skyrybos

Nezinau nuo ko net pradeti,gal pirmiausi anorecia kad kas patartu ir pasakytu savo nuomone ka daryti ir ko tiketis,Tai va draugavau su vaikinu daugiau nei 3 metus,ir staiga po 3 metu jis panoro isiskirti taip ir padare paciu kogero sunkiausiu budu,praejo jau daugiau kaip menesis kaip isiskyre o as negaliu nustoti lieti asaru ir toliau judeti i prieki gyvenu mintimis ir viltimi kad jis pas mane sugris.Isiskyrimo priezastis daznai pykomes del menkniekiu buvau lb principinga taip pat kaip ir jis jei supykdavom tai laukdavom kol kuris pirmas nusileis ir vel lyg budavo gerai.Puse metu dirbau uzsieni kiekviena diena susitikdavome jis taip pat dirbo uzsieni kartu negyvenom,nes lyg planavom kad pasibaigsiu mokslus(studijas0ir tada kazka ziuresim.grizau i lietuva 2 mene,tenai vieni egzaminai vienas mokslu kruvis,laisvo laiko praktiskai nebudavo vien mokslai,o jei atsirasdavo laiko su draugem nueidavo i kluba.jis po menesio grizo i lietuva,vel abu kartu meile begaline,vienas kitam pasakydavom kaip mylim vienas kita kad vienas be kito negalim.na taip ir bego menesis spalio menesi pasikrikstinau savo dukterecia dar per krikstynas man sake kad begalo myli kad net neisivaizduoju kaip jis mane myli.spalio trecia savaite atvyko jo geras draugas is uzsienio tada pasikeiti,maniskis tapo lyg ir saltesnis daug demesio skyre savo draugui,visru veziojo rode lietuva,o man kaip ir laiko nebeliko aisku as jo prasiau kad ir man demesio skirtu prikaisiojau kad jam daugiau skire demesio nei man.taip ir praejo tos dvi savaites kaip teko atgal grizti i uzsieni abu kartu skridome lyg viskas gerai tik jautesi kazkokia atmosfera keista lyg kazkas netaip butu.as jo paklausiau ar nori kad atvaziuociau savaitgali pas ji i namus o jis pasake kad perdaug pavarges yra ir nori pailseti as lb isizeidziau ir supykau paklausiau kaip gali buti kad nuo mylimo zmogaus nori pailseti kaip praktiskai per menesi kol jis grizo matemes tiksavaitgaliais??jis nieko neatsake.praejo dvi savaites kaip nesimatem jis man parase kad nori skirtis dar tuo momentu kaip jis taip pasake galvojau kad nerimtai o as is to uzsipleiskimo pasakiau gerai,kita diena vel susirasem ir prasiau paaiskiti jis net nesugebejo man tai pasakyti i akis viska pasake internetu kad mane palieka nu zodziu daug prikiso klubus kad ejau nors tik kelta kartu nuejau per tuos du menesiu o jis zinojo kad einu dar prasiau jo kad leistu.po isikyrimo neberandu sau vietos lb as ji myliu nezinau ka daryti,kaledas sutikom kartu jis kvietesi mane kad nebuciau viena kaip jis pasake kad neliudecia viena per kaledas prasiau kad paaiskint i akis kodel paliko pasake nezianu pykomes daug as jo paklausiau tai tu manes nebemyli jis pasake kad tai nebemyli,as nenoriu tiketi kad nebemyli priestai buvo rases kad ,,ar kada girdejai kaip sirdis plaka