Žiema už lango Šančiuose žiema Mes pro langus jau kalniukus apžiūrinėjam ąžuolyne , mano damutė jau savo "pačiuožinuką" pasiruošusi išsitraukti
padedu paplatinti skelbima
2012.11.25, apie 18:30 val Kaune, Šilainiuose, Baltų prospekte prie 33 namo dingo mažas jorkšyro terjeras. Tamsus, ilgais plaukais, nugara nuskusta trumpai, su baltu languotu kaspinėliu ir supinta kasyte. Šuniukas sergantis, jam kasdien reikalinga rimta pagalba! Radusiems skambinti +37065145904, +37069084013, +37065831778. DOSNIAI ATSILYGINSIME
2012.11.25, apie 18:30 val Kaune, Šilainiuose, Baltų prospekte prie 33 namo dingo mažas jorkšyro terjeras. Tamsus, ilgais plaukais, nugara nuskusta trumpai, su baltu languotu kaspinėliu ir supinta kasyte. Šuniukas sergantis, jam kasdien reikalinga rimta pagalba! Radusiems skambinti +37065145904, +37069084013, +37065831778. DOSNIAI ATSILYGINSIME
Laba diena, kaip mielosios, laikotės? Ar jau gundo Jus Šv. Kalėdų dvasia?
QUOTE(meskius_0417 @ 2012 12 11, 11:40)
Laba diena, kaip mielosios, laikotės? Ar jau gundo Jus Šv. Kalėdų dvasia?
Oooo, labuka
Kaip smagu čia rasti žinutę Taip miela, taip smagu būdavo senais gerais laikais, tokios temos čia rutuliodavosi, toookios aistros virdavo o jau temų ir potemių įvairovė būdavo Gaila, man nuoširdžiai gaila, kad apmirėm
Laukiu švenčių, namus jau puošėm.. Tik niekad dar taip keistai nebūdavo papuošta , nes šiemet turiu tokią pagalbininkę, toookią dizainerę anksčiau sunkiai būčiau begalėjusi įsivaizduoti, kad taip būtų.. O dabar leidžiu, fantazuoja, dekoruoja žiūriu ir juokiuosi, kaip laksto nuo palangės prie palangės, kaip perneša žvakes ir dekoracijas, arba kaip kokių nesąmonių padėlioja O jau savo stalą kad pasipuošė .. Mažą eglutę vazone nupirkom, kad savo darbo stalą pasipuoštų, tai kad apmakalavo , bet tyliu , juk čia vaiko saviraiška...
Ką jūs? Kaip nuotaikos?
Laba diena,
Aš tai vis dar bandau laikytis, bet kažko, jau visai minoras ima. Norėčiau eiti į lauką, atsistoti ir laukti, kol užpustys...
Nesijaučia man nei Kalėdų, nei švenčių, net sakyčiau, kad jų nenoriu. Visais metais čiut sulaukdavau lapkričio galo ir puldavau puošti namus. O dabar elementariai ranka net nekyla namus susitvarkyti, viskas apversta, nešvaru ir nuo to vaizdo bloga, o rankos nekyla... Kažkoks liūdesys.
Vienintelis žvirblis, kuris priverčia nusišypsoti - Kostas, tas juokdarius tai kokia mina suraito, tai atbėgęs apsikabina, tai bučkį siunčia - kad tik jis toks ir būtų ir niekada nepasikeistų.
Labiausiai širdį skauda dėl Godos, kažkaip ramiai ramiai slinko tie vėjaraupiai - ir jau kai čiupo tai čiupo. Vaikui ir temperatūra ir kasymasis - ir ašarų upeliai dieną naktį.... O labiausiai jai liūdna, kad sesė eina į darželį, eis į šventę, o ji neis. Niu niūru, niūru... Jau pasiruošusi ir senį pasisamdyti, kad tik jos ašaros nudžiūtų... Nes vienas momentas matyti tokį liūdną vaiką, nuvagotą baisių taškučių, kitas jau pasakyti, kad negana, kad skauda , bet dar su tais tašklučiais ir šventėje nebūsi. Bandyčiau apgauti, bet turim tokią Fruktelę Nedą, kuri ją tik ir erzina: Aš važiuosiu! Man bus šventė!....O tu stovėk tarp dviejų ugnių ir bandyk užgesinti....
O tada tokia durna mintis ateina, būtų mama... ji neleistų taip liūdėti, išleistų bent jau gryno oro įkvėpti... o dabar yra kaip yra. Sorry, išliejau savo liūdesį..
Aš tai vis dar bandau laikytis, bet kažko, jau visai minoras ima. Norėčiau eiti į lauką, atsistoti ir laukti, kol užpustys...
