QUOTE(maskatukas @ 2012 01 24, 16:37)
sveiki, turejau puikia ir nuostabia vaikyste, augau mylima, netgi lepinama,
buvau ir pioniere ir komjaunuole, viena is pirmuju
, bureliuose dalyvavau, puikiai sportavau, atskirius turejau, rimta trauma sustabde ejima toliau i sporta, buvau piriimta i baleta, tik mociute atkalbejo, niekur ir niekada nebuvau tuscia vieta, netgi gal per daug visko buvo, per daug laimejimu,
baigiau mokslus, vedybos, vaikai, o po to tik darbas, per trumpa laika suspejau pavyti kolegas, kurie pradejo dirbti is karto po baigimo....
va todel ir nesuvokiu, kodel,
nejau mano proteviai padare tokiu klaidu uz kurias tenka moketi man?
kalbejau apie praeitus gyvenimus. dabar skinat vaisius.
baimes ir kiti stresai uzblokuoja samone taip, kad zmogus nieko nesupranta ir neigia daugeli stresu, neigia savo baimes. nes taip lengviau. ir nepamenam praeitus gyvenimus nes atmintis suveikia kaip apsauginis mechanizmas, kad neisprotetumem, nes teisingai ju suprasti negalim su tokiu samoningumu ir supratimu, koki turim.
Papildyta:
QUOTE(dinazaure @ 2012 01 24, 21:49)
Uzuojauta, kad 10 metu praejo veltui. O is atsakymu, tai abejoju ar ir kapstymasis po praeitus gyvenimus labai padejo. Bet cia jau nukrypom nuo temos.
deja, galiu tik pritarti Vaizgantei
anksciau ar veliau ateina laikas, kad toliau be praeitu gyvenimo kapstymo negali pajudeti.