vaižgante, jei prisiminsite staiga netikėtai ar rasite tą informaciją dėl 'kaip pašalinti priežastis, kad nebūtų atsikišęs kauliukas', tai labai lauksiu žinių
gluosnis, ačiū už info, labai įdomu! kai ką, jau matau, galėsiu pritaikyt.
Mielosios, aš irgi galėčiau prirašyti, ką žinau dėl to atsikišusio kauliuko kojų, bet pasiskaitykim šios temos pavadinimą - mes nenagrinėjam išorinių atsiradimo priežasčių, kas fiziškai įtakojo, o 'kasam' giliau
[quote=Ormedija,2012 03 13, 13:16]
vaižgante, jei prisiminsite staiga netikėtai ar rasite tą informaciją dėl 'kaip pašalinti priežastis, kad nebūtų atsikišęs kauliukas', tai labai lauksiu žinių
Tai buvo prieš kokius 8 m. , todėl niekaip negaliu prisiminti...Perverčiau dabar turimas Lazarevo knygas ir nerandu, kad būčiau ką nors pabraukus ar pasižymėjus apie tai...Matyt, radau ir iškart padariau. O kad problema dingo- akivaizdu.
Mėginu mąstyti logiškai- tai didžiojo piršto problema. Didysis pirštas- tėvas. Tai gali būti kažkokie santykiai su vyrais, kažkoks tų santykių svarbus aspektas
vaižgante, jei prisiminsite staiga netikėtai ar rasite tą informaciją dėl 'kaip pašalinti priežastis, kad nebūtų atsikišęs kauliukas', tai labai lauksiu žinių
Tai buvo prieš kokius 8 m. , todėl niekaip negaliu prisiminti...Perverčiau dabar turimas Lazarevo knygas ir nerandu, kad būčiau ką nors pabraukus ar pasižymėjus apie tai...Matyt, radau ir iškart padariau. O kad problema dingo- akivaizdu.
Mėginu mąstyti logiškai- tai didžiojo piršto problema. Didysis pirštas- tėvas. Tai gali būti kažkokie santykiai su vyrais, kažkoks tų santykių svarbus aspektas
Matyt ko labiausia tuo momentu žmogui reikia, Dievas stumteli ir pabaksnoja nosimi:) Aš apie save ir šitą temą.
Šiaip nuo pat vaikų gimimo, kovoju su kaltės jausmu. Labai blogai jaučiuosi, kai aprėkiu vaikus, kai supykstu. Ir atsiprašau, ir išbučiuoju, bet blogai jaučiuosi. Ir va, žiūriu kaip tik apie tai kalbate. Reikia tikrai mokytis atleisti sau, nesiekti būti idealia mama...Vaikų gimimas iš viso mane pakeitė, aš dar niekada savęs neanalizavau. Kaip aš sakau dar niekas manęs taip nenervavo kaip mano pačios vaikai, ir nieko labiau nemylėjau kaip savo vaikų.
Šiaip nuo pat vaikų gimimo, kovoju su kaltės jausmu. Labai blogai jaučiuosi, kai aprėkiu vaikus, kai supykstu. Ir atsiprašau, ir išbučiuoju, bet blogai jaučiuosi. Ir va, žiūriu kaip tik apie tai kalbate. Reikia tikrai mokytis atleisti sau, nesiekti būti idealia mama...Vaikų gimimas iš viso mane pakeitė, aš dar niekada savęs neanalizavau. Kaip aš sakau dar niekas manęs taip nenervavo kaip mano pačios vaikai, ir nieko labiau nemylėjau kaip savo vaikų.
QUOTE(trojana @ 2012 03 13, 15:04)
Matyt ko labiausia tuo momentu žmogui reikia, Dievas stumteli ir pabaksnoja nosimi:) Aš apie save ir šitą temą.
Šiaip nuo pat vaikų gimimo, kovoju su kaltės jausmu. Labai blogai jaučiuosi, kai aprėkiu vaikus, kai supykstu. Ir atsiprašau, ir išbučiuoju, bet blogai jaučiuosi. Ir va, žiūriu kaip tik apie tai kalbate. Reikia tikrai mokytis atleisti sau, nesiekti būti idealia mama...Vaikų gimimas iš viso mane pakeitė, aš dar niekada savęs neanalizavau. Kaip aš sakau dar niekas manęs taip nenervavo kaip mano pačios vaikai, ir nieko labiau nemylėjau kaip savo vaikų.
Šiaip nuo pat vaikų gimimo, kovoju su kaltės jausmu. Labai blogai jaučiuosi, kai aprėkiu vaikus, kai supykstu. Ir atsiprašau, ir išbučiuoju, bet blogai jaučiuosi. Ir va, žiūriu kaip tik apie tai kalbate. Reikia tikrai mokytis atleisti sau, nesiekti būti idealia mama...Vaikų gimimas iš viso mane pakeitė, aš dar niekada savęs neanalizavau. Kaip aš sakau dar niekas manęs taip nenervavo kaip mano pačios vaikai, ir nieko labiau nemylėjau kaip savo vaikų.
