Pepe

Buvau visiškai įsitikinusi, kad tau pasiseks, kad tai pagaliau bus pasiektas tikslas. Labai apmaudu... Bet tai dar ne pabaiga. Dar bus tas kartas, kuris pakels iki debesų

+2012 04 13, 16:02-->
QUOTE(hi

@ 2012 04 13, 16:02)
P.S. tema buvo iškelta, tai ir užsukau, nieko asmeniško. Asmeniška tik tiek, kad nesugebu tai matydama nutylėti. Tai ne žaidimas, kuriame žūt būt turime laimėti...
Klausimas į klausimą - turite pastojimo problemų? Esate susidūrusi su nuosprendžiu, kad genetinių vaikų niekada neturėsite? O gal esate
ar laiminga mama? Kiekvienas turi savo nuomonę ir, jei nesupranta, tai tik dėl atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių. O "žaidimus" ir sąžinę gali kalbėti tas, kuris su tuo susidūrė. Sunku nutuokti, kodėl ryžtamasi tokiam žingsniui? Pabandysiu paaiškinti, nes galiu palyginti savo jausmus prieš

, dvejones, kas būtų, jeigu būtų, kaip teisingiau pasielgti ir pan. Kai kam labai norisi įpiršti nuomonę, jog nevaisingumas yra bausmė už nuodėmes ar panašius dalykus, tai reikia priimti, išgyventi, susitaikyti, kreipti dėmesį į kitus dalykus ir t.t. Filosofiniai dalykai, verčiantys užsiimti saviplaka ar kitų kaltinimu. Nevaisingumas atsirado po operacijos, greičiausiai gydytojo nemokšiškumas, nustojau kaltinti, nes visiems visko pasitaiko, bet be vaikų gyventi reikia mūsų šeimai. O aplinka reaguoja į bevaikes šeimas visaip: vieni įkyriai klausinėja
kada, kiti neapdairiai mesteli replikų apie mamas ir tėčius didvyrius... ir dar aibė visokių dalykų, nepabijant pasakyti, lemiančių žmogaus savivertę, nors ir kiek stiprybės turėtum. Bet pasirinikimo motyvas nebuvo tas, kad aš galiu, kad aš ne prastesnė. Aš tiesiog myliu savo vyrą ir žinodama, kad jis neturi problemų susilaukti savo genetinio vaikelio neatimu galimybės jį turėti. Galima oponuoti, kad vyras gali kurti šeimą su kita moterimi, kad jis per mažai myli mane, jei nesusitaiko su mano nevaisingumu ir pan., tačiau neplėtojant temos galima pasakyti tik tiek - niekas manęs nevertė, niekas manęs nekaltino, sprendimo ieškojau pati ir jį radau. Labai svarbu buvo vyro pritarimas ir mūsų finansai. Jei galiu suteikti laimės kitam žmogui, patirti pati, tai taip ir padarysiu,nors teko atsisakyti pramogų, konfortiškesnio būsto ir pan. Ir nesigailiu, nes jei kreipčiau dėmesį į tokias nuomones kaip kad taviškė, jei pasiduočiau bažnyčios atstovų smerkinui ir t.t., aš prarasčiau ne tik savo genus vaikelyje. Tikrai nepatirčiau

jausmo ir nežinočiau, ką reiškia laukimas, ką reiškia vaiko atėjimas į šį pasaulį. Nežinočiau ir to, kodėl yra atskiros kasos nėščiosioms, kodėl joms reikia užleisti eilę ir pan, nes tiesiog nesuprasčiau to neišgyvenusi. Ir tas vaikelis yra nuo pat pradžių mums brangus, laukiamas negalvojant kaip apie kokią svetimybę mano kūne.
O žmonės, kurie nepripažįsta donorystės apskritai, yra tiesiog egosistai, įsivaizduojantys, kad jų kūnas nuo pradžios iki pabaigos yra tik jų nuosavybė. Toks žmogus nepaaukos nei inksto, nei širdies, nei dar kurio organo. O jei kam nors atrodo smerktina tik lytinių ląstelių donorystė, vadinama žaidimais, manoma, kad geriau įsivaikinti, tai tegalėčiau pasakyti, jog man tai primena apsipirkimą prekybos centre- neturiu daikto, užsidirbau, turiu vietą jam padėti, vadinasi, galiu eiti į parduotuvę ir išsirinkti - pasiskaitysiu instrukciją: lytis, amžius, prekinė išvaizda... ir t.t. Na, jei nelabai man tas daiktas patiks laikui bėgant, bus kalti tie, kurie tą daiktą gamino. Palyginimas prastas, aišku, nes tie vaikai, kuriuos tėvai paliko, nekalti. Ir jie tikrai ne prekės. Bet aš ne prieš įvaikinimą, nes tai didelis žingsnis, kad mūsų pasaulis būtų gražesnis.
Aš už pasirinkimo teisę ir žmonių supratingumą, kurio, deja, mūsų visuomenėje dar didelis stygius.