taip garsiai kad net ausis spenge is meiles,,o dabar saako kad nemyli vilciu nedeti i santykius ir t,t.ta vakara as nebzinojau ka ir daryti,toks skausmas sirdy buvo kad oro turko,jis mane taip suzlugde kad niekas gyvenime nebuvo suzlugdes,as jam atleidziu viska ka jis man pasake kaip iskaudino as saves neisvaizduoju savo gyvenimo be jo.Naujus metus sutikom abu ta diena as pati sakiau sau kad nekalbesiu apie mus dugiau ir kad sypsosiuosi kad ir kas bebutu,busiu laiminga,nezinau kodel bet taip ir padariau buvau isoria tokia laiminga sypsojausi visa vakara o viduje verkiau kaip ir dabar maciau kelta kartu kaip mane stebejo ka sakau ir kaip elgiuosi,buvo pasakyti net komentarai grazus bet lb skaudus man kas lieciamus ka mes veikdavom ar darydavom kartu.jis sake nori buti draugais gerais,bet man lb skaudu ji tureti kaip drauga ir negaleti apkabiti.as jam jei parasau apie meile kanors neatraso ar nusiunciu jokios rekcijos as jo tiek prasiau kad persigalvotu ir duotu dar viena sansa musu santykems o jis pasake ne,lb skaudu buvo girdeti kaip pasake pavargo nuo manes psichologiskai.Jis mane paliko cia uzsienyje zinojo kad as neturiu nei draugu nei seimos jis vienitelis buvo mano seima,o i lt grisiu tik po 2 menesiu.nezinau kaip judeti i prieki knygas skaitau mintis kriepiu i sona bet tik truplaikis dalykas nebuvo dienos kad negalvociau apie ji ir nevergciau,praejo pusantro menesio kaip tai viskas ivyko o is jo jokios vilties del sugrizimo.as lb pasikeiciau nebeesu ta principinga mergaite kaip buvau,cia nemano nuomone o aplinkiniai pasake.Sunkiausia gyventi nezinioje ir viltyje tikejimu kad jispas mane sugris jei ne po 2 men tai po 4 men.pries isiskyrima savo ateiti siejau su juo daug svajoniu turejau isivaizdavau kaip gyvensim,dabar nebeliko tu savjoniu nebeisivaizuoju kokia ateitis laukia manes siuo metu gyvenu sia diena zinau kad rytoj reiks i darba daugiau nieko nebezianu tokia tustuma begaline atsiradus.nebmoku apsakyti koks skausmas krutineje sirdis tuoj atrodos issoks.
Mes nesam mazi vaikai man 25 jam 33 metai.stengiuosi jam neberasyti nebemaldauti sugrizti gal pats sumastys ir sugris bet taip bijau kad ir bus tas laukimas amzinas.Visi sako kad jauna grazi protinga susirasi kita,bet cia lengva taip pasakyti kad susirasi kita sirdis priklauso jam protas taip pat.as nezinau as ji per daug kogero myliu kad as ant jo net nepykstu kad ir kaip kenciu,mes isikyrem be jokiu piktumu tik viskas per greit ir staigei nes as to tikrai nesitikejau kaip viena diena prisiekinejo meile o kita diena paliko tikrai nesitikejau.as taip noriu pasijusti laiminga vel budama su juo,bet klausimas ar jis to nori,gal laiko jam reik viska permastyti jei aisku jis masto.
Na gal susidaret bendra vaizda ka norejau pasakyti jei iskils klausimu galit drasiai paklausti atsakysiu.

