QUOTE(Pepe/ilgakojine @ 2012 06 10, 13:25)
Kaip jum sekas merginos?
Kristinuke kaip tu? Jau leliuka ant ranku supuoji?
Labas
Iš tikrųjų jau trys savaitėlės, kaip esame trijų asmenų šeima
Mūsų mažius gerietis, tai kol kas didelių rūpestėlių nėra. Mūsų tėtis labai labai laimingas, padeda kaip gali. Atrodo, kad turim ir daug panašumų būtent į jį
Iš tiesų nebuvau garantuota, kaip reaguosiu į žmonių kalbas apie panašumą. Dabar galiu pasakyti, kad man tik norisi šypsotis, kai atrandama mano bruožų. Ne dėl to, kad savimeilę glostytų, o dėl to, kad žnau, jog tikrai to panašumo negali būti. Ir tikrai širdies dėl to nesopa.
O meilė vaikui, nemanau, kad kitokia. Mamiškai gaila, skauda, kai jis verkia, džiugu, kai šypsosi, ir norisi paimti už mažos rankytės ir tada, kai jis miega vidury nakties.
Ir tikrai gerai, kad ne sesuo ar draugė donorė, tikrai gerai, kad artimieji nežino, nes nieks nesuka galvos ir net nemano, kad kažkas čia ''ne taip''. Nes, patikėkit, jei abejojat, turėdamos paskutinę galimybę tapti mama būtent tokiu keliu - "viskas taip", išskyrus turimą paslaptį.
Ir esu labai laiminga, kad mano vyras laimingas. O kai laimingi tėvai, kaip gali būti nelaimingas jų vaikas
Tad linkiu visoms tos laimės
Religija paliekam sone, bent ji mano apsisprendimo tai tikrai neitakos, ne itin su ja draugauju...
Moteriske viena, sakius, kad 100 puslapiu apie ta klinika praskaicius,ir tik rado 1 bloga atsiliepima apie sia klinika. Sake, kad ju pasisekimu statistika taip pat auksta. Pati apie ta klinika dar nesigilinau, bet niekada nezinai.... 
