Sveikos,
Deja deja, as taip pat prie jusu jungiuos

Niekada net pagalvot negalejau, kad ir man taip gali nutikt.
Pastojau is pirmo bandymo. Is kart pajutau, kad laukiuos. Kai ta patvirtino ir testas, laimes buvo pilnos kelnes, kad taip lengvai gavos! 7 sav dare echoskopa. Sake, kad labai grazus nestumas, sidele aiskiai plake jau.
Liepos 10 d nustate nesivystanti. Sirdele nebeplake ir nejudejo nei trupucio. Dvi gydytojos ziurejo ta pacia diena ryte ir vakare ir galiausiai pasake, kad jau tikrai nebera gyvybes. Sake eit abazija daryt iskart. Buvo 10 nestumo sav, ir stebukliukui tiek pat buvo. O jau grazutis toks, didelis buvo...
Tai liepos 12 d ejau darytis jau i Vilniaus gimdymo namus. Viskas labai gerai ir sklandziai praejo, labai malonios seseles ir gydytojos buvo. Priemime dar karta paziurejo, deja, patvirtino.
Pati procedura kokias 5 min buvo. Siaip buvau ziauriai laiminga, kad vyras visa laik kartu buvo, nors registraturoj jo nenorejo leist, bet jis ten per aplink praejo, kaip lankytojas ir visa laik palaitoj buvo. Tai kai atveze mane i palata atgal, tai jis iskart eme kalbet su manim, uz rankos laike, tai net verkiau is laimes, kad jis kartu. Ir kitai mano palatos kolegei labai padejo, kalbino ka, nosine dave, kai po narkozes verke ir vandens nese. Ai... Ziauriai ziauri situacija... Vis dar netikiu, kad tai su manim nutiko. Bet vyro visapusiskas palaikymas labai labai padejo.
As ta diena pakraujavau tik tol, kol palatoj buvau (isleido po 3 val), jokiu skausmu nebuvo, tik maude truputi ir nuo narkozes nesiojo i sonus. Kita diena irgi biski tokia priplota buvau, kaip neissimiegojus, bet siaip jauciaus, lyg nieko ir nebutu buve. Bet vakare... Uojojoj kaip buvo. Galvojau, kad mirstu jau. Ryskiai jauciau, kaip samone intensyviai nori mane apleist, nebejauciau nei ranku nei koju. I greitaja vaziavom, Validolio ikaliau, tai biski atsigavau. Pamatavo spaudima, apziurejo - viskas ok. Liepe ilsetis. Tai visa nakti tusas buvo - ziauriai maude, skaudejo, spazmavo. Bet ryte jau buvo kaip ir nieko. Ir jau antra diena lyg ir viskas ok.
Man nesiule laukt, kol savaime viskas pasisalins, ir apie vaistus nieko nekalbejo. Trumpai drutai pasake, kad reik pasalint, kas negyva, ir viskas.
As irgi labai laukiu pirmu menesiniu ir jau dabar buciau visiskai pasiruosus ir moraliskai ir fiziskai pradet kita leliuka. Meldziuos, kad viskas sugytu be komplikaciju.
Labai daug verkiau pirmas dienas ir visiem pasakojau, kas tik klause. Ir gerokai palengvejo po to. Raminaus, kad situacija pataisoma.
Nestumas buvo visai nesunkus. Bet ta diena, kai turejau eit pas gydytoja apziurai, pabudus pagalvojau, kad kazkas ne taip, nes atsibudau, lyg nebuciau niekada laukusis - nei miegusta, nei bloga, nei kvapai erzina.
Po proceduros israse antibiotiku, sake todel, kad negimdzius. Kaip supratau, del uzdegimu ir infekcijos, kad nebutu komplikaciju, po kuriu seka nevaisingumas. Is pradziu galvojau, kad negersiu as ju, nes siaip jau kokius 10 metu jokiu vaistu negeriu, net paracetamolio, bet paskui apsigalvojau ir nusprendziau gert, ypac ta vakara, kai galvojau, kad mirstu. Ir isvis ta vakara viskas gerokai apsiverte - prasiau Dieva, kad tik likciau gyva, o visa kita - kaip Jis nuspres, pasitikesiu. Nu ir kita ryta jau gerokai viskas sviesiau atrode.
Aisku, bus baisu dabar nauja leliuka pradejus laukt, bet kaip ir nematau prasmes laukt.
Visom mum linkiu dideliausios sekmes ir drasos.
Kaip mano vyras sako, mes juk moterys - viska istversim
Nu ir prirasiau, nors stengiaus kuo trumpiau
Jei dar kam bus idomu del pacios proceduros - butinai klauskit, padesiu kaip galesiu, nes as beveik jokios konkrecios info neradau ir taip ziauriai bijojau! O bijoti tikrai nebuvo ko.
Papildyta:Dar noriu paklaust, kaip kuriai sake ginekologes ateit pirmai apziurai po A?
Man sake ateit, po pirmu menesiniu, uzrase rugpjucio 10 d, tai cia beveik menuo be keliu dienu po A
Tai dabar idomu, kokias menesines ji omeny turejo...
Del to kraujavimo irgi nieks normaliai nieko nepaaiskino. Tai kiek is forumo supratau, tai kraujuojama po kokiu 5 dienu po A ir po to po 4 sav?