Čia jau kažkurioje temoje buvau rašiusi, kad priklauso nuo moters... Man jau ir kelių savaičių nėštumai buvo ne šiaip kažkas manyje, gemalai ar kas, o jau žmonės - mano vaikai. Galima čia gvildenti, moksliškai grįsti ar ne, bet man jokių įrodimų nereikia, aš tai jaučiau širdimi.
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 03 08, 00:32)
Čia jau kažkurioje temoje buvau rašiusi, kad priklauso nuo moters... Man jau ir kelių savaičių nėštumai buvo ne šiaip kažkas manyje, gemalai ar kas, o jau žmonės - mano vaikai. Galima čia gvildenti, moksliškai grįsti ar ne, bet man jokių įrodimų nereikia, aš tai jaučiau širdimi.
Zinokit, man irgi:-) zmogus - nuompat pradzios...
QUOTE(li-ena @ 2012 03 08, 00:29)
Bet juk ir persileidimus moterys labai skaudziai isgyvena... As cia is savo pazistamu pvz teigiu.
Tokia ir aš buvau, buvo liūdesys didelis ir dabar dažnai prisimenu ir pagalvoju, kaip būtų buvę, jei viskas sėkmingai.. O aplinka to nesuprato, sakė na kas čia tokio, gi tik mėsos gumulas ir tiek...
QUOTE(li-ena @ 2012 03 08, 00:29)
Bet juk ir persileidimus moterys labai skaudziai isgyvena... As cia is savo pazistamu pvz teigiu.
Nesureiksmina - tai kol kas nesureiksmina
aisku, niekam nelinkiu to poabortinio sindromo, nes kiek teko skaityti ir matyti, nieko gero... Aisku, viskas nuo zmogaus priklauso, bet silpnesni ir pribaigt gali tos sielos kancios. Be to, yra tyrimu, kur apraso, kad abortai turi itakos esamiems ir busimiems vaikams, santykiams su jais, su vyru.
Nesureiksmina - tai kol kas nesureiksmina
aisku, niekam nelinkiu to poabortinio sindromo, nes kiek teko skaityti ir matyti, nieko gero... Aisku, viskas nuo zmogaus priklauso, bet silpnesni ir pribaigt gali tos sielos kancios. Be to, yra tyrimu, kur apraso, kad abortai turi itakos esamiems ir busimiems vaikams, santykiams su jais, su vyru.Cia priklauso nuo zmogaus, kartais moterys ir nesuvokia, kad buvo persileidimas. Jei moteriai tas nestumas buvo laukiamas, siekiamas, tuomet, taip, o jei tas vaikas netyciukas, kuris nebuvo platnuotas ir t.t. Didesne tikimybe, kad su jo praradimu bus susitaikyta lengviau.
Sielos kancios priklauso nuo zmogaus vertybiu. Kita vertus, motinystes jausmas vis labiau"prazysta" su kiekvienu nestumo menesiu, o jau gimus vaikui, suveseja. Jei abortas, ar persileidimas ivyksta primom savaitem, motinystes instinktas, ypac neturinciom vaiku, nevisada yra stipriai isreikstas, todel nevisada moteris jaucia diskomforta.
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 03 08, 00:35)
Tokia ir aš buvau, buvo liūdesys didelis ir dabar dažnai prisimenu ir pagalvoju, kaip būtų buvę, jei viskas sėkmingai.. O aplinka to nesuprato, sakė na kas čia tokio, gi tik mėsos gumulas ir tiek...
Uzjauciu jus
... Jums, tikriausiai, nera lengva dalyvauti tokiose diskusijose?..Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2012 03 08, 00:36)
Cia priklauso nuo zmogaus, kartais moterys ir nesuvokia, kad buvo persileidimas. Jei moteriai tas nestumas buvo laukiamas, siekiamas, tuomet, taip, o jei tas vaikas netyciukas, kuris nebuvo platnuotas ir t.t. Didesne tikimybe, kad su jo praradimu bus susitaikyta lengviau.
Sielos kancios priklauso nuo zmogaus vertybiu. Kita vertus, motinystes jausmas vis labiau"prazysta" su kiekvienu nestumo menesiu, o jau gimus vaikui, suveseja. Jei abortas, ar persileidimas ivyksta primom savaitem, motinystes instinktas, ypac neturinciom vaiku, nevisada yra stipriai isreikstas, todel nevisada moteris jaucia diskomforta.
Sielos kancios priklauso nuo zmogaus vertybiu. Kita vertus, motinystes jausmas vis labiau"prazysta" su kiekvienu nestumo menesiu, o jau gimus vaikui, suveseja. Jei abortas, ar persileidimas ivyksta primom savaitem, motinystes instinktas, ypac neturinciom vaiku, nevisada yra stipriai isreikstas, todel nevisada moteris jaucia diskomforta.
Na taip, is pradziu gal ir ne visom buna tas diskomfortas... Bet veliau, kai pagimdo ir pamazu pradeda suprasti, kas istikruju tada ivyko?..
QUOTE(li-ena @ 2012 03 08, 00:42)
Jau praėjo ne vieni metai, laikas gydo žaizdas, aišku prisiminimai visada liks...
O dėl tokių diskusijų, tai kartais nežinau kodėl į tokias ateinu... Gal tiesiog bandau suprasti, kodėl kiti nusprendžia atsisakyti savų vaikų, net nežinau... Gal net naiviai tikiu, kad kažkuriai besiruošiančiai viską nutraukti pavyks kažkuom padėti/perkalbėti ir pan.
