QUOTE(kristinuke @ 2012 02 26, 05:28)
Pačios didžiausios sėkmės sėkmės tau. Juk pagaliau turi pasisekti. Ir kaip pati sakai, pasakodama nelabai linksmą nepastojimo istoriją, padarysi viską, kad tikslas būtų pasiektas. Kitaip ir būti negali.
Iš tikrųjų apmaudu, kad su tokiom bėdom esam vienut vienutėlės, net ir eidamos donorystės keliu, besislėpdamos po svetimais vardais, žinodamos, kad tokių esama daugiau, nesam drąsios ir šykščiai dalijamės savo patirtimi. Kalbu palyginus nemažai, bet ir mane sulaiko ne mano pačios dabartinės situacijos baimė, bet netikrumas dėl vaikelio, kuris augs kaip ir daugelis kitų, aplinkos... Pas mus dar tiek daug žmonių, manančių, kad IVF yra ne pagalbinis, o dirbtinis apvaisinimas, kad tai yra nenormalu ir pan. Tad ką kalbėti apie tuos, kurie dėl savo tamsumo ir tiesiog situacijos sudėtingumo nesupratimo sugalvos mėtyti akmenis į mūsų pagimdytus vaikus...
Labai didelės stiprybės, merginos, pasiryžusios įrodyti pasauliui, kad ir mes galim būti mamos, sumokėti daug didesnę kainą už tikslą, įdėti pasiutusiai daug valios, jėgų, sveikatos ir tikėjimo savimi. Jei "teisieji" šio pasaulio žmonės pabandytų suprasti, ką jaučia tos, kurioms skersai kelio atsiranda STOP ženklas su paantrašte: niekada neturėsi savo genetinio vaikelio, daug ko nedrįstų... Bet kas tie kiti, kai labai nori, kai žinai, kad tavo širdis nenusakomai didesnė meilei pašauktam žmogui. Visoms pačios didžiausios drąsos ir palankių aplinkybių!
Iš tikrųjų apmaudu, kad su tokiom bėdom esam vienut vienutėlės, net ir eidamos donorystės keliu, besislėpdamos po svetimais vardais, žinodamos, kad tokių esama daugiau, nesam drąsios ir šykščiai dalijamės savo patirtimi. Kalbu palyginus nemažai, bet ir mane sulaiko ne mano pačios dabartinės situacijos baimė, bet netikrumas dėl vaikelio, kuris augs kaip ir daugelis kitų, aplinkos... Pas mus dar tiek daug žmonių, manančių, kad IVF yra ne pagalbinis, o dirbtinis apvaisinimas, kad tai yra nenormalu ir pan. Tad ką kalbėti apie tuos, kurie dėl savo tamsumo ir tiesiog situacijos sudėtingumo nesupratimo sugalvos mėtyti akmenis į mūsų pagimdytus vaikus...
Labai didelės stiprybės, merginos, pasiryžusios įrodyti pasauliui, kad ir mes galim būti mamos, sumokėti daug didesnę kainą už tikslą, įdėti pasiutusiai daug valios, jėgų, sveikatos ir tikėjimo savimi. Jei "teisieji" šio pasaulio žmonės pabandytų suprasti, ką jaučia tos, kurioms skersai kelio atsiranda STOP ženklas su paantrašte: niekada neturėsi savo genetinio vaikelio, daug ko nedrįstų... Bet kas tie kiti, kai labai nori, kai žinai, kad tavo širdis nenusakomai didesnė meilei pašauktam žmogui. Visoms pačios didžiausios drąsos ir palankių aplinkybių!
Jo Kristinute siauro mastymo zmoniu yra visur:) bet kaip sakant WHO CARES WHAT OTHER PEOPLE THINK
Svarbiausia kaip mes pacios i viska ziurim....svarbiausia, kad mes savo pasirinkimu butume 100% tikros, tai niekas musu is veziu ir neismus
Kas liecia frazes dirbtinis ar pagalbinis apvaisinimas....as pati painiojuos kaip tai pavadinti Jei galvoji apie tai, kad lasteles apsivaisina megintuvelyje, tai kaip ir dirbtinis apvaisinimas gaunasi Jei galvoji, kad mum kaip ir kitiem sergatiem zmonem ( inkstu donorai, sirdiesdonorai ir t.t), reikia pagalbos gaunas kaip pagalbinis apvaisinimas. Skirtumas tame, kad vienu atveju issaugo zmogaus gyvybe, kitu atveju leidzia atsirasti naujai gyvybei. Bet cia vel..... kas liecia nevaisinguma aiskios nuomones nera. Ar tai liga? Ar tik tam tikri pakitimai/procesai organisme del kuriu moteris negali pastoti naturaliai.
Jei ziureti is religines puses, tai vel... jei Dievas neduoda seimai atzalu, vadinasi taip ir turi buti...., bet jei Dievas duoda zmogui silpna organa, ligas? Kaip tada? Turi jis pasiduoti Dievo valiai ar turi teise kreiptis i gydytojus? As ziuriu taip, jei visi kiti turi teise i gydyma, tai ir mes turim nemazesne teise kreiptis pagalbos o lai kiti masto ka tik nori. Dziaugiuosi, kad medicina eina i prieki.
Cia tokia tema, kuria galima gvildenti is visu pusiu. Tai ir nenuostabu, kad tai issaukia ivairiausias nuomones.
O paprastiem zmogeliam, nesusidurusiem su tuo patiem, tikrai sunku suprasti kokius kelius minam mes ir kodel
Tai vat cia reiketu truputi tolerancijos....Mes negalime pykti ant zmoniu , kad jie nesupranta, kaip ir jie negali pykti ant musu del musu pasirinkto kelio.....
Tik turim buti gudrios lapes ir rankiotis kam apie tai kalbeti, o kam ne Jo, slepimasis uzknisa