Kokia įdomi temukė.
Tik žiūriu,kad moterys dėl praeitų gyvenimų ginčijasi,tai aš gal nesupyksit biškuti pertrauksiu ir užklausiu,nežinau čia ne liga,bet man kuris jau laikas labai įdomu,kodėl aš neverkiu
Galiu ir pusmetį neverkt,na būna sisigraudini,ašarėlė nurieda,bet ir viskas,o taip,kad gerai išsibliaut iš vidaus tiesiog kartais pati prisiverčiu,kai jaučiu,kad vis tik na reikia viską išleist,kad palengvėtu,paskui labai gerai vėl jaučiuos ir vėl koki pusmetuką neverkiu.Nesu aš koks ledo gabalas,jautriai į daug ką reaguoju,bet dažniausiai ta reakcija ,ar tai skaudulys kažkur krutinėj nusėda,gerklėj užstringa,bet verkt neišeina.
Man gyvenimas nėra įprotis.Visada jį matau kaip stebuklą[(-K.Mansfield-)
Kiekvienas esame savo likimo kalvis...O kalvio darbas sunkus...