ES struktūrinių fondų parama

imetu straisni. Medeina, gali dabar mane pakarti, bets as is tavo postu "suimprozavau" laiska

Struktūriniai fondai – Lietuvos verslo gerovei

Siekdama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, Europos Sąjunga skiria struktūrinių fondų lėšas verslui fiansuoti. Pasinaudoti šia parama jau gali ir Lietuvos viešasis ir privatus sektorius. Tačiau, specialistų vertinimu, kol kas verslininkai nepakankamai pasirengę pasinaudoti šia parama.

Paramos nesusišluos vien stambios įmonės

Lietuvos verslo paramos agentūra jau nuo liepos 1 – osios priiminėja paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti. Nemaža dalis verslininkų šiam procesui rengėsi jau ne vienerius metus. Tačiau laiko dar turi ir kiti, nes paraiškas bus galima teikti iki 2006 metų.
Ūkio ministerija prognozuoja, jog per dvejus metus privačioms įmonėms ir viešajam sektoriui bus suteikta 1,1 mlrd. litų paramos. Ūkio ministras Petras Čėsna teigia, jog siekiant, kad visos ES struktūrinių fondų lėšos neatitektų vien stambioms verslo įmonėms, projektai bus vertinami “šakiniu ir regioniniu pjūviu”. Anot jo, aktyviausiai struktūrinių fondų parama domisi baldų, medienos pramonės įmonės, turizmo bendrovės.
Pernai Ūkio ministerija skyrė 1 mln. litų smulkioms įmonėms, kad jos galėtų parengti kokybiškus verslo planus ir pretenduoti į ES paramą. Daugiausiai tuo pasinaudojo Kauno ir Klaipėdos įmonės.

Prašo išsamesnės informacijos

Nors daugelis įmonių projektus jau pabaigė ar baigia rengti, yra ir tokių, kurie apie tai tik mąsto. Redakciją pasiekė skaitytojos Medeinos Jakutytės prašymas išsamiau pasidomėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama verslui. „Mano mintyse – grandiozinis verslo planas, kurio įgyvendinimui mažiausiai reiktų 500 tūkst. litų. Planai susiję su visuomeniniu maitinimu ir laisvalaikio planavimu. Turiu nusižiūrėjus labai geroj ir gražiausioj mieste vietoj sklypą su griuvėsiais. Bet neturiu pinigų netgi to sklypo įsigijimui. Perskaičiau krūvą dokumentų, ko reiktų paskolos gavimui, esu pasiruošus parašyt verslo planą, bet jaučiu, jog trūksta dar daug informacijos. Visų pirma, ar galima gaut subsidiją mano nusižiūrėto sklypo su griuvėsiais įsigijimui? Planuoju statyt piceriją, su naktiniu baru ir daugmaž 10 kambarių motelį.Be to, aš esu fizinis asmuo ir noriu pateikt verslo planą bei paraišką. Bet prieš pateikdama dokumentus greičiausiai turečiau įsteigti įmonę? Įdomu ir tai, kokios reikalingos pradinės investicijos? Žodžiu, klausimų yra daug ir būtų malonu, jei apie ES paramą galėtumėt informuoti išsamiau, nes ši informacija bus naudinga ne vienam verslo planų turinčiam žmogui“, – rašo skaitytoja.

Parama – ne visoms verslo rūšims

Kokios verslo rūšys gali tikėtis subsidijų? Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vilčinskas teigia, jog visų pirma bus finansuojama gamybinė veikla, turizmo paslaugos. Į struktūrinių fondų paramą negali pretenduoti didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančios įmonės, nebus finansuojama ir laivų statybos pramonė, transporto sektorius. Anot, M.Vilčinsko, nebus finansuojami ir tie projektai, kurie nukreipti į galutinį vartotoją – kirpyklos, kavinės, drabužių valymo įmonės ir panašiai.
Į ES struktūrinių fondų paramą pretenduojantys verslininkai Lietuvos verslo paramos agentūrai turi parengti paraišką, kurioje yra nurodoma ir tai, kokius papildomus dokumentus reikia pristatyti: „Sodros“, Mokesčių inspekcijos pažymas, įrodančias, kad verslininkas neturi įsiskolinimų valstybei, taip pat verslo planas. M.Vilčinsko teigimu, turi būti pateikiami ir nuosavybės, kurios atžvilgiu bus vykdomos investicijos, teisę pagrindžiantys dokumentai. Jei įmonė savo dalį numato finansuoti iš skolintų lėšų, būtina pateikti finansavimą užtikrinančios institucijos patvirtinimą.

Reikės ir savų lėšų

Kokią dalį į paramą pretenduojančio verslo projekto turi finansuoti patys jo pateikėjai? „Paraiškos pateikimo metu nėra reikalaujama, kad verslininkas savo dalį jau turėtų sąskaitoje. Jis savo indėlį turi būti numatęs teikiamoje paraiškoje ar verslo plane. Jeigu tai yra smulki ar vidutinė įmonė, tai ji gali tikėtis 65 proc. paramos, jei stambi – 50 proc. Vadinasi, mažiausiai reikia turėti 35 – 50 proc. savų lėšų. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad projektai bus finansuojami kompensavimo principu, tai realiai savų lėšų prireiks dar daugiau, nes parama bus išmokama ne kitą dieną po to, kai įmonė sumokės rangovui ar paslaugos teikėjui, bet po mėnesio ar dviejų“, – sakė Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas.
M.Vilčinskas informavo, jog paraiškų teikimui nėra nustatyti jokie tarpiniai teminai – visos jos priimamos iki 2006 metų rugsėjo 1 dienos. „Jei pareiškėjai bus aktyvūs, galima tikėtis, jog jau šį rudenį pirmieji projektai bus patvirtinti, o metų gale išmokėtos ir pirmosios išmokos“, – tikisi M.Vilčinskas.
Lietuvos verslo paramos agentūros prognozėmis, paraiškas gali pateikti iki 3 tūkstančių verslininkų, šiais metais tikimasi jų sulaukti ne mažiau, nei 500.

