Pavardės keitimas. 5 dalis

O tai kam tada tuoktis,jei pavardės skirtingos,apie vestuves nesvajota,nenorėta,vaikai skirstomi į mano ir tavo,tai juk paprasčiau taip gyventi,kam dar teisiškai įteisint visa tai

Na ar skaitote kas snekama? Ne apie -e, o apie zmonos likima -yte seimoje.

As rinkausi -iene, nes su -e labai juokingai butu pavarde skambejusi, negana to, dar ir rimuotusi su mano vardu..

[quote=melynesne,2012 01 18, 13:56]
Na ar skaitote kas snekama? Ne apie -e, o apie zmonos likima -yte seimoje.


Jo skaitau, ne taip supratau iš pradžių..

Šiaip tas -ė atsirado būtent todėl, kad kaip ir sako visos kompeksavo dėl senmergių statuso...

Norėčiau šiek tiek papildyti, dėl pavardės su -ė. Prieš metus inernete skaičiau kalbininkės (jei neklystu Irenos Smetonienės) apie moterų pavardes. ir ten rašoma, kad pavardės su galune - ienė nėra jau tokios senos, jei neklystu,gal 18a atsirado... o to būtent tos pavardės su galūne -ė yra buvę pas mus kalboje ir nėra "pasiskolinta" iš užsienio

Tikrai taip ir yra. Šiandien esu tapatinama su šeima, kuri turi vyro pavarde... žinot kai sako antai Dabkai ar Petrauskai atėjo. Todėl esu susigyvenus su vyro pavarde, o senoji mergautinė tapatybė vis labiau tolsta ir blanksta. Šiandienai manau jau be vargo atsisakyčiau mergautinės pavardės. Ypač vargina dokumentų tvarkymas, kartais tenka po pora egzempliorių pildyt net. Bet kai tuokiausi negalėjau matyt suvokt kaip dabar viens ir nebėra manęs su vardu ir pavarde, kuria kvietė prie lentos mokykloje, kuria pasirašinėjau... su kuria tiesiog buvau susitapatinusi. Be kita ko mane ir daugelis aplinkinių vadino pavarde, kai kurie net nežinodami to, tiesiog manė kad tokia pravardė. Kai nunešus pareiškimus pasakiau kad imsiu abi pavardes, MB labai įsižeidė (nors ir kalbėjom, manė kad juokauju)... paklausė ar neplanuoju skirtis, juk tik brūkšt kas po brūkšneliu ir tiek... (manau jei nesi tikras dėl santuokos įžadų amžinumo, tikrai ne bėda brūkštelėt šalin antrą pavardę... ir esi laisva nuo vargo susigrąžinant mergautinę pavardę ar imant kito vyro naują pavardę pažindinant su tuo aplinką). Sunku buvo vyrui paaiškint kodėl nenoriu imti tik jo pavardės, kodėl taip jaučiuosi... juk nesu kokia įžymybė, žinoma pasauliui su mergautine pavarde (tada dviguba buvo retenybė). Vyro giminė ilgai dar traukė per dantį mane, atseit netikra žmona, tik per brūkšneli. Visgi santuoka tai viešas tarpusavio santykių pripažinimas de jure... de fakto šeima sukuriama kai žmonės gerbdami ir mylėdami dalinasi savo džiaugsmais, vargais, turtu ir nepritekliu... bet neįsivaizduoju, kaip dar be pavardės galima deklaruoti aplinkiniams apie tai... būtų buvę gi keista jei Lietuva paskelbusi nepriklausomybę likus būtų LTSR... Todėl manau pavardė svarbu, ypač vaikams... ir pamąstymų manau sukeltų mažose jų širdutėse nemažai... jei jau tėveliai skirtingomis pavardėmis (nesvarbu santuokoje ar ne), tada turi apsispręst kodėl vaikas nešioja vieno tėvo pavardę, o ne kito, ir gana aiškiai jam tai paaiškinti ir turėti stiprų pagrindą tokiam sprendimui... nes ne miške jie auga, visada kils klausimai auklėtojoms, mokytojams, bendraklasiams... ir vaikas turės jiems atsakyti.

del vaiku ypac aktualu, bet cia tik liekancioms -yte. Juk ta pati -e vistiek ima bendra pavarde, ta pati -yte + -iene tampa seima, ir visi turi viena bendra pavarde. cia istikruju tas pats, kas nesuituoke isvis tevai, o tokiu as vistik nelaikau seima.

del -e, vistik tai buvo senmergiu tikslas todel ir liks statuso slepimu apskritai.

Bet vis tiek esat piktybiška..
Juk pasisakyti susirinkome, apsvarstyti, o ne naglai brukti savo nuomonę, kiekvienam post'e sugalvojant vis naujų priežaščių, kaip save pateisinti del kategorisko nusiteikimo pries -e

Tegu, gal neturi kur kitur savo priešiškumo išlieti jeigu net mokslininkai ir kalbininkai pripažįsta, kad senesnės pavardės Lietuvoje su -ė, o ne su -ienė. Tai pagal kai kurias SM nares gaunasi, kad visos kurios renkasi -ienė yra išsišokėlės o tos, kurios renkasi -ė, tai prisimena senąsias Lietuvos tradicijas
Čia dabar galima kaip tik nori pakreipti tuos visus teiginius apie bet kurias, kurios tik renkasi kokią galūnę pasiimti o dar jeigu dviguba pavardė, o jei tik savo pasilieka, tai išvis siaubinga moterimi patampa viskas yra blogai

