Saunuoliai. Sekmes Jums!
Sveikinu temos autorių priėmus gerą sprendimą 
Patikėkit, nors ir bus sunku, viską atpirks vaikelio šypsena, pirmi žingsniai, pirmas žodis ir dar daug visokių gerų emocijų... Manęs tėvai susilaukė kai mamai dar nebuvo 18, o tėčiui 19 -os metų 
Tai atsitiko prieš 40 metų, kai tokius dalykus visi smerkė, mama buvo kaime didžiausia k..., tėtis kai aš dar nebuvau gimusi buvo paimtas tarnauti į kariuomenę, ji liko viena, turėjo tik mamą ir krūvą sesių ir brolių kuriais dar ir pati turėjo padėti mamai pasirūpinti... Pasakojo kad norėjo persileisti, buvo gėda, bijojo iš namų kur nors išeiti...
Džiaugiuosi kad esu, dėkinga jai už tai, tėtis ir po šiai dienai kartais pasisodina mane ant kelių, sako kad mane labai myli ir visą gyvenimą vis dar jaučiasi kaltas prieš mane kad jo nebuvo šalia kai aš gimiau, kai ėmiau vaikščioti (gryžo iš armijos kai buvau 2 metukų), bet juk jis nekaltas dėl to, svarbiausia kad nepaliko mamos ii manęs. Didžiuojuosi tuo kad turiu tokius jaunus tėvus, mano draugių tėvai jau arba mirę arba seni, o mano dar net 60 neatšventė, anūkės taip pat laimingos kad seneliai tokie jauni. Ir jūsų tėvai džiaugsis, pamatysit, pirminė reakcija bus gal nekokia, bet tai normalu, visi tėvai nori kad pirmiausia vaikai atsistotų ant kojų, o po to kurtų šeimą, bet juk ne visada taip išeina kaip planuoji. Mano duktė dabar dešimtokė, aišku nenorėčiau kad anksti gimdytų, bet jei taip atsitiktų, padėčiau kuo galėčiau, tikrai neleisčiau darytis aborto, nes jo šleifas velkasi visą gyvenimą, kaltės jausmas nedingsta niekur...
Sėkmės jums
Patikėkit, nors ir bus sunku, viską atpirks vaikelio šypsena, pirmi žingsniai, pirmas žodis ir dar daug visokių gerų emocijų... Manęs tėvai susilaukė kai mamai dar nebuvo 18, o tėčiui 19 -os metų Tai atsitiko prieš 40 metų, kai tokius dalykus visi smerkė, mama buvo kaime didžiausia k..., tėtis kai aš dar nebuvau gimusi buvo paimtas tarnauti į kariuomenę, ji liko viena, turėjo tik mamą ir krūvą sesių ir brolių kuriais dar ir pati turėjo padėti mamai pasirūpinti... Pasakojo kad norėjo persileisti, buvo gėda, bijojo iš namų kur nors išeiti...Džiaugiuosi kad esu, dėkinga jai už tai, tėtis ir po šiai dienai kartais pasisodina mane ant kelių, sako kad mane labai myli ir visą gyvenimą vis dar jaučiasi kaltas prieš mane kad jo nebuvo šalia kai aš gimiau, kai ėmiau vaikščioti (gryžo iš armijos kai buvau 2 metukų), bet juk jis nekaltas dėl to, svarbiausia kad nepaliko mamos ii manęs. Didžiuojuosi tuo kad turiu tokius jaunus tėvus, mano draugių tėvai jau arba mirę arba seni, o mano dar net 60 neatšventė, anūkės taip pat laimingos kad seneliai tokie jauni. Ir jūsų tėvai džiaugsis, pamatysit, pirminė reakcija bus gal nekokia, bet tai normalu, visi tėvai nori kad pirmiausia vaikai atsistotų ant kojų, o po to kurtų šeimą, bet juk ne visada taip išeina kaip planuoji. Mano duktė dabar dešimtokė, aišku nenorėčiau kad anksti gimdytų, bet jei taip atsitiktų, padėčiau kuo galėčiau, tikrai neleisčiau darytis aborto, nes jo šleifas velkasi visą gyvenimą, kaltės jausmas nedingsta niekur...