sveika zinai skaitau ir save kazkiek issivaizduoju tavo situacijoj...mb yra dvinys,buvo laikas kai nerealiai pykdavomes ir viena akimirka jis man prisiekinejo amzina meile,o kita kad nori skirtis viskas...bet mes neissiskyrem,esam ir toliau kartu....bet kai kartais mazdaug paklausdavau,kodel taip??? atsakymo nelabai isgirsdavau...bet is jo susidariau tokia nuomone,kad sitaip norejo mane pamokyti,kad lig tai as issigasiu ir atsipeikesiu.... tad zinok ,niekaip iki siol as jo nesupratau.....na is tavo pasisakymo,kazkas panaasaus...tad,labai sunku suvokti,gal sitaip meile baigesi....ir kas dar sunkiau suvokti,kodel jis ta padare internetu???cia pats nieksiskiausias poelgis ,su kitu zmogumi.....pasakysiu labai banaliai,bet atmink laikas viska sudelioja i vietas...ir dar nauja pazintis,leidzia greiciau pamirsti senaja......

Sveikia Na manau, laiminga ta, kuriai neteko to patirti, bet, dėja, manau daugumai teko, tad iš savo aplinkos ir savo pačios patirties galiu pasakyti tiek:

1. Jei jam 33, o elgiasi nedaugiau kaip 18, Tu esi be galo laiminga mergina, kad jis su tavimi išsiskyrė. Sutaupei nežinia kiek laiko ir neaukojai savęs žmogui, kuris toli gražu to nevertas.
2. Nėra to blogo kas neišeitų į gera. Liaudies išmintis teisingas dalykas. Dar nesutikau nei vienos merginos, kuriai po tokių skyrybų gyvenima spo mažu ne tapo gražesnis: po tokių skyrybų paprastai daugiau dėmesio imama skirti sau pačiai (pradedant grožio procedūrom, sportu ir baigiant meile sau) bei savo artimiems žmonėms (daugiau laiko praleidžiama su draugais, palaikomi artimesni santykiai su jais ne anksčiau).
3. Tik mergina, kuri myli save gali būti mylima kažkieno kito. Tai yra visiška tiesa, kadangi dar nei vienas vyras neįsimylėjo merginos, kuri verkšlendama maldauja skirti jai dėmesio, suteikti jai dar vieną šansą santykiuose ir rašinėja meilės žinutes po skyrybų. Įsimylima iš naujo tik tokias merginas, kurios yra savarankiškos, turinčios savo tikslų, siekių, laisvalaikį be jo, veiklos ir t.t. Tokia mergina turi būti šilta, besišypsanti, nuolat panirusi į veiklą, kuri ją priverčia šypsotis (ar bent jau atitraukia mintis nuo skyrybų), jokiais būdais ne pagiežinga ar nuolat primenanti nuoskaudas. Kas buvo - tas. Dabar viskas praeitį ir tik moteris, kuri išmoks save mylėti iš naujo, bus mylima ir kitų.
4. Jeigu situacijoje nieko negali pakeisti - keisk požiūrį. Tavo mylimas žmogus išejo todėl, kad atėjo ateiti tam tikrąjam žmogui, kuris svajos vesti tave prie altoriaus, susilaukti su tavim vaikų, matyti kaip jie auga ir t.t.

Mano draugė prieš pora metų turėjo labai sunkias skyrybas, lankėsi dėl to pas psichologą, todėl neblogai pamenu, ką psichologas sakydavo jai (tiksliau ką ji man perpasakodavo).
Skyrybos - ne pasaulio pabaiga, anksčiau ar vėliau viskas atsistoja į savas vėžias

5. Uoj ir vos nepamiršau. Vyrai niekada neprįpažįsta klydę. Net patys sau. Todėl nuolat kartodami myliu, net kai to nbėra, o esate ant skyrybų slenksčio, jie tai kartoja tarsi patys save bandydami tuo įtikinti, įtikinti tuo, kad jis buvo teisus pasirinkdamas jus, pamildamas jus ir kad tai, ką jis pasirinko, t.y. santykius su jumis, negali taip imti ir iširti. Todėl tai tampa labiau melu pačiam sau ir tai sakydamas jums žmogus nesijaučia jums meluojantis, nes jis tuo tiki (bent jau labai stengiasi tikėti). Vž. Vyrai geri melagiai - gali apgauti net save patį. Taipogi labai dažnai patys nelabai supranta kaip ten pas juos yra. Sunku nabagams, ką padarysi...

Kogero internetu jam lengviau tai padaryti buvo,gal jam paciam skaudu buvo,nezinau,gal mane bando ir ziuri kokia as esu,kiek galiu istverti ir pan.neisivaizduoju.Gal pati gyvenu iliuzjose ir tikejime kad jis dar persigalvos,kad jamas reikalinga.nebezinau ka ir galvoti ziauriai sunku suprasti.as zinau ir supratu kad laikas gydo kad atsiras kitas vaikinas ir viskas bus gerai.
As perdaug buvau svajojus perdaug kurta buvo viskas kad taip paprastai isbraugti galeciau ir vel pradeti isnaujo su kitu zmogumi,nebera pasitikejimu kitu zmogum nenoriu but iskaudinta ir vel pradeti viska nuo pradziu neisivaizduoju,Jei noreciau kita vaikina tureti galeciau kad ir dabar yra kas nori manes kaip antros puses,bet as nenoriu as vis lyginu buvusi nepaleidziu to ka susikure buvom.

