Kaip susigrąžinti prarastą buvusį/buvusią?

Sveiki,norėčiau pasidalinti savo istorija ir paprašyti patarimų.
Man yra 18 metų.Prieš pusę metų sutikau savo pirmają meilę.Draugystė atrodė tobula ( bent iš mano pusės ). Susipažindinau ją su savo šeima.Pats susipažinau su jos šeima,gyvenome ne mažą laiką kartu,vykome kartu į keliones. Tačiau aš jai neleisdavau kur nors išeiti pvz: į klubą. Dėl to teko pyktis ir ne kartą. Aš bijojau ją išleisti į tokias vietas,nes manydavau,jog prarasiu ją ir ji nuo manęs atitols,bet po kiek laiko atrodo ir užsimiršo šis dalykas. Prieš porą mėnesių pradėjome dažnai pyktis dėl mano pavyduliavimo. Žiūrėdavau su kuo bendrauja,su kuo kalba,susirašinėja. Bent pamatydavau jog su kokiu kitu susirašinėja,užverdavo pyktis. Ištiesų,ji netūrėjo privatumo,nes viską žinodavau. Ir prieš 3 savaites,ji paprašė padaryti pertrauką mūsų draugystėje. Man teko su tuo sutikti,nes netūrėjau iš ko rinktis: arba skirybos arba pertrauka. Pertrauka truko nepilnai savaitę,bet mačiau jog niekas negerėja. Susitikome vieną vakarą ir ji man pasakė galutinį atsakymą - skirybos. Man sunku labai buvo ir yra dabar. Tą vakarą kai išgirdau jos atsakyma,atrodė,jog gyvenimas slysta iš po kojų,nežinojau kur dėtis. Tikrai neslėpsiu - verkiau. Verkiau jai ant kelių,verkiau būdamas vienas,nes man labai skaudu išgyventi šį dalyką. Praėjo 2 savaitės,kai ji mane paliko. Gyvenu užsidaręs savyje,atrodo nenoriu su niekuo bendrauti,kalbėti,nors ir žinau,kad gal būtų ir geriau. Labai ją myliu ir labai noriu ją susigrąžinti,bet nežinau kaip. Negaliu ramiai gyventi,naktimis nemiegu,pradėjau vartoti vaistus,bet ir jie man jau nebepadeda. Atrodo jog su kiekviena diena vis darosi sunkiau,o ne lengviau. Gyvenu tik prisiminimais,kurie išliko ir išliks mano širdyje. Kaip man ją susigrąžinti? Kaip vėl įsilieti į normalų gyvenimą? Nežinau ką daryti,ko griebtis... Ar galite ką nors patarti?
Ačiū.

Iš to, kaip aprašei jūsų santykius, jei čia rašytum ne tu, o tavo mergina, patarčiau palikti tokį paranojiką. Panašu, kad ji ir be patarimų tai padarė. Negalima žmogaus savintis, laikyti pririšto ir neleisti kvėpuoti. Tai LABAI didelė klaida santykiuose. Visi žmonės turi teisę išeiti pasilinksminti, bendrauti su draugais, turėti savo asmeninę erdvę net nuo antrų pusių.
Tu jos nesusigrąžinsi ir jokie čia patarimai nepadės - sakau kaip mergina, nukentėjusi nuo tokių pavyduolių. Išsiverkei, vaistukų užgėrei, dabar šluostykis ašaras, nebūk lepšis. Neskandink savęs prisiminimuose, nes tai nieko gero neatneš. Susirask bent kokios veiklos, prasiblaškyk, net jei ir nesinori. Paskaudės dar kurį laiką, tai normalu, tuo labiau jeigu pirma meilė, bet paskui bus lengviau ir lengviau. Tik pats sau blogiau nedaryk - nežiūrinėk nuotraukų bendrų, neklausyk "jūsų" muzikos, nežiūrėk "jūsų" filmų, nesekiok jos, nesistenk susitikt specialiai, nebekurk susitaikymo planų. Gyvenk toliau.

Suprantu,bet visi žmonės nėra tobuli,visi darome klaidų,bet po to iš jų mokomės. Toks jau gyvenimas. Dabar žinosiu kaip reiks elgtis kitą kartą.