Sėkmės jums
QUOTE(Juodas Anonimas @ 2012 01 18, 02:38)
Autorius temą surado, perskaičiau visus patarimus. Dabar svarbiausia tai, jog to lemtingo žingsnio draugė atsisakė. Galvosime ką daryti, reikia pasiruošti pranešti šią žinią tėvams, ieškosim iš kur gauti lėšų, vasarą tikiuosi išvykti iš Lietuvos užsidirbti. Labai bijau vaiko, bet džiaugiuosi begalo, kad draugė dabar nebeverkia ir nusišypso, busimo da vinci nužudyti negalima, reikia jį užauginti, tikiu tuo, kad vaikas pasirenka pats kada įžengti į šį pasaulį ir negalima to drausti. Esu labai sutrikęs, bet kažką pradėsim planuoti. Dėkoju už palaikymą, labai
net šiurpuliukai perbėgo
manau gerai nusprendėt gi nesat paaugliai, jau pakankamai suaugę žmonės ir jau būtų metas kažka gyvenime pakeist, šeima sukurt. Turėsit dabar malonių rūpesčių ir laukimo. Jums būtinai pasiseks, sėkmės dideliausios!
Sėkmės Jums. Viskas susitvarkys.
QUOTE(Depresyja @ 2012 01 18, 13:09)
Sveikinu temos autorių priėmus gerą sprendimą Patikėkit, nors ir bus sunku, viską atpirks vaikelio šypsena, pirmi žingsniai, pirmas žodis ir dar daug visokių gerų emocijų... Manęs tėvai susilaukė kai mamai dar nebuvo 18, o tėčiui 19 -os metų Tai atsitiko prieš 40 metų, kai tokius dalykus visi smerkė, mama buvo kaime didžiausia k..., tėtis kai aš dar nebuvau gimusi buvo paimtas tarnauti į kariuomenę, ji liko viena, turėjo tik mamą ir krūvą sesių ir brolių kuriais dar ir pati turėjo padėti mamai pasirūpinti... Pasakojo kad norėjo persileisti, buvo gėda, bijojo iš namų kur nors išeiti...
Džiaugiuosi kad esu, dėkinga jai už tai, tėtis ir po šiai dienai kartais pasisodina mane ant kelių, sako kad mane labai myli ir visą gyvenimą vis dar jaučiasi kaltas prieš mane kad jo nebuvo šalia kai aš gimiau, kai ėmiau vaikščioti (gryžo iš armijos kai buvau 2 metukų), bet juk jis nekaltas dėl to, svarbiausia kad nepaliko mamos ii manęs. Didžiuojuosi tuo kad turiu tokius jaunus tėvus, mano draugių tėvai jau arba mirę arba seni, o mano dar net 60 neatšventė, anūkės taip pat laimingos kad seneliai tokie jauni. Ir jūsų tėvai džiaugsis, pamatysit, pirminė reakcija bus gal nekokia, bet tai normalu, visi tėvai nori kad pirmiausia vaikai atsistotų ant kojų, o po to kurtų šeimą, bet juk ne visada taip išeina kaip planuoji. Mano duktė dabar dešimtokė, aišku nenorėčiau kad anksti gimdytų, bet jei taip atsitiktų, padėčiau kuo galėčiau, tikrai neleisčiau darytis aborto, nes jo šleifas velkasi visą gyvenimą, kaltės jausmas nedingsta niekur...
