Mes vakar taip smagiai ir ilgai pasibuvom lauke. Šaligatviai nuvalyti, sniegas aptirpęs - Gabrieliui patiko. Žygiavo pirmyn atgal be kliūčių. Pasikalbėjau tuo tarpu su kitom mamom (kiek jų daug mūsų rajone,nu,net nustebau
), pasirodo, per tas trumpas šventes iš mūsų ir gretimos laiptinės pavogė kelis vežimėlius. Geresnius, senus paliko. Kadangi mūsų buvo prirakintas prie radiatoriaus, tai irgi paliko. O kitos net nerakino. Laiptinės durys dieną būna atlapos - mat kaimynai tingi jas užtrenkt, o eina pro šalį visokie, ir su kvapeliu, ir su keiksmais, ir apsi..žę. Ko gi nepaėmus gero naujo vežimo...gert tai kasdien reikia ... Žodžiu, gyventojai patys didžiąją dalimi kalti...Juolab ne pirma vagystė. Tejaa, paskaičiau Tave, - dviejų mėnesių kūdikis
jau toks sužmogėjęs burbuliukas - mato veidus, jau daug ką gerai girdi . Maniškis į veidus ir balsą atsisukdavo po poros savaičių. Gydytoja apžiūrinėdama jį kalba, o jis į ją galvytę atsuka. Sako, jis ką mane mato ir girdi 
. Dėl ligų - tai mažiukai dažnai atsilaiko. Ypač maitinami (.).Dažnai, bet ne visada. Labai linkiu,kad Adelytė būtų iš tų stipriųjų
