QUOTE(gluosnis @ 2012 01 24, 15:03)
Jei jums pavyko viena karta, bandykite dar. Ir nieko nebijokite, visas tas neaiskumas, miglotumas, visa ta ligos mistika pradings, jei noresiti zinoti kodel sergate.
Jums reiketu paleisti nora buti kazkuo. Noras atsiranda tuomet, kai neturi (neesi, negali). Ir paleisti baime "manes nemyli", nes visos ligos nuo neteisingo mastymo, nuo iskreipto supratimo apie save ir gyvenima.
Jusu liga reiskia, kad kazkada labai bijojote, gasdino ir enge jus, jums buvo iskiepyta, kad esate tuscia vieta, niekas, nulis. Kai priejote riba, tolaiu jau nebebuvo kur, viskas apsiverte ir jus pradejote gasdinti ir pulti kitus pirma, kol jie nepradejo. Irodinejote, kad esate kazkas neziurint i priemones, neziurint i zuvusiuis is abieju pusiu. Tik nepastebejote, kad tie kiti kartais ir yra jus pati. Nematete saves kituose.
sveiki, turejau puikia ir nuostabia vaikyste, augau mylima, netgi lepinama,
buvau ir pioniere ir komjaunuole, viena is pirmuju
, bureliuose dalyvavau, puikiai sportavau, atskirius turejau, rimta trauma sustabde ejima toliau i sporta, buvau piriimta i baleta, tik mociute atkalbejo, niekur ir niekada nebuvau tuscia vieta, netgi gal per daug visko buvo, per daug laimejimu,
baigiau mokslus, vedybos, vaikai, o po to tik darbas, per trumpa laika suspejau pavyti kolegas, kurie pradejo dirbti is karto po baigimo....
va todel ir nesuvokiu, kodel,
nejau mano proteviai padare tokiu klaidu uz kurias tenka moketi man?