Sėkmės jums
Patikėkit, nors ir bus sunku, viską atpirks vaikelio šypsena, pirmi žingsniai, pirmas žodis ir dar daug visokių gerų emocijų... Manęs tėvai susilaukė kai mamai dar nebuvo 18, o tėčiui 19 -os metų Tai atsitiko prieš 40 metų, kai tokius dalykus visi smerkė, mama buvo kaime didžiausia k..., tėtis kai aš dar nebuvau gimusi buvo paimtas tarnauti į kariuomenę, ji liko viena, turėjo tik mamą ir krūvą sesių ir brolių kuriais dar ir pati turėjo padėti mamai pasirūpinti... Pasakojo kad norėjo persileisti, buvo gėda, bijojo iš namų kur nors išeiti...Džiaugiuosi kad esu, dėkinga jai už tai, tėtis ir po šiai dienai kartais pasisodina mane ant kelių, sako kad mane labai myli ir visą gyvenimą vis dar jaučiasi kaltas prieš mane kad jo nebuvo šalia kai aš gimiau, kai ėmiau vaikščioti (gryžo iš armijos kai buvau 2 metukų), bet juk jis nekaltas dėl to, svarbiausia kad nepaliko mamos ii manęs. Didžiuojuosi tuo kad turiu tokius jaunus tėvus, mano draugių tėvai jau arba mirę arba seni, o mano dar net 60 neatšventė, anūkės taip pat laimingos kad seneliai tokie jauni. Ir jūsų tėvai džiaugsis, pamatysit, pirminė reakcija bus gal nekokia, bet tai normalu, visi tėvai nori kad pirmiausia vaikai atsistotų ant kojų, o po to kurtų šeimą, bet juk ne visada taip išeina kaip planuoji. Mano duktė dabar dešimtokė, aišku nenorėčiau kad anksti gimdytų, bet jei taip atsitiktų, padėčiau kuo galėčiau, tikrai neleisčiau darytis aborto, nes jo šleifas velkasi visą gyvenimą, kaltės jausmas nedingsta niekur...
Sėkmės jums
negaliu patiketi, lygiai kaip mano istorija:)dle tecio, armijos, dvieju metuku kai grizo jis...viskas taip panasu
Irgi noreciau pasveikinti autoriu ir jo panele. saunu, jei dabar esate toks subrendes ir protingas vaikinas, viskas tikrai pas jus ateityje susitvarkys. su laiku - gal ne taip greitai, bet tikrai bus gerai. 
puikus sprendimas tokioje situacijoje labai džiaugiuosi už jus...
pati atrodo viską galėčiau atdiduoti kad mane aplankytų toks stebuklas
sėkmės Jums
pati atrodo viską galėčiau atdiduoti kad mane aplankytų toks stebuklas
sėkmės Jums
QUOTE(Juodas Anonimas @ 2012 01 16, 20:23)
. Tikiuosi kiekvienas žmogus perskaitęs mano nerišlias mintis, palaikys... dvasiškai.
viskas bus gerai
Jusu pasirinkimas toks,kad blogai buti tiesiog negali
kai as pastojau man buvo 19,maniskiui 20.. nieko neturejom.. tik vaikas dave tokius stimulus abiems,kad jei ne tas pasirinkimas-is tiesu butume neturejo nieko ..
Laimes Jums
sveikinu linkiu didziausiois sekmes
linkiu didziausiois sekmes
O čia graži istorija, net labai. Pagirtini tokie žmonoų poelgiai.
Didžiausios Jums sėkmės
Didžiausios Jums sėkmės
Kai suzinojau, kad laukiuosi, buvau baisiam strese. Tuomet man buvo 21m. nedirbau, pajamu jokiu. Net mokytis neturejau uz ka. Vyras , tada dar vaikinas dirbo, bet jo algos toli grazu neuzteko. Pamenu, kaip su skaiciuokle pardej apsipirkinedavom 
Minciu, kad nelaikas, kad KAS DABAR BUS? buvo pilna, asaru taip pat. Bet ne minutei negalvojau atsikratyt vaiko. Vyras dziaugesi, palaike (kaip ir jus) ir pamazu as nusiraminau, kad viskas bus gerai. Bijojau tik vieno, kad gyd. neleis nesiot, nes savaite pries, man isoperavo apendicita ir po visko nepasake, kad as laukiuosi. Bet gyd. nuramino, kad vaikui tai nepakenks.
