Afrodite69QUOTE
Soriukas kad issiliejau..tesiog vyras nekalba apie tai..mama sako,kad svarbiausia kad man butu gerai ir likciau gyva...toks jausmas niekas is artimu nesuvokia to neapsakomo noro buti nesciai..niekas nesupranta,kad pagaliau ir kovoti su liga butu zymiai lengviau kai zinociau kad turiu maziuka ar maziukus.
Nu visu pirma tu turi dukra, del jos kovoti irgi kaip ir verta! Visu antra visi tave puikiai supranta ir artimieji irgi, nepyk ant ju. Tiesiog nu ka jie turi tau pasakyti? Kaip pagosti? Supranta jie puikiai tavo nora, bet nieko negali padaryti. Ir mama tavo teisi, ir vyras gal. Geriau jau kartais maniskis tyletu, nei sneketu nesamoniu, galvodamas kad tai mane palaiko!
Laukiam tavo skaiciuku!
O del pinigu puikiai tave suprantu...
Del priezasciu, tai gali buti ivairiu ivairiausiu. Ir tiesiog tupiai nepasisieke viena is galimu. O toliau reikia ieskoti kame ir kur. Gyliai tavo vietoj neieskociau, gal patikrinciau ar tikrai viskas gerai su gleivine.
bonuskaKaip gaila kad vis gi nepavyko sis kartas... Bet linkiu surasti priezasti, nes pas tave jauciu jinai tikrai yra. Ir linkiu surasti ja greitai ir isspresti lengvai!