta ankstesnėse temose. Įmetu linkus į visas anksčiau buvusias PN temas:
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniam Evoy PN sąvade:
narvid skaičiuokle,
Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
Tęsiame diskusijas, praeita, PN-11 tema.
Papildyta:
Kampas aktualus tik vandens nubėgimui, manau didesnis nei 2proc nuolydis nereikalingas, čia svarbu horizontali šiltinimo projekcija, todėl kuo mažesnis kampas - tuo ji didesnė. Žinant kaip ji kinta priklausomai nuo kampo, akivaizdu, kad galima į tai nekreipti dėmesio
Todėl jei kaip ir aš pavarysit "iš akies" viskas bus liuks
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2012 01 28, 21:17)
Masatau pasidaryti tai ,tad galvoju koks protingiausiai butu kampas...
Kampas aktualus tik vandens nubėgimui, manau didesnis nei 2proc nuolydis nereikalingas, čia svarbu horizontali šiltinimo projekcija, todėl kuo mažesnis kampas - tuo ji didesnė. Žinant kaip ji kinta priklausomai nuo kampo, akivaizdu, kad galima į tai nekreipti dėmesio
Todėl jei kaip ir aš pavarysit "iš akies" viskas bus liuks
QUOTE(*** @ 2012 01 28, 23:01)
Atkasus 1m is 6 manau nieko belogo jiem neatsitiktu bet samprotauju ar verta. Viso ju 30.
Tikrai nieko jiems neatsitiktu tik pagal minta tai daryti neapsimoka
QUOTE(DEU @ 2012 01 28, 20:51)
Jei imsime teorinį variantą, kad visas rostverkas apšiltintas, jo temperatūra bus nedaug žemesnė nei grindų.
Šiluma iš rostverko daugiausia iškeliaus per 30 cm diametro ir 20 cm aukščio neapšiltintas skyles. Idėja apie butelio kakliuką man pasirodė visai protinga. Papildomi 60 cm betono virš tų skylių, vaidina labai menką vaidmenį, nes jie bus šildomi netiek iš viršaus kiek iš šonų. Tai yra šiluma praktiškai be jokių kliūčių judės rostverko viduje horizontaliai. Ir tie butelio kakliukai gaus tiek šilumos kiek tik galės praleisti per savo 20 cm aukštį.
Šiluma iš rostverko daugiausia iškeliaus per 30 cm diametro ir 20 cm aukščio neapšiltintas skyles. Idėja apie butelio kakliuką man pasirodė visai protinga. Papildomi 60 cm betono virš tų skylių, vaidina labai menką vaidmenį, nes jie bus šildomi netiek iš viršaus kiek iš šonų. Tai yra šiluma praktiškai be jokių kliūčių judės rostverko viduje horizontaliai. Ir tie butelio kakliukai gaus tiek šilumos kiek tik galės praleisti per savo 20 cm aukštį.
Nesutinku su tuo, kad betono temperatūra nebus daug žemesnė nei grindų. Kadangi sudėjus apšiltinto (20cm EPS) ploto žemyn varžą, su neapšiltinta dalimi, kuri liečiasi su poliais bendri nuostoliai per roostverko apačią bus panašūs, tarsi visa apačia iš roostverko apačios apšiltinta ~6cm EPS sluoksniu, iš tikrųjų betono temperatūrų pasiskirtsymas atrodys maždaug taip. Taip kad kontakto su poliais vietoje betono temperatūra turėtų būti maždaug 16,8C. ir būtent tik nuo šios temperatūros jau reikėtų skaičiuoti tolimesnius, per 20 cm iš šonų apšiltintus polius, nuostolius
Nesupratau, kaip iš šonų gali būti šildomas roostverkas "Papildomi 60 cm betono virš tų skylių, vaidina labai menką vaidmenį, nes jie bus šildomi netiek iš viršaus kiek iš šonų." iš šonų roostverkas patirs tiktai šilumos nuostolius, juos aš tame skaičiavime apskaičiavau ir įtraukiau. Beje skaičiavimuose buvau paėmęs, kad iš vidinės pusės roostverkas visu aukščiu apšiltintas 20cm storio EPS, iš tikrųjų ~30cm roostverko storis bus grindų apšiltinimo zonoje, o tai yra ~6m EPS storis. Tad nuostoliai per vidinę roostverko dalį turėtų mažėti beveik dvigubai.
QUOTE(DEU @ 2012 01 28, 20:51)
Ir tie butelio kakliukai gaus tiek šilumos kiek tik galės praleisti per savo 20 cm aukštį.
Pirmiausiai jie galės praleisti, tik tiek, kiek gaus, ne daugiau, antra, net ir poliai turi šiokią tokią varžą (20cm R=0.08).
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2012 01 28, 21:32)
Stiklo paketo 4GNP-14Ar-4-14Ar-4GNP silumos perdavimo koeficientas butu 0,6 W/m²K
Kaip paskaiciuti jei butu toks paketas 4GNP-14Ar-4-14Ar-4-14Ar-4GNP ?
Kaip paskaiciuti jei butu toks paketas 4GNP-14Ar-4-14Ar-4-14Ar-4GNP ?