5 sav. as atsiduriau lig. del gresiancio persileidimo. Gyd.pasake, jei po dvieju dienu neplaks sirdele reiskia - viskas. Ta minute buvo baisesne uz viska, kas buvo mano gyvenime. Aciu D, ta sirdele pradejo plakti. Nuostabiausias vaizdas kompiuterio ekrane Ir kai mano garbanius mazylis pirma karta samoningai mane apkabino, kai pirma karta pabuciavo ir pasake "mamyte, as Tave myliu", kai pirma karta 2 metuku dainavo man "tau mano mamyte", as supratau: Kad jei tada ta sirdele nepradetu plakti, pasaulyje tokio kaip Jis niekda nebebutu, tiesiog tai neimanoma!
Dazniausiai poros neislieka kartu po abortu, tiesiog jiems buna per sunku, kaltina vienas kita ir t.t. Tai argi negeriau suteikti sanca vaikui, o ir sau i ramia ir sviesia ateiti, bet jau trise?
Linkiu Jums abiems, kad ant to +- lapo sugebetumet uzdet daugiau +, ir nepadarytumete klaidos, nes vaikai renkasi tevus ir laika, o ne atvirksciai. Jis neveltui pas Jus atsirado Tikrai neveltui...
Ps. po vestuviu musu gyvenimas ejo tik geryn, po pusmecio nusipirkom masina, o po 3m. ir buta Siandien jau ir antras garbanius laksto
Minciu, kad nelaikas, kad KAS DABAR BUS?
buvo pilna, asaru taip pat. Bet ne minutei negalvojau atsikratyt vaiko. Vyras dziaugesi, palaike (kaip ir jus) ir pamazu as nusiraminau, kad viskas bus gerai. Bijojau tik vieno, kad gyd. neleis nesiot, nes savaite pries, man isoperavo apendicita ir po visko nepasake, kad as laukiuosi. Bet gyd. nuramino, kad vaikui tai nepakenks. 5 sav. as atsiduriau lig. del gresiancio persileidimo. Gyd.pasake, jei po dvieju dienu neplaks sirdele reiskia - viskas. Ta minute buvo baisesne uz viska, kas buvo mano gyvenime. Aciu D, ta sirdele pradejo plakti. Nuostabiausias vaizdas kompiuterio ekrane
Ir kai mano garbanius mazylis pirma karta samoningai mane apkabino, kai pirma karta pabuciavo ir pasake "mamyte, as Tave myliu", kai pirma karta 2 metuku dainavo man "tau mano mamyte", as supratau: Kad jei tada ta sirdele nepradetu plakti, pasaulyje tokio kaip Jis niekda nebebutu, tiesiog tai neimanoma!Dazniausiai poros neislieka kartu po abortu, tiesiog jiems buna per sunku, kaltina vienas kita ir t.t. Tai argi negeriau suteikti sanca vaikui, o ir sau i ramia ir sviesia ateiti, bet jau trise?
Linkiu Jums abiems, kad ant to +- lapo sugebetumet uzdet daugiau +, ir nepadarytumete klaidos, nes vaikai renkasi tevus ir laika, o ne atvirksciai. Jis neveltui pas Jus atsirado
Tikrai neveltui... Ps. po vestuviu musu gyvenimas ejo tik geryn, po pusmecio nusipirkom masina, o po 3m. ir buta
Siandien jau ir antras garbanius laksto
Perskaiciau visa tema. Saunuoliai Jus , Jusu sprendimas teisingas. Viskas bus gerai.
Parasykit, kaip tevai reagavo?
Parasykit, kaip tevai reagavo?