Lietuvi, o kodel jus i kluba kartu nejote ? ir ko ji susirasinejo su kitais vaikinais, ar jai buvo maza taves, tavo demesio ?
tikrai labai keistas ir merginos elgesys. Buk maloni, apsispresk su kuriuo draugauji, o ne su visais is karto, tuo tik savo patikimuma mazini.
Mano vyras irgi plepa, raso exems, bet tai manes jau nebejaudina, nes as irgi turiu gerbeju, kurie mano vyra siuo metu itin jaudina ir jis tiesiog pasiunta. Reikia duot kitam pabut savo vietoje, tada jie gerai viska supranta.
Jei tu ja susigrazinsi, tuomet ir tu plepek su merginomis. Jei lygybe, tai lygybe .

Aš neturiu noro plepėti su kitomis. Kam man bendrauti su kitom,jei turiu vieną,kurią išties myliu. Niekad negalėčiau būti neištikimas,nes man tokie dalykai yra nepriimtini. Na jos bendravimas buvo paprastas,draugiškas,bet man vistiek kildavo abejonių. Aš labai ją noriu susigrąžinti,nes man sunku be jos...

Manau jums padetu psichologas.Pirmiausia reiktu naikinti priezastis,kodel elgiates taip savininkiskai.Jus neturite teises kazko leisti/neleisti suaugusiam zmogui.Lysti i asmenine zona,skaityti zinutes.
Pirmiausia uzsiimkite savo asmenybes tvarkymu,nes su saviverte kazkas tikrai negerai

O man labai keistas požiūris, kad žmogus negali turėti priešingos lyties draugų, pažįstamų, jeigu jau turi antrą pusę. Kodėl? Gi nepuola į lovą su jais visais. O ką toji antra pusė įsivaizduoja, tai čia jau jo fantazijos, pavydas, žema savivertė žaidžia.


Jiems gi po 18 (bent jau jam), kokie dar psichologai? Tokiam amžiuj normalu daryt elementarias klaidas santykiuose. Nieko, turės va patirties, išmoks su laiku. Bet tvarkyt save reikia.

Ką gi, pats viską sumovėt, nėra abejonių, ar ne? Jei ji protinga-tikrai pas jus negrįš. o jei jūs protingas-imsite keistis. Tas pavyduliavimas juk kyla iš nesaugumo jausmo. Vat ir aiškionkitės, kas su jumis negerai. Gal pas psichologą pavaikščiokit.

Nemanau,kad pasikeisi pats.Tas pavyduliavimo jausmas man rodos tave visa gyvenima lydes,gal del tavo paties kazkokiu kompleksu
O mergina siulyciau palikti ramybeje.Dar nei vienas nemire del meiles,isgyvensi ir tu ta sunkuju issiskyrimo perioda Stiprybes ir proto (kad neprikrestum nesamoniu,tiek jos,tiek savo atzvilgiu)

skyrybos su mylimu zmogumi, prilygsta artimo mirciai... tai labai skadus ir sunkiai pernesamas dalykas. svarbiausiai negyventi su mintim apie ta zmogu, stengtis savo mintis nukreipti kita linkme, usiimti kazkuo, kad tai po truputi nutolintu nuo minciu, prisiminimus reiketu uzdaryti giliai sirdyje...
Jei istikro ta mergina tau kazka jaucia, geriausias vaistas butu paerzinti ja su kitomis... lysti i akis nepatarciau, tai dar labiau atstumia... parodyk jai, kad ir be jos tu gali buti laimingas...

Bijojau kur nors leisti,nes truputį buvo dingęs pasitikėjimas,o pasitikėjimas dingo dėl to,jog užtikau ją susirašinėjant,bendraujant su buvusiu kelis kart. Pirmą kartą sužinojau,kai męs buvom išdraugavę 2 mėnesius ir per visą tą laiką ji bendravo su juo,antrą kartą susirašinėjo gal savaitę laiko,kai po to netyčia užtikau. Ji kartojo,jog myli mane ir jai reikia tik manęs,verkė ir pnš. Aš tikrai niekad nebūčiau išsiskyręs,nes ji man per daug svarbi ir man būtų per sunku gyventi. Jau praėjo 3 savaitės,jaučiuosiu nekaip, užmiegu tik paryčiais,geriu vaistus,šokau į gilią depresiją. Nežinau kaip toliau eiti į priekį...