QUOTE(li-ena @ 2012 03 08, 00:45)
Na taip, is pradziu gal ir ne visom buna tas diskomfortas... Bet veliau, kai pagimdo ir pamazu pradeda suprasti, kas istikruju tada ivyko?..
Tikrai nevisada, negali gedeti to ko nepazinai. O ir gedejimas pazinotu zmoniu nesitesia ilgai. Gedejimas tai laiko tarpas, kai zmogus susitaiko su netektimi, atsisveikina su zmogumi ir toliau ramiai gyvena. Atsimenama preitis, neretai ji yra idelaizuojama.
O po aborto/persileidimo nera konkretaus objekto, atsiminimu t.y. maloniu situaciju, siejanciu su prarastu vaiku-gemalu, nes ju neegzituoja, tik fantazijose. Diskomforta kelia dvasines vertybes, jei zmogus joms nusizengia, arba jei ivyko persileidimas itin laukiamo vaikucio. Zinoma, pasitaiko moteru, kurio turi rysikiai, hyper isreiksta motinystes jausma, tuomet suprantama, jog jos isgyvenimas yra didesnis, nei statistines salyginai normalios moters.
O šiaip, jei čia yra tokių, kurios padariusios abortą ir tas slegia, tai gali apsilankyti Rasų kapinėse, Vilniuje, yra antkapinis paminklas negimusiems kūdikiams... Galima uždegti žvakutę ar šiaip pabūti... O lapkričio 23 d. yra minima kaip Negimusio kūdikio diena.
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 03 08, 00:58)
O šiaip, jei čia yra tokių, kurios padariusios abortą ir tas slegia, tai gali apsilankyti Rasų kapinėse, Vilniuje, yra antkapinis paminklas negimusiems kūdikiams... Galima uždegti žvakutę ar šiaip pabūti... O lapkričio 23 d. yra minima kaip Negimusio kūdikio diena.
Man neteko darytis aborto, nes vaisinga buvau ganetinai trumpa laiko tarpa, nezinau kaip butu gyvenime, jei butu. O kam to reikia? Kam reikia plesytis nuo zaizdos sasus?
QUOTE(Moonte @ 2012 03 08, 01:01)
Man neteko darytis aborto, nes vaisinga buvau ganetinai trumpa laiko tarpa, nezinau kaip butu gyvenime, jei butu. O kam to reikia? Kam reikia plesytis nuo zaizdos sasus?
Na gal neplėšyti, tiesiog, gal rasti ramybe savyje.. Neperšu nieko, tiesiog siūlau, gal kažkam tai padės ir norėsis ten nuvykti. Tose kapinėse yra palaidota giminių, tai ne kartą teko matyti stoviniuojančias moteris.
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 03 08, 01:04)
Na gal neplėšyti, tiesiog, gal rasti ramybe savyje.. Neperšu nieko, tiesiog siūlau, gal kažkam tai padės. Tose kapinėse yra palaidota giminių, tai ne kartą teko matyti stoviniuojančias moteris.
Jokiu budu nemanau, jog jus bandote brukti. Tiesiog pagalvojau, jei buciau pasidariusi aborta/patyrusi persileidima, ar noreciau ten nueiti ir del kokiu priezasciu ten nueiciau. Neradau savyje poreikio. Lygiai taip pat man nesuvokiamas, kitoje temoje apie apsigimusius vaikelius, noras kurti albuma ir t.t. Gal tai butu vienas is budu jai susitaikyti su netektim, bet... Is kitos puses mirusius reikia moketi "paleisti", nes manoma, tol kol mes gedim jie negali iki galo pasitraukti, pastoviai turi grizti i zeme. nezinau ar tai tiesa, bet teko girdeti tokias mintis.
Tai taip, nebūtinai turi būti noras, gailestis ar dar kas... Tiesiog savo rate turiu dvi labai artimas moteris, kurios gailisi padariusios valymą, vienai iš jų būtų gimę dvynukai. Bet laiko neatsuksi yra kaip yra ir tiek. Manau gal labiau ir gailisi tos, kurios ne savo valia tai darė, o daugiau dėl aplinkos, pvz. finansai, mokslai, tėvai, draugas/vyras ir t.t. Ta moteris, kuri būtų turėjusi dvynukus tuo metu jau turėjo 4 mėn. kūdikį ir pabijojo dėl finansų dar dviejų vaikų, nors viduje labai norėjo jų, eidama darytis valymą verkė. Šiai dienai ji turi du vaikus, bet tų dviejų negali pamiršti, negali gatvėje žiūrėti į sutiktus dvynukus, tiesiog labai slegia tas ją. Tai vat tokie dalykai, kaip nuėjimas uždegti žvakutę, pasikalbėjimas su kunigu kažkiek padeda apsivalyti nuo to liūdesio.
Manau bet kokius jausmus reikia priimti, išjausti iki paskutinio lašo, nenuryti jų, bet tuo pačiu labai svarbu ir neužsiiminėti savigrauža visą likusį gyvenimą...
Manau bet kokius jausmus reikia priimti, išjausti iki paskutinio lašo, nenuryti jų, bet tuo pačiu labai svarbu ir neužsiiminėti savigrauža visą likusį gyvenimą...