Nesijaučia man nei Kalėdų, nei švenčių, net sakyčiau, kad jų nenoriu. Visais metais čiut sulaukdavau lapkričio galo ir puldavau puošti namus. O dabar elementariai ranka net nekyla namus susitvarkyti, viskas apversta, nešvaru ir nuo to vaizdo bloga, o rankos nekyla... Kažkoks liūdesys.
Vienintelis žvirblis, kuris priverčia nusišypsoti - Kostas, tas juokdarius tai kokia mina suraito, tai atbėgęs apsikabina, tai bučkį siunčia - kad tik jis toks ir būtų ir niekada nepasikeistų.
Labiausiai širdį skauda dėl Godos, kažkaip ramiai ramiai slinko tie vėjaraupiai - ir jau kai čiupo tai čiupo. Vaikui ir temperatūra ir kasymasis - ir ašarų upeliai dieną naktį.... O labiausiai jai liūdna, kad sesė eina į darželį, eis į šventę, o ji neis. Niu niūru, niūru... Jau pasiruošusi ir senį pasisamdyti, kad tik jos ašaros nudžiūtų... Nes vienas momentas matyti tokį liūdną vaiką, nuvagotą baisių taškučių, kitas jau pasakyti, kad negana, kad skauda , bet dar su tais tašklučiais ir šventėje nebūsi. Bandyčiau apgauti, bet turim tokią Fruktelę Nedą, kuri ją tik ir erzina: Aš važiuosiu! Man bus šventė!....O tu stovėk tarp dviejų ugnių ir bandyk užgesinti....
O tada tokia durna mintis ateina, būtų mama... ji neleistų taip liūdėti, išleistų bent jau gryno oro įkvėpti... o dabar yra kaip yra. Sorry, išliejau savo liūdesį..
QUOTE(meskius_0417 @ 2012 12 16, 13:45)
Laba diena,
Aš tai vis dar bandau laikytis, bet kažko, jau visai minoras ima. Norėčiau eiti į lauką, atsistoti ir laukti, kol užpustys...
Nesijaučia man nei Kalėdų, nei švenčių, net sakyčiau, kad jų nenoriu. Visais metais čiut sulaukdavau lapkričio galo ir puldavau puošti namus. O dabar elementariai ranka net nekyla namus susitvarkyti, viskas apversta, nešvaru ir nuo to vaizdo bloga, o rankos nekyla... Kažkoks liūdesys.
Vienintelis žvirblis, kuris priverčia nusišypsoti - Kostas, tas juokdarius tai kokia mina suraito, tai atbėgęs apsikabina, tai bučkį siunčia - kad tik jis toks ir būtų ir niekada nepasikeistų.
Labiausiai širdį skauda dėl Godos, kažkaip ramiai ramiai slinko tie vėjaraupiai - ir jau kai čiupo tai čiupo. Vaikui ir temperatūra ir kasymasis - ir ašarų upeliai dieną naktį.... O labiausiai jai liūdna, kad sesė eina į darželį, eis į šventę, o ji neis. Niu niūru, niūru... Jau pasiruošusi ir senį pasisamdyti, kad tik jos ašaros nudžiūtų... Nes vienas momentas matyti tokį liūdną vaiką, nuvagotą baisių taškučių, kitas jau pasakyti, kad negana, kad skauda , bet dar su tais tašklučiais ir šventėje nebūsi. Bandyčiau apgauti, bet turim tokią Fruktelę Nedą, kuri ją tik ir erzina: Aš važiuosiu! Man bus šventė!....O tu stovėk tarp dviejų ugnių ir bandyk užgesinti....
O tada tokia durna mintis ateina, būtų mama... ji neleistų taip liūdėti, išleistų bent jau gryno oro įkvėpti... o dabar yra kaip yra. Sorry, išliejau savo liūdesį..
Aš tai vis dar bandau laikytis, bet kažko, jau visai minoras ima. Norėčiau eiti į lauką, atsistoti ir laukti, kol užpustys...
Nesijaučia man nei Kalėdų, nei švenčių, net sakyčiau, kad jų nenoriu. Visais metais čiut sulaukdavau lapkričio galo ir puldavau puošti namus. O dabar elementariai ranka net nekyla namus susitvarkyti, viskas apversta, nešvaru ir nuo to vaizdo bloga, o rankos nekyla... Kažkoks liūdesys.
Vienintelis žvirblis, kuris priverčia nusišypsoti - Kostas, tas juokdarius tai kokia mina suraito, tai atbėgęs apsikabina, tai bučkį siunčia - kad tik jis toks ir būtų ir niekada nepasikeistų.