As jam esu antras zmogus kuri jis palieka pirma paliko del to kad isdave ji,o as jo neisdaviau jis tas vienintelis zmogus mano gyvenime,jis lb pavydus pavydejo ir mano draugam vyriskos lyties,is mkaip kuriu gaudavau daugiau pagalbos nei is jo.
As manau kad gyvenime du kartus to pacio dalyko nebuna jis mane paliko kaip ir pirma mergina tik as jo neisdaviau manau jam paciam reik keisti pati save oneieskoti kituose problemu.
Nebezinau net kaip elgti.Taip nebuvau ir taip nesijauciau zlugdanciai kaip savo tevus palaidojau su broliu,o cia kazkoks vaikinas del kurio neturiu ramybes ir esu visiskoje neviltyje.

taip jautiesi todel kad, esi svetimoje salyje,be draugu,artimuju (labai uzjauciu ,kad netekai artimuju... ) tiesiog dabar toks momentas,kai jautiesi gyvenimo visiskai suzlugdyta...tikrai nepavydetina situacija,uz jo griebiesi,kaip uz siaudo...juo labiau ,is tavo pasakojimu supratau,kad nei is sio ,nei is to jis tave paliko...tikras smugis butu,bet kam...bet reikia ir izvelgti teigiamas puses,vadinasi ne jis tau buvo skirtas,taip matyt jau sudeliota is auksciau...geriau dabar tave paliko,nei pvz besilaukiancia,ar su kudikiu ant ranku ir pan.esi jauna,pasistenk kaip imanydama susirasti sau kokios nors veiklos,kad galetum uzsimirsti...nzn eik sportuok,keliauk,susirask draugu...viskas praeis,bet praeis tik su laiku...ir nesigrauzk beziuredama i savo ex puse,pati juk matai kad ne pirma tave paliko,gal zmogus iesko idealo,kurio taip ir nesuras...juolabiau,ne toks jau ir jaunuolis-o tikras senbernaras ,zinai tokiu metu dauguma vyru jau senai sedi siltuose zmonu-draugiu guoliuose,o jis vis dar blaskosi...cia matyt "ieskotojo"vyro kategorija.... tad nesigrauzk prarasdama...

Lb aciu tau sachura,uzsupratima ir palaikyma .Na laikas gydo viska nepirma ir nepaskutine tokioje situacijoje, tiesiog reik susitaikyti su tuo kas atsitiko ir nebegyventi iliuzijose ir viltyse. nors lb sunku tai padaryti bet manau viskas imanoma

pas mane kogero didele problema tai kad as buvau pas bureja,o ji man pasake kad kazkas panasaus gali nutikti bet ir vel susitaikysim tai tavo gyvenimo vyras,jauciu dar del to lb daug vilciu dedu i ji.o istikruju laikas tik parodys kas ir kaip.daug ka ji pasake tas ivyko,arba as pati tikiu ir darau kad taip ivyktu.kaip ta ismest isgalvos ir netiketi tokiais paistalais???

Nereikejo isvis pas ta bureja eiti.Negi tikite tokiais paistalais?Dabar tik dar labiau savo galvele sudrumstete.Geriau neturekite jokiu iliuziju,lai gyvenimas viska sudelioja i savo vietas

