Abortas - naujujų metų pradžia

Prieš savaitę sužinojau, jog mergina nėščia, nėštumas neplanuotas, neapgalvotas. Pasimečiau visiškai, draugė suvokusi kas nutiko puolė į ašaras. Esu studentas, antrakursis, pajamų neturime jokių, tėvai atkrenta, valstybė atkrenta. Iš pradžių pasimetęs nesugebėjau draugės suprasti, nepalaikiau, bet praėjus porai dienų darau viską kas tik įmanoma, kad jei būtų geriau. Santykiai tarp mūsų, he net negaliu jų pavadinti santykiais... Draugė nori daryti išvalymą, neprieštaravau tik iš pradžių, bet dabar noriu to vaiko, ir kiekvieną akimirką vis labiau, nors neturiu nieko ko jam pasiūlyti tik meilę ir rūpestį, net neisivaizduoju kaip galėčiau būti tėvu, nesusitvarkau pats su savimi ir jaučiuosi lyg vaikas. Šiandien padarė pilvo rentgeną, mergina iš klinikos kabineto išėjo apsiašarojusi, sužinojom, kad nėščia jau mėnesį. Turiu daug planų kurių po truputi siekiau, bet viską mesčiau dėl savo draugės, ji labai jautrus žmogus, vaiko ji tikrai dabar nenori, bet pažiurėjusi i nuotrauką darytą klinikoje iškart verkia, nes mato joje esančią gyvybę, žmogiška motinystės instinktai. Ji man sako kad, gimdytų jei situacija būtų bent kiek geresnė, iš šios pusės pritariu jai, nes vaikui reikia duoti viską kas geriausia. Man 21, pirmą kartą gyvenime pasijutau taip beviltiškai, o visada buvau Nr.1 visur. toks gyvenimas, ir jei draugė apsigalvos nedaryti išvalymo padarysiu viską,kad ji būtų laiminga, paaukosiu visą savo ateitį, viską, bet jei ji tą padarys kalčiausias būsių aš ir savo niekingai egzistencijai nutrauksiu siūlą, ir ačiū valstybei kuri nesugeba padėti jauniems žmonėms. Tikiuosi kiekvienas žmogus perskaitęs mano nerišlias mintis, palaikys... dvasiškai.

Kuo lengvesniu ir maziau skausmingu sprendimu belieka palinketi
Na gal ne viskas taip jau blogai kaip atrodo,gal yra bent kazkokia iseitis?
Apgalvokit viska nuo iki,nes veliau laiko atgal nebeatsuksi

Kadangi ši tema tikrai nėra tinkama šiame skyrelyje, perkeliu ją į tinkamesnę vietą.

Moderatorė HappyAngel

Belieka palinketi stiprybes ir gerai viska apgalvojus priimti sprendimus.

Pagirtinas tavo noras viska mesti ir aukotis, bet jei norisi sviesesnes ateities mesti studijas na nera pati geriausia iseitis, jos kaip ir tavo bilietas i geresni rytoju, o tai garantuoja ir tavo, ir tavo seimos gerove. Nezinau ka tokiu atveju daryciau pati, situacija pilnai suvokiama ir sunki, bet jei turit vienas kita manau galima uzauginti ir studentams mazyli. Sunkus metai bus pirmi du, puikiai suvokiu ir zinau, nes panasiai teko kapstytis paciai. Bet suvoki kad laikina tai. O ir uzgrudina gyvenime tokie dalykai zmogu, ismoksti kitaip viska vertinti ir priimti.

Valstybė, deja, taip . Na, 1430 Lt vienkartinę išmoką gimus vaikui, apie 200 Lt vietoj dekretinių ir maždaug po 96 Lt kas mėnesį iki 3 metų gautumėte. Ar abiejų tėvai neturėtų jokių galimybių jus paremti, bent tiek, kiek šiuo metu remia? Vaikas negims staiga, kaip suprantu maždaug rugpjūčio mėnesį. Iki to laiko 2 kursas bus baigtas, vasarai galima rimtai įsidarbint, o vėliau pagal galimybes derinti studijas ir darbą (tikrai ne vieną studentą pažįstu, kuris taip sugeba). Drabužėliais kūdikiui labai mielai dalinasi mamos tarpusavyje (jei patys tokių neturite, pasižadu suorganizuoti), nepretenzingą vežimėlį, lovelę t.p. paieškojus galima rasti labai pigiai ar net dovanojamus.

Geriausia vaikui duoti gyvenimą, kitus dalykus suteiksite vėliau, pirmaisiais keliais gyvenimo metais jam tereikia maisto, priežiūros ir mylinčių tėvų. Kol prireiks daugiau, jau turėsite kitokias galimybes.

Aukoti ateities nereikia, tiesiog teks ieškoti kitokių galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus. Suprantu, kad abu esat sumaišty. Gal reikėtų susėsti ir ant lapo susirašyti kokie pliusai ir minusai vienu ir kitu atveju, tuomet blaiviau galėsite vertinti savo galimybes. Galiu tik pabandyti įsivaizduoti kaip jaučiasi vyras, negalintis apginti savo kūdikio. Neskubėkite nuspręsti.

