Siandien sutikau zmogu, kuris man isvale7 cakras, netikejau, kol nepradejo suktis galva, kol nepasidare karsta. Kai pasuko ratu ties pilvu, begau i wc, bet pirma karta gyvenime turiu neskausmingas mm, atsipalaidavo pagaliau raumenys be dideliu mediku ir masazuotoju.
Tai, vadinasi, tam ir reikalingi "valytojai" - valys po keliu dienu ar savaiciu vel
Pasidziaugs zmogus bent tiek laiko ir vel i "valykla"..
P.s. nors nebutinai, o gal ir sio to pamoke, kad taip greitai "neapsinestu" tos cakros..
Na, kadangi valomas ne paltas, o zmogus, tai logiska, kad rizikuojama siuo tuo daugiau As apie rizikas ir nekalbejau, tik apie galima dideli "valymu" kieki..
p.s. na bet jei Mokytojas siek tiek apvalo judanti i prieki mokini - ne pats blogiausias variantas .. Zinoma, tai antraeiles reiksmes Mokytoju darbai, kuriu neretai jie imasi..
o kaip isspresti problema, kad kai dar buvau mamos pilvelyje, buvau nelaukiama, o visus pirmus menesius buvo svarstoma manes atsikratyti (skiriasi tevu kraujo gr. o jau ne pirmas vaikas buvau, tais laikais sklande kalbos, kad tokiu atveju galima tik 1 vaika gimdyti. ir tik kai jau mama nusprende pasidaryt isvalyma, paskutine gydyoja siaip taip atkalbejo). Ir dabar manau jauciu to pasekmes, nes labai daznai iskyla klausimas gyventi ar ne, atrodo, kad per silpna esu gyvenimui, niekam tikusi, lyg man Dievas neskyre jokios vietos cia, nes vis dar neatrandu savo paskirties gyvenime. Esu jau 30m, bet nezinau kuo uzsiimti, kad teikciau kazkokia nauda pasauliui ar bent pati jausciau malonuma nuo tos veiklos, noriu buti reikalinga, bet nezinau kam ir kaip...Desperatiskai ieskau zmogaus,kuriam buciau reikalinga ir taip i ji isikimbu visom keturiom, kad galiausiai uztroksta nuo laisves trukumo tas zmogus.. Labai daznai norisi viska uzbaigti isgerus daug vaistu ar kitaip, tik nenoras skaudinti tevu mane laiko sioj zemej, daugiau niekas. Ir kazkaip jauciu, kad cia gali buti noro mane sunaikinti dar embriona priezastis. Ar imanoma tai kazkaip istaisyti, sutvarkyti? ar galiausiai uzsibaigs viena diena viskas, kai nebeistversiu nezinomybes, pasimetimo, savo silpnumo...
http://www.youtube.c...feature=related
Pasiūlau pasižiūrėti, pasiklausyti, gal kažkiek padės. Pradžioj nustebsit, ko visi juokiasi, tačiau nekreipkit į tai didelio dėmesio. Pasižvalgykit po kitų dienų įrašus. Gal kas nors pasimatys visai kitaip, gal pažvelgsit į savo gyvenimą iš kito taško
http://www.youtube.c...feature=related
Pasiūlau pasižiūrėti, pasiklausyti, gal kažkiek padės. Pradžioj nustebsit, ko visi juokiasi, tačiau nekreipkit į tai didelio dėmesio. Pasižvalgykit po kitų dienų įrašus. Gal kas nors pasimatys visai kitaip, gal pažvelgsit į savo gyvenimą iš kito taško
Taigi ten vertėja viską verčia į anglų ir iš anglų. Tereikėjo minutę kitą pasižiūrėti Atsiprašau, aš jau tokia, kad nepaklausčiau: o gal tik išsipasakot tenorėjot, o ne pagalbos?
Taigi ten vertėja viską verčia į anglų ir iš anglų. Tereikėjo minutę kitą pasižiūrėti Atsiprašau, aš jau tokia, kad nepaklausčiau: o gal tik išsipasakot tenorėjot, o ne pagalbos?
noriu rasti ziniu ar imanoma pakeisti dabartine busena ir ar isties gali tokia mano savijauta buti del nenoro manes isleisti i pasauli? ar imanoma paciam tai susitvarkyti ar reikia kreiptis i kokius specialistus?
Nežinau, gal aš ir durna, bet manau, kad savęs nesunaikinsim pakėlę prieš savo kūną ranką. Gi ne kūnui skauda, o protui, sielai, dūšiai, čia jau kaip įvardinsim, nors tai viens ir tas pats. Nežinau kaip kitiems, bet man tokie juodi tarpsniai buvo reikalingi vien tam, kad tai suvokčiau. Kad suvokčiau, jog skausmas niekur nedings, jei nugalabyčiau savo vargšą kūną, kuris man nieko blogo nepadarė O dėl specialistų... Malda- geriausias specialistas
"Mes visada sukuriam tragediją dabar vykstančių įvykių pagrindu. Visada yra istorija, kodėl aš blogai jaučiuosi. Aš štai toks. Bet tai iliuzija" Cezar Teruel
o kaip isspresti problema, kad kai dar buvau mamos pilvelyje, buvau nelaukiama, o visus pirmus menesius buvo svarstoma manes atsikratyti (skiriasi tevu kraujo gr. o jau ne pirmas vaikas buvau, tais laikais sklande kalbos, kad tokiu atveju galima tik 1 vaika gimdyti. ir tik kai jau mama nusprende pasidaryt isvalyma, paskutine gydyoja siaip taip atkalbejo). Ir dabar manau jauciu to pasekmes, nes labai daznai iskyla klausimas gyventi ar ne, atrodo, kad per silpna esu gyvenimui, niekam tikusi, lyg man Dievas neskyre jokios vietos cia, nes vis dar neatrandu savo paskirties gyvenime. Esu jau 30m, bet nezinau kuo uzsiimti, kad teikciau kazkokia nauda pasauliui ar bent pati jausciau malonuma nuo tos veiklos, noriu buti reikalinga, bet nezinau kam ir kaip...Desperatiskai ieskau zmogaus,kuriam buciau reikalinga ir taip i ji isikimbu visom keturiom, kad galiausiai uztroksta nuo laisves trukumo tas zmogus.. Labai daznai norisi viska uzbaigti isgerus daug vaistu ar kitaip, tik nenoras skaudinti tevu mane laiko sioj zemej, daugiau niekas. Ir kazkaip jauciu, kad cia gali buti noro mane sunaikinti dar embriona priezastis. Ar imanoma tai kazkaip istaisyti, sutvarkyti? ar galiausiai uzsibaigs viena diena viskas, kai nebeistversiu nezinomybes, pasimetimo, savo silpnumo...