QUOTE(_una_ @ 2012 01 16, 19:53)
Geriausia vaikui duoti gyvenimą, kitus dalykus suteiksite vėliau, pirmaisiais keliais gyvenimo metais jam tereikia maisto, priežiūros ir mylinčių tėvų. Kol prireiks daugiau, jau turėsite kitokias galimybes.
QUOTE(Mannu @ 2012 01 17, 06:28)
Nežinau, kiek jus palaiko/nepalaiko jūsų abiejų tėvai, bet, kiek man tekę susidurt, dažnai būsimiems seneliams būna šokas, pykčiai ir pan. Bet kai pripranta prie tos minties ir kai gimsta vaikas, jau staiga būna viską pamiršę ir tik savo anūkais džiaugias (ir net neįsivaisduoja, kad galėjo būti kitaip, kitas laikas ir pan).
Jeigu jau dabar gaila to vaikelio, tai įsivaizduokit kaip jausitės po aborto..
Įsivaizduoju, kad tada lauktų ilgi metai sąžinės priekaištų ir kitokių gyvenimo nesklandumų...Nes taip jau yra-už viską gyvenime tenka užmokėt..
Aišku bus sunku, bet kita vertus gi čia ne tragedija-į pasaulį beldžaisi nauja gyvybė-o tai visada yra tam tikras stebuklas kiekvienai mamai ar tėvui
Nežinau kiek tai įmanoma, bet aš vis gi bandyčiau ieškot tėvų paramos..Įsivaizduoju, kad tarkim ir mano dukra galvotų, kad jau už tokį "bajerį" tai jau mama su tėčiu nepaglostys, gal irgi slėptų tokią žinią ir galvotų, kad neįmanoma..Bet žinau, kad jei jau kada taip įvyktų mano vaikams, gal ir būtų pradžioj sumaišties ir pykčio, kad "prisidirbo" tokie jauni, bet galų gale vis tiek padėtume viskuom kuom tik galėtume ...
Bet kokiu atveju reikia dalintis, kalbėti su žmonėm, ieškoti bent jau moralinės paramos-gel ne iš tėvų, gal yra kokių kitų artimų žmonių, kurie galėtų palaikyti..
Nenukabinkit nosies