Stipriai kristų šviesos pralaidumas, išaugtų kaina, o šiluminė varža pakiltų neženkliai. Ketvirtas stiklas stiklo pakete nepasiteisina. Jau geriau pigiau įsigyti 3 stiklo paketų langus ir anksčiau juos pakeisti vakuminiais.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2012 01 28, 21:26)
Kodėl neapsimoka. Jei kitaip poliai nebus apsaugoti nuo įšalo, tai apsimoka, tiktai ne didesniu gyliu nei pasieks įšalas, nors mano nuomone teisingiau polius saugoti nuo įšalo sijonėlio, kaip pasidarė Vilienė pagalba.
Pačių polių apšiltinimas siekiant išsaugoti šilumą neturi prasmės, dėl labai mažos betono varžos 10cm = R-0.04. Apšiltinsi poliaus metrą, gausi papildomą R-0.4. Pasiskaičiuok ant kiek tai sumažins nuostolius. Mano nuomone tikrai neverta.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 01 28, 21:01)
Pas mane spraustiniai (vibro) poliai. Ty cilyndras 7m sukala-sutrombuoja 6m i apacia su metaliniu padu, tada i vidu pilas cementas, tada metalini cilindra isvibruoja lauk padas lieka, tada ileidziama armaturos konstrukcija. Vadinas norint tokius apsiltint reiktu juos atkast. Atkasus 1m is 6 manau nieko belogo jiem neatsitiktu bet samprotauju ar verta. Viso ju 30.
Tokiu atveju tikrai permastyčiau ar noriu polinių pamatų. Kokia bus tokių pamatų kaina?
Pasidomėk, kiek kainuos PP. Mano projekte polių gylis 1.6m ir tai bendroje sumoje su apšiltintomis grindimis man gausis brangiau nei PP, nors vyliausi, kad ne per firmą darant gausis pigiau.
Mano manymu tokio gylio polių darymas absoliučiai nepagrystas finansine prasme, ką jau bekalbėti apie papildomą bonusą turėti mažesnius nuostolius per pamatus. Aš tiesa pasakius labiausiai bijojau graužikų, tuo labiau, kad kaimynai skundėsi, negalintys jų atsikratyti, bet jei PP yra apsaugoti nuo jų, ir Jums graužikai nebaisūs nieko geriau nei PP Jūsų atveju tikrai nėra.
QUOTE(mintas @ 2012 01 28, 23:48)
Stipriai kristų šviesos pralaidumas, išaugtų kaina, o šiluminė varža pakiltų neženkliai. Ketvirtas stiklas stiklo pakete nepasiteisina. Jau geriau pigiau įsigyti 3 stiklo paketų langus ir anksčiau juos pakeisti vakuminiais.
Neapsimoka daug kas.... net ir gyventi
ne tas klausimas buvo Juk atsiranda ne tik stiklas bet ir dar vienas tarpas uzpildytas argonu .
Kai buvo namai be langu ir dabar su ,sviesos tikrai netruksta ir didelio skirtumo nepastebejau, o pabrango 32m2 1200lt...
QUOTE(korida @ 2012 01 28, 22:04)
Neapsimoka daug kas.... net ir gyventi ne tas klausimas buvo
Kai buvo namai be langu ir dabar su sviesos tikrai netruksta o pabrango 32m2 1200lt...
ne tas klausimas buvo Kai buvo namai be langu ir dabar su sviesos tikrai netruksta o pabrango 32m2 1200lt...
Tikslaus atsakymo neturiu. Pasidalinau surasta info ketvirto stiklo klausimu, kokią pateikia specialistai. Aš dar svarstau, ar nevertėtų stiklų pirmame aukšte padengti Anti-Bandit plėvelėmis, kurios apsaugo nuo įsilaužimo per stiklus. Jūsų atveju, galima svarstyti, ar neverta įsigyti Termo Low-E plėvelę.
Tiesa, tokios plėvelės, vėliau stipriai sumažins saulės šilumos pritekėjimų galimybę žiemą.
QUOTE(korida @ 2012 01 28, 22:04)
Neapsimoka daug kas.... net ir gyventi ne tas klausimas buvo
Juk atsiranda ne tik stiklas bet ir dar vienas tarpas uzpildytas argonu .
Kai buvo namai be langu ir dabar su ,sviesos tikrai netruksta ir didelio skirtumo nepastebejau, o pabrango 32m2 1200lt...
ne tas klausimas buvo Juk atsiranda ne tik stiklas bet ir dar vienas tarpas uzpildytas argonu .
Kai buvo namai be langu ir dabar su ,sviesos tikrai netruksta ir didelio skirtumo nepastebejau, o pabrango 32m2 1200lt...
Vienas stiklas šviesos pralaidumą sumažina apie 10 procentų. Taigi šiuo požiūriu ketvirtas stiklas labai situacijos nekeičia.
Problema, kad norint išlaikyti šilumines savybes, tarp stiklų turėtų būti bent 12 mm tarpas. Keturių stiklų paketas labai išplatėja ir pasunkėje. Tikriausia nepavyks rasti rėmų į kuriuos būtų galima tokius paketus sudėti.
Dėl argono taip pat reikėtų gerai pagalvoti. Po kelių metų jo kiekis gerokai sumažėja. Taip, kad gera varža dėka argono laikinas reiškinys.
Skandinavai deda du langų rėmus. Vienas atsidaro į vidų, kitas į išorę. Vertas dėmesio sprendimas norint labai šiltų langų.