Nesivaikykime idealų,vistiek nebūsime kažkuo kitu kaip tik savimi ir neauklėsime savo vaikų kaip kažkas kitas.Vaikai mus pasirenka,tai faktas.Turiu tame "mistinės"patirties.Tai jei jau pasirinko ar mes begalime būti blogos mamos?Pastebėjau,kad pyktis ant vaikų ir irzlumas kyla tada,kai nesijaučiu patenkinta savimi.Girkime save,mokykimės mylėti,o vaikai tai perims be didelio vargo.
Aš savo vaikams ir kailį esu iškaršusi ir kartu su keturiolikmete į šokius ėjau. Ji taip norėjo.Bandžiau įvesti taisyklę,kad iki 10 val.vakaro aš dirbu mama,paskui vaikai miegoti,o aš jau mama nebedirbu. Tai vistiek slankioja aplinkui,keliasi gerti ar "tempia gumą",kad tik ilgiau nenuėjus į lovą.Sakau gana man,viskas,mano darbas baigtas.Dukra sako,gerai,tu dabar nebūk mama,tu dabar esi draugė.
Tokia tad mano patirtis.
Beja,tema apie ligas ir susirgimus...
Jaunystėje baisiai perpykau ant savo tėvo.Sekančią dieną baisingas gastritas.
Kai tik pajausdavau didžiulį prieraišumą vyrui,tas būtinai užgerdavo.
Kai apima neapykanta sau-bronchitas ar plaučių uždegimas.
Gal kas žino,kodel ko ne visi turi stuburo problemų?Su kuo tai siejasi?
QUOTE(Nega @ 2012 03 13, 14:05)
Mano bobutės buvo laaabai stipriai išsišovę kauliukai, o manau, kad tokio daikto, kaip aukštakulniai, ji tikrai nelabai turėjo, kaime visą amžių gyvendama...
Aš irgi nesu iš tų, kurios nuolat dėvi aukštakulnius (tiesą pasakius, tai pasitaiko itin retai), bet kauliuko klausimas ir man aktualus. Pernai vasarą jį pajutau. Dabar neatgaminu, koks santykis su ar į vyrus galėjo man tai sukelti Dabar kol kas ramu, bet norėtųsi išmokti suvaldyti situaciją, jei kauliukas paūmėtų.
Buvo rašyta apie motinos ir tėvo santykį, kiek rusiškai supratau. Ar pagal tą teoriją tai vyksta be mano dalyvavimo ir tiesiog atspindi tai, kas galbūt vyksta mano tėvų šeimoje? Ar tai visgi mano ir kitų vyrų asmeniniai santykiai (su tėvu, draugu ir pan.)?
Papildoma info labai pagelbėtų
QUOTE(Chuliganka @ 2012 03 13, 19:25)
Man būtų įdomi tokia papildoma informacija: ar toms moterims, kurias vargina išsišovę kauliukai, nėra arba kada nors buvo labai skausmingos mėnesinės?
QUOTE(vaižgantė @ 2012 03 13, 20:34)
Man būtų įdomi tokia papildoma informacija: ar toms moterims, kurias vargina išsišovę kauliukai, nėra arba kada nors buvo labai skausmingos mėnesinės?
atsakymas teigiamas.
QUOTE(Ormedija @ 2012 03 13, 21:16)
atsakymas teigiamas.
Teigiamas, tai buvo skausmingos mmm?
QUOTE(gluosnis @ 2012 03 13, 10:56)
jusu ramumas labiau panasus i abejinguma, vanguma, apatija ir susitaikyma su esama situacija.
Oi, ne. Niekada nebuvau abejinga vaikų ligoms. Paprasčiausiai nereaguodavau į jas kaip į kažkokį siaubingą dalykai. Nebent jūs kalbėdama apie abejingumą, vangumą ir apatiją turėjote glvoje ne vaikų ligas Jei taip, tuomet dalis tiesos yra.
QUOTE(vaižgantė @ 2012 03 13, 20:34)
Man būtų įdomi tokia papildoma informacija: ar toms moterims, kurias vargina išsišovę kauliukai, nėra arba kada nors buvo labai skausmingos mėnesinės?
Mano kauliukai išsišovę. Menstruacijos niekada nebuvo skausmingos.
Gluosni, aūūū Tu gi pirštų specė
Yra skausmingos ir buvo skausmingos mm.
QUOTE(vaižgantė @ 2012 03 13, 21:19)
Teigiamas, tai buvo skausmingos mmm?
QUOTE(vaižgantė @ 2012 03 13, 21:34)
Man būtų įdomi tokia papildoma informacija: ar toms moterims, kurias vargina išsišovę kauliukai, nėra arba kada nors buvo labai skausmingos mėnesinės?
Man ne. Tiesa, pirma diena būna kiek skausminga, bet manau, kad tai normos ribose.
Tiesa, ir kauliuko problemos kol kas labai nevargina. Tiesiog matau jo tendenciją lįst lauk.