Dar pratęsiant temą apie mergautinės pavardės pasirinkimą, noriu paklausti jūsų nuomonės. Pvz.: jei pavardė negražiai skamba tiek su -ienė, tiek su -ė, o vyras atsisako žmonos pavardės, tai ką tada daryti?
Tokių pavyzdžių yra ne taip jau ir mažai, net ir iš lietuviškųjų garsenybių tarpo

Dėl senmergių tikslo abejoju. Pamenu kada buvo imta svarstyti... iniciatyva kilo iš santuoką norinčiu įteisinti moterų, kurios viena koja ne Lietuvoje... Jei nemaišau ir byla buvo Strasbūre, Petrauskas ar panašiai pavarde norėjo pasiimti. Tada užvirė košė, kad taip tikrai negalima, nes gramatika mūsų su giminėm, kaip linksniuoti tokę pavardę... bla bla bla ir prieita prie to kad skirtusi tik galūnė. Siekis buvo sutrumpinti pavardę pritaikant prie šiuolaikinio gyvenimo. Tada ir įkišo trigraši tradicinės šeimos sergėtojai, kad vai vai vai nebesimatys moters statuso... ir pašlo paiehalo kaip čia taip... ir ar etiška taip kad pavardė rodo statusa, ir ar tai mūsų kultūrinis paveldas... ir keista kad neišdrįso niekas rėkt, kad moters vieta mūsuose tradiciškai prie puodų, nors puse lūpų apie tai užsiminta buvo. Kai tuokiausi, kaip tik užvirė diskusijos, bet galimybės tokios aš dar neturėjau. Man asmeniškai nepatiko galimybė tik pakeisti galūnę į -ė. Nes juokingai atrodė vyriškų pavardžių, tokių kaip Ūdra, Lydeka, Kareiva keitimas į Ūdrė, Lydekė... bet Kareivė lyg ir nieko... nežinau kaip ten dabar įstatyme liko. Tačiau gi mokytojas-mokytoja, nors daktaras-daktarė... man čia tokia makalynė, kartais tikrai būtų gražiau, jei būtu galūnė -a. ...kalbininkai kažkada dar įvedę visokias -uvienes... nes kažkaip prie galūnės priderint norėjo (jei -us, tai uvienė, jei -as, tai -avičienė ir tik jei -is, tada ienė) neprigijo. Dabar žiūrėsim prigis ar ne trumpa pavardė. Nesiečiau to su senmergystės slėpimu. Be to yra lietuviškų pavardžių, tokių kaip Jekilaitis, pridėjus -e vistiek mergautinė gaunas Įdomu statistiškai ar buvo ir kiek buvo moterų kurios iš -ytės tapo -e. Manau šios pavardės atsiradimas rodo moters visuomenėje statuso pokytį, ne veltui -ienės atsirado ne iš kart, reiktų gerai pasiknist įstorijoje... ar nesutaps tik tai su moterų teisių panaikinimu... nes LDK visgi moterys turėjo ir paveldėjimo teisę ir šiaip "už žmogų" laikomos buvo, ne tik "žmogaus draugu", kaip laikui bėgant kad patapo.

Mano sūnus nesuprato kodėl sesers pavardė ne tokia, kaip mano... ta prasme dviejų dalių pagal jį turėtų būt: mano mergautinė + vyro su -aite... teko ilgai aiškint, ir labai jam keistai atrodė. Jei neturėčiau aiškios priežasties ir įsitikinimo kodėl taip pasielgiau vargiai ar būčiau sugebėjus jam paaiškint, o vėliau kalbos: ruošiasi skirtis, netikra žmona ir panašiai... nežinia ar nesuduotų per jo savigarba. Nebūtinai aišku, nes kiekvienas vaikas skirtingas, skirtingoje aplinkoje auga, skirtingai viską priima, bet ... visada lieka tas bet... taip kaip ir jei savo dukrai būčiau uždėjus tik -ė galūnę... kažin kaip ten su bendraamžių reakcija visgi ji ne Bunkė, kuriai dzin, ji tik vaikas.

Papildyta:

Ta prasme negraži jei vyro pavardė? Tarkim koks Pijokas ar Girtas? ar kaip?

Šita paryškinta Jūsų mintis labai įdomi, vis dėlto apie tai net nesusimąsčiau bet jei tai būtų tiesa, tai labai jau logiškai tada viskas susidėliotų į vietas dėl moteriškų pavardžių

Na taip pvz. Pijokas-Pijokienė-Pijokė, arba Kaušas-Kaušienė-Kaušė ir t.t.na jei mano vyras kažką panašaus iš tokių tikrai negražių pavardžių turėtų, tai žinokit, kad aš savo pasilikčiau mergautinę pavardę
Iš visokių situacijų matau, kad lengviausia kaltinti ar priešiškai nusiteikti, bet visų pirma reikėtų pažvelgti į situaciją kodėl moteris renkasi tokią, o ne kitokią pavardę, nes situacijų irgi yra visokiausių

Nesusitaikyčiau su tuo kad mane vadintų taip kaip man nepriimtina. Arba pasilikčiau mergautinę arba lai vyras keičia pavardę, dabar lygios teisės, ir mano nuomonė lygiai tiek pat turi būti gerbiama. Santuoka gi neįpareigoja mūsų vadintis kažkaip, kaip mes nenorim. Be to yra galimybė ir vyrui pasiimti mamos mergautinę dar pavardę... ir kažkiek keisti pavardę, jei labai negraži. Aišku jei vyrui patinka būti Girtam, tai kodėl automatiškai man turi patikti būti Girtienei ar Girtei (nors Girtė tai visai gražu, beveik kaip vardas )... jei kompromiso nerastume, likčiau su savo pavarde.