Labiausiai širdį skauda dėl Godos, kažkaip ramiai ramiai slinko tie vėjaraupiai - ir jau kai čiupo tai čiupo. Vaikui ir temperatūra ir kasymasis - ir ašarų upeliai dieną naktį.... O labiausiai jai liūdna, kad sesė eina į darželį, eis į šventę, o ji neis. Niu niūru, niūru... Jau pasiruošusi ir senį pasisamdyti, kad tik jos ašaros nudžiūtų... Nes vienas momentas matyti tokį liūdną vaiką, nuvagotą baisių taškučių, kitas jau pasakyti, kad negana, kad skauda , bet dar su tais tašklučiais ir šventėje nebūsi. Bandyčiau apgauti, bet turim tokią Fruktelę Nedą, kuri ją tik ir erzina: Aš važiuosiu! Man bus šventė!....O tu stovėk tarp dviejų ugnių ir bandyk užgesinti....
O tada tokia durna mintis ateina, būtų mama... ji neleistų taip liūdėti, išleistų bent jau gryno oro įkvėpti... o dabar yra kaip yra. Sorry, išliejau savo liūdesį..
Dabar trumpai.. Kel.inta Godai diena? kuo tepates? Ar turi putas vejaraupiams? Mums jos buvo super.. Jei nori, duosim, jos gerai atsaldo, nuima niezuli
QUOTE(Raile @ 2012 12 16, 15:07)
Dabar trumpai.. Kel.inta Godai diena? kuo tepates? Ar turi putas vejaraupiams? Mums jos buvo super.. Jei nori, duosim, jos gerai atsaldo, nuima niezuli
Godos pirmas spuogiukas išlindo antradienį vakare, tai dabar jau kaip ir 5 para. Labiausiai prasimušė penktadienį vakare ir šeštadienį po miegelio. Bet kai pamačiau draugių vaikų foto supratau, kad čia dzin dzilin mūsų tas bėrimas. Pasišaipė iš manęs, kad čia man su galva negerai, o ne vaikams su vėjaraupiais.
O poxcleaunu ir aš tepu.
QUOTE(meskius_0417 @ 2012 12 16, 13:45)
Laba diena,
Aš tai vis dar bandau laikytis, bet kažko, jau visai minoras ima. Norėčiau eiti į lauką, atsistoti ir laukti, kol užpustys...
Nesijaučia man nei Kalėdų, nei švenčių, net sakyčiau, kad jų nenoriu. Visais metais čiut sulaukdavau lapkričio galo ir puldavau puošti namus. O dabar elementariai ranka net nekyla namus susitvarkyti, viskas apversta, nešvaru ir nuo to vaizdo bloga, o rankos nekyla... Kažkoks liūdesys.
Vienintelis žvirblis, kuris priverčia nusišypsoti - Kostas, tas juokdarius tai kokia mina suraito, tai atbėgęs apsikabina, tai bučkį siunčia - kad tik jis toks ir būtų ir niekada nepasikeistų.
Labiausiai širdį skauda dėl Godos, kažkaip ramiai ramiai slinko tie vėjaraupiai - ir jau kai čiupo tai čiupo. Vaikui ir temperatūra ir kasymasis - ir ašarų upeliai dieną naktį.... O labiausiai jai liūdna, kad sesė eina į darželį, eis į šventę, o ji neis. Niu niūru, niūru... Jau pasiruošusi ir senį pasisamdyti, kad tik jos ašaros nudžiūtų... Nes vienas momentas matyti tokį liūdną vaiką, nuvagotą baisių taškučių, kitas jau pasakyti, kad negana, kad skauda , bet dar su tais tašklučiais ir šventėje nebūsi. Bandyčiau apgauti, bet turim tokią Fruktelę Nedą, kuri ją tik ir erzina: Aš važiuosiu! Man bus šventė!....O tu stovėk tarp dviejų ugnių ir bandyk užgesinti....
O tada tokia durna mintis ateina, būtų mama... ji neleistų taip liūdėti, išleistų bent jau gryno oro įkvėpti... o dabar yra kaip yra. Sorry, išliejau savo liūdesį..
Aš tai vis dar bandau laikytis, bet kažko, jau visai minoras ima. Norėčiau eiti į lauką, atsistoti ir laukti, kol užpustys...
Nesijaučia man nei Kalėdų, nei švenčių, net sakyčiau, kad jų nenoriu. Visais metais čiut sulaukdavau lapkričio galo ir puldavau puošti namus. O dabar elementariai ranka net nekyla namus susitvarkyti, viskas apversta, nešvaru ir nuo to vaizdo bloga, o rankos nekyla... Kažkoks liūdesys.
Vienintelis žvirblis, kuris priverčia nusišypsoti - Kostas, tas juokdarius tai kokia mina suraito, tai atbėgęs apsikabina, tai bučkį siunčia - kad tik jis toks ir būtų ir niekada nepasikeistų.
