Ir vėl temą "dalinamės-nesidalinam" gvildenot
Ne pirmas ir ne paskutinis kartas
Ir kaip visada dvi stovyklos
Dar kažkiek suprantu, kai žmogus sukuria originalų darbelį ir nenori dalintis schemute, bet kai nesidalinama internetinėmis schemutėmis, tai jau ne
Maždaug: "Aš sugaišau pusdienį, kol ją radau, tai ir tu pavark, paieškok. Ar ne per gerai čia visoms bus, jei nuorodą dabar imsiu ir įkelsiu...". Man tai visai nepriimtina.
Gal ir ne į temą pateiksiu palyginimą, bet studijų laikais parašius užsienio autoriams laiškus visada gaudavau paštu jų straipsnius. Atšviedavo, išsiųsdavo. Visa tai ir pinigus kainuoja ir laiką. Bet žmonėms svarbiau, kad jų darbais domisi. Ir nė vienas neprieštaravo, kad jų metodikas naudočiau. O metodiką sukurti, tai ne zuikutį nunerti
Paprašydavo juos darbe paminėti, be jų žinios neplatinti ir "prašom naudokis". Dar patys savo iniciatyvą įdėdavo medžiagos, kuri mano temai galėtų tikti. Tai gal vis tik mūsų tauta "Aš radau, laiką gaišau, pati ieškok, gaišk laiką. O jei per dieną ieškojimo vis tiek nesugebėjai rasti, tai esi žiopla ir schemos nenusipelnei".
Na taip, kartais pikta, kai net nepažiūri temose, nepaieško per google ir iškart prašo, arba visą schemą nori, kad kas nors išverstų, bet kai žmogus paklausia dėl kelių akyčių, man būtų gėda nepagelbėti. Aš su rusų kalba gerai draugauju, bet šįkart nu niekaip nesupratau iš aprašymo kaip toje viejoje reikėtų nerti
Ale ir prirašiau
Atpazistu Taiga ir Sarlites sunis 
Nepamenu tiksliai, kurioj vietoj jis pas mane buvo, aš turėsiu jį mintyje, jei visgi rasiu - būtinai parodysiu.
Pirmuosius kai dariau tai irgi galvojau, kur as juos visus deisu, nes procesas labai patiko ir jie eme gana greitai kauptis. Tai ta kaledine labdaros muge buvo labai puiki proga gera darba padaryti, kitoje vel butinai dalyvausiu.
buciau labai dekinga 