Pritariu senai panai...uzsiauginsit ta vaikeli...taip,bus sunku,bet jau antri metai bus kiek lengvesni uz pirmuosius.Gali pasiulyti vaikeliui savo meile ir rupesti-o tai ir yra svarbiausia,visa kita susitvarkys... ismoksi buti tevu labai greitai,nes,matosi jauti atsakomybe.Nereikia aukoti nei studiju,nei ateities-galima ir studijuoti,ir dirbti,jauniems zmonems darba susirasti tikrai nera didele problema,tuo labiau vyrukams.Pazistu ne viena studentu seima,kurie taip ar panasiai pradejo,siuo metu gyvena gerai,turi gerus darbus,ir augina jau ne po viena Sunkus metas-tai laikina,kai jis praeina-buna labai gera,o jis praeina As auginau du,mokiausi ir dirbau,dirbau naktimis,tik buvau viena-pagalbos nei moralines nei finansines nebuvo,o mokiausi taip,kad gauciau gera stipendija,privalejau,nes tai taip pat buvo budas pasididinti pajamas...Augantys vaikai,patikek,visus sunkumus atperka...o zmogus gali daug,praktiskai viska,jei tik labai labai nori...
Linkiu stiprybes...
Papildyta:
Una,teisingai svarbiausia dabar vaikui duoti gyvenima,duoti sansa,o esant norui-ir galimybes atsiranda

Isivaizduoju,jog dabar sumaistis galvoje ir nezinomybe,kas laukia ateityje,bet nepriimkit skubotu sprendimu,kuriu veliau nebus imanoma pakeisti.Yra sakoma,kad ne mes renkames,kada vaikui ateiti i si pasauli-jie patys renkasi.Vadinasi,tas mazas zmogutis nori gimti.
Jeigu mokotes dieniniam skyriuje,galite pereiti i neakivaizdini ir sekmingai derinti darba su mokslais.Manau ir seneliai pradzioje gal kiek sutriktu ir galbut priestarautu,bet veliau susipazine su dalinai ju krauju ir kunu "atsileistu" ir padetu jums.
Dovana yra ne tai,ka dovanoji,bet tu pats

Exx sunku ka ir patart, kai pats nebuvai tokioje situacijoje Nesakysiu, kad jokiais būdais nedarykit aborto, tai tik jūsų apsisprendimas. Na, bet jei planuojat savo ateiti kartu ir vienas kitą mylit, tai gal tikrai vertėtų ta vaikelį išsaugot? Buvo ne viena panaši tema kur dalyvės tuo pačiu klausimu prašė patarimo, na ir kaip ir visos tuos vaikelius išsinešiojo ir dabar džiaugiasi, kad nepasielgė priešingai o kiekvienai iš jų buvo tokia pat nelengva padėtis. Tai, kad ir jūs paskui nesigailėtumėt. Pagalvokit gal imanoma mokytis neakivaizdžiai, susirastumėt darbeli, butuka ir kažkaip prasisuktumėt. Draugė išsigandus, nes vyras i kuri norėtusi tokiu metu atsiremt ir rast paguodos žodžius, lygiai toks pats pasimetęs. Na kaip ten bebūtų, linkiu surast tinkama sprendima, juk sakoma nėra padėties be išeities svarbiausia viska labai gerai apgalvokit, nes paskui laiko nepargražinsi

Sunku jum dabar

O panele irgi studente? kiek dar tau metu liko mokintis? kiek jai mokslo metu like?

Kaip kazkas sake- suseskit, pakalbekit, susirasykit 'uz' ir 'pries' ant lapelio ir tada ziurekit kaip kai kurios problemos galetu buti issprestos ar isvengtos

Ir svarbiausia- nenustokit kalbetis, nes bus, kad nesusikalbeje padarysit ko nenorit jai reikia zinoti, kad tu tam rimtai pasiryzes ir kaip sena pana sake, pasiryzes nemesti mokslus, bet 'kapstytis' i geresni gyvenima kartu sekmes jum

Palaikau autoriu visu 100%!

Geras patarimas - neskubeti su sprendimais. tai kad dabar jauciates pasimete visai suprantama. Pamenu kai as suzinojau kad laukiuosi 3 dienas rankos kojos drebejo, nors vaikelis buvo planuotas ir lauktas... galiu tik isivaizduoti kaip jaustis netyciuko atveju ...

Vaikui islaikyti pirmus metus milijonu tikrai nereikia. Is to 1430 lt galit susipirkti butiniausia kraiteli. Pats gal gali pasiimti akademines, isidarbinti, gal i uzsieni isvaziuoti dirbti...

Zodziu - sekmes priimant sprendimus.

Na ka, jei mėnesis tai yra dar galimybė pasiieškoti darbo ( jokio skirtumo kokio bent minimalias išmokas gausite ), jokio skirtumo kuris isidarbinsite tarp kitko, dabar gali gi ir tėtis į dekretines išeiti .Na norint rasite išeitis, nenorint ieškosite priežasčių . O vaikas nėra kliūtis, jis stimulas siekti daugiau, tik nereikia tikėtis kad kazkas kitas padarys už jus , ir tada stengsites .
Vaikui visą ko geriausiai nekainuoja daug , o jei norite gauti pagal kainą to nepasieksite. Ir vaikui didelio skirtumo nėra kokiame vežimėlyje augti ar kokius rūbus nešioti, tai sureikšmina tėvai . O kaip gyvenimas pasikeis su laiku priklauso nuo Jūsų , tai kad sudėkite pastangas ir viskas išsispres.
Patikėkit žinau ką šneku , tik aš jau šneku užauginus praktiškai
P.S jei reiktu draugiško patarimo ar šiaip pagalbos až atvira .