Atėjo ir mano laikas prie jūsų prisijungti... Labas vakaras visoms. Nenoriu apkraut visiems savo problemų todėl internetinėj erdvėj išsilieti yra geriausia. Papasakosiu savo istoriją. Susipažnau su mielu vaikinu ir mes pradėjom draugauti. Beveik metus laiko viskas buvo gerai, pykdavomes, bet jaučiau, kad tie pykčiai juokingi ir be tiksliai. P metų prasidėjo dažnesni ir rimtesni pykčiai tik vaikino turėdavau atsiprašinėti aš pati, nes jis atšalo... Vasarą jis mane paliko. Maldavau, kad grįžtų, jis tiesiog susirinko daiktus ir išėjo. Likau sužlugdyta. Po kelių dienų jis pareiškė kad nebemyli manęs, esu ne jam. Pradėjau su tuo susitaikyti. Staiga jis grįžo sakydamas, dad myli begalo. Susitaikėm, nes aš tikrai jį mylėjau. Atėjo ruduo, jaučiau šaltį iš jo pusės ir kai pradėdavau dėl to priekaištaut. Viskas pasikeitė nukritau į vietą po draugų ir visų kitų reikalų... Pykomės. Aš jaučiau, kad man vienai tų santykių reikia, tik tikėjau, kaip naivuolė, kad viskas susitvarkys... Prieš Kalėdas jis vėl mane paliko ir vėl taikiaus tik jis pasakė nebemylintis ir aš jm nereikalinga. Bandžiau gyvent su tuo, kol jis vėl grįžo ir pasakė, kad myli. Atleidau.. kartu išbuvom savaitę, meilinaus kaip tik galėjauu, vėl atidaviau save ir jis vėl mane paliko. Kaltina mane, bet žinau, kad kalta dėl nieko nesu. Užmirščiau, bet jis pats parašo sms kad nebemyli kad jam labai gerai ir kad niekad negrįš pas mane vis mane įskaudindamas iš naujo... Aš jį myliu, todėl palikau ramybėj, bet jis vis primena apie save. Daug naudos iš manęs turėjo, todėl ir dabar esu jam reikalinga. atlikinėjau jo studijų darbus ir dabar jam to reikia ir kaip niekur nieko sako kad turėsiu tai daryt. Aš vis dar tikiuosi, kad jis atsigaus, bet manau taikytis vien dėl to, kad man to reikia newerta. Kaip ištverti tą skausmą, kurį jis dovanoja kasdien primindamas apie save?

na tai gerbk save, jomajo. Gi matosi aiškiai, kad pataikei ant savanaudžio kaip reta. Mėto tave kada panorėjęs, o paskiau dar pareiškia, kad studijų darbus vistiek jam turėsi daryti?? Tikiuosi pasiuntei jį po velnių su visais jo darbais...? Nejaugi tikrai jautiesi tik tiek verta, kad kažkokio moliūgėlio įgeidžius tenkintum? Už ką jį dar galima mylėti? Kad negerbia, kad nesiskaito, kad jam ant tavęs nusispjauti? Na, aš suprantu tas nelaimingas meiles, kai yra tarpusavio pagarba...kai yra noras gražiai bendrauti su partneriu, kai po konflikto pykčiui atslūgus atsiranda ir darna, bet čia, mergužele, nesimato nei pagarbos, nei tavęs vertinimo. Vietoj tavęs tikrai pasistengčiau užblokuoti jo numerį, o jei taip neišeina, pasikeisk savo numerį.
Tu nesupranti...jis ne kasdien primena apie save, jis tiesiog tave žemina. Negerbia. Skaudina. Tyčia. Šunsnukis jis.

Kažkaip ir pati jau šitą pradėjau suprast, tiesiog draugystės pradžioj jis labai geras buvo ir įsimylėjau tą senąjį žmogų, o šitoks, koks jis yra dabar, man yra visiškai svetimas. Pati žinau, kad reikia jį užmiršti, tik atsiminimai vis sugrįžta ir liūdina Visi pastebėjo, kad jis labai pasikeitė tik niekas nežino kokdėl, net geriausi jo draugai

vajei, migleine, nesileisk taip zeminama! tu zmogus, o ne koks suo, kuri galima varineti kaip nori

tas pripratimas prie kiekvienos užgaidos ir žemino... kai mylėjau užsimerkiau prieš viską. Dabar reikia tik laiko, ačiū už pokalbius