Verslininkai užplūdo bankus

Lietuvos verslo paramos agentūrai pradėjus priiminėti paraiškas, padidėjo darbo krūvis ir bankams. Verslininkai kreipiasi į visas šalies kreditavimo institucijas, tikėdamiesi gauti paskolų į ES paramą pretenduojantiems verslo projektams. „Hansabanko“ verslo klientų departamento verslo finansavimo projektų vadovė Aušra Liubinienė teigia, jog daugelis įmonių šiam žingsniui ruošėsi jau seniai, todėl bankui toks prašymų suteikti kreditus antplūdis nėra netikėtas. „Tie projektai, kurie buvo ruošiami nuosekliai, mums yra žinomi, nes mes irgi dalyvavome šiame procese konsultuodami“, – sako A.Liubinienė.
„Hansabanko“ atstovė negalėjo tiksliau pasakyti, kokių verslo rūšių projektų į paramą pretenduoja daugiausiai. „Mes šito nedetalizavom, todėl tiksliai atsakyti į klausimą negalėčiau. Galiu pasakyti, jog verslininkai dažniausiai siekia atnaujinti gamybos priemones, plėsti gamybos apimtis, gaminti naujus produktus, didinti konkurencingumą, pirkėjų ratą. Tačiau ieškoma ir naujų verslo sričių. Visgi didžiausia konkurencija bus tarp verslo plėtros projektų, tai ir dabar jau juntama“, – tvirtina bankininkė.

Yra patrauklių komercinių projektų

A.Liubinienė teigia, jog bankas atmes tik tuos prašymus paskolai gauti, kurie per skubėjimą nėra pagrįsti ir verslininkas šiame etape nebūtų pajėgus savo verslo planų įgyvendinti. Tačiau „Hansabanko“ atstovė pabrėžė, jog dar yra laiko juos tobulinti, tad gauti kreditą yra vilčių. „Bet yra ir tokių komerciškai patrauklių projektų, kurie, jei ir negaus ES paramos dėl didelės konkurencijos, gali būti finansuojami vien banko lėšomis“, – tvirtina A.Liubinienė. Anot jos, kredito gali nesitikėti nebent tie verslininkai, kurie neturi užstato ir savų lėšų – visiem taikomi tiesiog bendri ir įprasti kreditavimo reikalavimai.
Paprašyta įvertinti verslo planų kokybę, bankininkė teigia nenorinti daryti skubotų išvadų, nes šis procesas tik prasidėjo. Apie prašomų kreditų dydžius, anot jos, kalbėti taip pat anksti, bankas tikisi didžiuosius projektus dar pamatyti. Kol kas daugiausiai prašymų yra pateikusios tik smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, tad ir prašomos paskolinti lėšos nėra didelės.

Į paramą pretenduoti negali

Grįždami prie mūsų skaitytojos Medeinos Jakutytės laiško galime daryti išvadas, kad ne visi verslininkai yra susipažinę su paramos kriterijais. Jau dabar žinoma, kad mūsų skaitytoja į ES struktūrinių fondų paramą pretenduoti negali, nes viešojo maitinimo paslaugos nebus finansuojamos. Be to, M.Jakutytė neturi jokio turto, kurio atžvilgiu bus daromos investicijos, o parama jam įsigyti taip pat neteikiama. Tačiau pergalvoti verslo planus ir parengti kokybišką projektą dar yra laiko.

Anastra, turėtum sukonkretinti savo klausimą.
Jei tas smulkus verslas (iki 10 darbuotojų) yra arba numatomas kurti kaimo vietovėje ir jei veikla yra remtina (yra sudaryti konkrečių remtinų ir neremtinų veiklų sąrašai), tai galimybės gauti paramą yra nemažos. Paramą administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra, sprendimus daro Žemės ūkio ministerija. Jų tinklalapiuose yra išsami informacija. Bet jos ten ganėtinai daug, todėl reikia daug laiko, kol susigaudysi. Jei domina kažkas konkrečiai - klausk, mėginsiu atsakinėti. Pati esu konsultantė ir šioje srityje dirbu dar nuo SAPARD-o (buvusi ES finansinė parama šalims kandidatėms, t.y. kol dar Lietuva nebuvo ES nare) laikų, todėl seku naujienas, pakeitimus ir pan.
Jei verslas mieste, tai reikia žiūrėti per Ūkio ministeriją, LVPA. Bet smulkiam verslui čia jau sudėtingiau. Smulkiajam yra keletas priemonių, kur galima gauti paskolas, o ne paramą (kaip žinia, paramos grąžinti nereikia). Yra dar kitos priemonės, kurias administruoja Socialinių reikalų ar Švietimo ministerijos, bet čia dažniausiai pareiškėju gali būti (gali teikti paraišką) ne privačios įmonės, o viešosios įstaigos ar pan.
Tiesiog ši sritis yra labai plati, todėl reiktų konkrečiai klausti, kas domina.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis