QUOTE(laurriukas @ 2012 03 29, 18:10)
Dėl adenoidų, mes irgi turėjom tą bėdą. Bet nesutarimų su vyru mūsų šeimoje niekada nebuvo.
Aš skaičiau kitą priežąstį. Tai, kad vaikas jaučiasi per mažai mylimas ir, kad jam kuo dažniau tai reikia kartoti. Šita priežąstis man atrodo labiau tikėtina.
Mano vaikui ir teko operuot adenoidus
, na bet , kad jis buvo mažai mylimas, ar jam tai nesakoma, tai tikrai ne..
Nesutarimai šeimoje ir atkristų..
Šią temą skaitau dažnai,tad pastoviai vaikų ligos aiškinamos tėvų nesutarimais, alkoholizmas nemeile vyrui (nors jei kas turi gyvų pavyzdžių, tai oj kaip tos žmonos myli tuos savo alkašus
), o jau pačios ligos, tai nemeilė sau
. Tad dažnai norisi ginčytis, bet kam..
Kodėl skaitau toliau?
na neskaitant to ką parašiau, dažnai jūs man padedate nepamiršt žmogiškumo, nepavydėt, nenešiot akmens užantyje.Vienžodžiu darote mane geresne
. Va jums
Papildyta:
QUOTE(primavera @ 2012 03 30, 16:04)
kaip ne keista, dazniausiai tokie zmones iskeliauja anksciausiai. jie viduj isgyvena, del visko jautriai pergyvena, sueda save is vidaus. o tie, kurie eina gyvenime kitiems akis draskydami, nelaiko viduj nieko, emocijos neuzsistovi, nes buna tuoj pat issakytos cia ir dabar, del nieko saves negrauzia, nekaltina. jie daznai buna stiprios sveikatos ir sulaukia gilios senatves.
galima aisku buti tokiu ir nedraskant akiu, taciau tai paaiskina ta daznai visiems neduodanti ramybes klausima, kad buvo toks geras zmogus, o taip anksti iskeliavo, o paziurek, tas grubumo isikunijimas, gyvena sau ir vargo nemato.
O šios mintys gan įdomios, niekad apie tai nepagalvojau, bet pritarčiau