Labiausiai širdį skauda dėl Godos, kažkaip ramiai ramiai slinko tie vėjaraupiai - ir jau kai čiupo tai čiupo. Vaikui ir temperatūra ir kasymasis - ir ašarų upeliai dieną naktį.... O labiausiai jai liūdna, kad sesė eina į darželį, eis į šventę, o ji neis. Niu niūru, niūru... Jau pasiruošusi ir senį pasisamdyti, kad tik jos ašaros nudžiūtų... Nes vienas momentas matyti tokį liūdną vaiką, nuvagotą baisių taškučių, kitas jau pasakyti, kad negana, kad skauda , bet dar su tais tašklučiais ir šventėje nebūsi. Bandyčiau apgauti, bet turim tokią Fruktelę Nedą, kuri ją tik ir erzina: Aš važiuosiu! Man bus šventė!....O tu stovėk tarp dviejų ugnių ir bandyk užgesinti....
O tada tokia durna mintis ateina, būtų mama... ji neleistų taip liūdėti, išleistų bent jau gryno oro įkvėpti... o dabar yra kaip yra. Sorry, išliejau savo liūdesį..
Liudnai tu cia.. Išties, ner baisiau, kai vaikas serga.. Situacija tavo sudėtinga tikrai.. Pasiguosti galima tik tuo- gerai, kad mažame amžiuje vėjaraupiai, gerai, kad ne per pačias šventes.. Nedos irgi toks amžius, ji nesupranta.. Beto, juk tarp vaikų visada yra konkurencija.. O kaip Godai operacija pavyko?
Viskas praeis, viskas bus gerai, pamatysi O, šiaip, per ilgai namie užsibuvai, per ilgai užsisėdejai Kad ir kaip gera namuose, bet....
O del namu tvarkos, tai aš irgi dar neišsišveičiau, tik palanges, langus- kad būtų galima pasidėlioti, pasidekoruoti.. Tikiuos, artejantis svaitgalis įneš tvarkos, gero gaivaus jausmo.. Nieko nespeju Turim pasikeitimų darbe, nauja šluota naujai šluoja.. Tokie reikalavimai, tiek popieriu.. O pasitarimai kasdien, buvo net po du kelis kart išpuolę.. Žodis "pasitarimas" tapo keiksmažodžiu Mano vyras jau gal galvoja, kad aš kur suku į šoną , vis pasitarimuose.. Grįžtu kasdien po šešių.. Va, ir pirmadienį šventėje nedalyvausiu , liūdna, nes jau antri metai.. Bijau attsiprašinėti, nesuprasta liksiu Taip norėčiau.. Vis mintys, kaip ten Barborytė apsirengs, ar tėtis viską teisingai sudėlios , ar susišukuos, kaip reikiant.. Ach, man dėlto širdelę spaudžia
QUOTE(Raile @ 2012 12 16, 16:34)
Vis mintys, kaip ten Barborytė apsirengs, ar tėtis viską teisingai sudėlios , ar susišukuos, kaip reikiant.. Ach, man dėlto širdelę spaudžia
a6 manau, kad liūdna, aš irgi liūdėčiau. aš net ir nežinau kaip man čia pasielgti, ar leisti Kostą į šventę ar ne? Auklėtoja sakė, kad valdžia leido tik į šventę. Kostas jaučiasi ai kaip cviakas, bet tų 10 dienų dar nėra sukapsėję...
QUOTE(meskius_0417 @ 2012 12 16, 17:22)
a6 manau, kad liūdna, aš irgi liūdėčiau. aš net ir nežinau kaip man čia pasielgti, ar leisti Kostą į šventę ar ne? Auklėtoja sakė, kad valdžia leido tik į šventę. Kostas jaučiasi ai kaip cviakas, bet tų 10 dienų dar nėra sukapsėję...
Bet vaikiukui ta švente, manau, daug reiškia.. Turėtų ilgai apie tai kalbėti ir prisiminti.. Juolab, kad vaikas jaučiasi gerai.. Manau, kad jis zaraznas tik pirmas 4-5 dienas buvo Leisk, gal visks bus OK O kada jam šventė?
Tiesa, ką Irinai, ką Nijolei dovanų nupirko? Smalsu
QUOTE(Raile @ 2012 12 16, 17:40)
Bet vaikiukui ta švente, manau, daug reiškia.. Turėtų ilgai apie tai kalbėti ir prisiminti.. Juolab, kad vaikas jaučiasi gerai.. Manau, kad jis zaraznas tik pirmas 4-5 dienas buvo Leisk, gal visks bus OK O kada jam šventė?
Tiesa, ką Irinai, ką Nijolei dovanų nupirko? Smalsu
Tiesa, ką Irinai, ką Nijolei dovanų nupirko? Smalsu
Niu Kostas, gal labai nesupras. Niu o Goda nesijaučia gerai, turėjo vakar temperatūros daug, ai... su ja tai jau viskas aišku. Tai klausimas tik dėl Kosto.
su šventėmis visus- didelius ir mažulius gražių, jaukių, šviesių švenčių, dosnaus kalėdų senelio