zinau tik tiek kad belipdama is sios duobes tapsiu pacia laimingiausias moterim pasaulyje.
sendien 31 diena...esu tokia laiminga kaip niekada... nors gyvenime ir vyksta nemalonus dalykai... savyje atradau daug geru dalyku... pradejau mokytis nusiraminti pradejau gyventi... kolkas tai galiu pavadinti kazkuo panasiu i gyvenima bet man neblogai sekasi zengiu i prieki... tikiu kad kazkas yra virs musu ir niekas gyvenime nevyksta seip sau...jauciuosi kaip anonimine alkoholike skaiciuodama dieneles kurias isbuvau "svari" zinau tik tiek kad belipdama is sios duobes tapsiu pacia laimingiausias moterim pasaulyje.
zinau tik tiek kad belipdama is sios duobes tapsiu pacia laimingiausias moterim pasaulyje.
Sveikos mielosios,
žiūriu čia visai neblogos nuotaikos. Aš savo pasiekimais pasigirti, deja, negaliu - nepamenu, kada buvo gera diena... Bet, vakar paskambinau ir užsirašiau konsultacijai į vsc. Esu jau praėjusi ten gydymo kursą ir metus individualios terapijos seniau (labai seniai), bet akivaizdžiai kažko trūko iki pasveikimo. Šiaip apie psichoterapiją nėra mano prisiminimai patys geriausi, nes kuo tolyn, tuo blogyn buvo man - taip įsijautrindavau, kad praverkdavau visą seansą, ir iki kito rinkdavau save iš gabaliukų. Galbūt yra tas momentas, kai pradeda gėrėti, tik aš jo nesulaukiau, nors psichoterapeutė man labai patiko ir visi laukai mūsų sutapo. Dabar situacija daug nepalankesnė gydimuisi - tuomet buvau mokykloje, dabar dirbu iki gana vėlaus vakaro, tai nežinau, kaip čia pavyks viską suderinti ilgesnėje perspektyvoje. Bet taip irgi nebegaliu. Ankščiau bent turėjau draugių, su kuriom pasikalbėdavau, dabar neseniai grįžau iš užsienio ir esu visiškai viena, net Naujųjų nėra su kuo sutikti. Taigi linkiu toms, kurios be vilties, duobėje - naujos pradžios, o toms, kurios skaičiuoja normalaus gyvenimo dienas - kuo mažiau atkryčių.
žiūriu čia visai neblogos nuotaikos. Aš savo pasiekimais pasigirti, deja, negaliu - nepamenu, kada buvo gera diena... Bet, vakar paskambinau ir užsirašiau konsultacijai į vsc. Esu jau praėjusi ten gydymo kursą ir metus individualios terapijos seniau (labai seniai), bet akivaizdžiai kažko trūko iki pasveikimo. Šiaip apie psichoterapiją nėra mano prisiminimai patys geriausi, nes kuo tolyn, tuo blogyn buvo man - taip įsijautrindavau, kad praverkdavau visą seansą, ir iki kito rinkdavau save iš gabaliukų. Galbūt yra tas momentas, kai pradeda gėrėti, tik aš jo nesulaukiau, nors psichoterapeutė man labai patiko ir visi laukai mūsų sutapo. Dabar situacija daug nepalankesnė gydimuisi - tuomet buvau mokykloje, dabar dirbu iki gana vėlaus vakaro, tai nežinau, kaip čia pavyks viską suderinti ilgesnėje perspektyvoje. Bet taip irgi nebegaliu. Ankščiau bent turėjau draugių, su kuriom pasikalbėdavau, dabar neseniai grįžau iš užsienio ir esu visiškai viena, net Naujųjų nėra su kuo sutikti. Taigi linkiu toms, kurios be vilties, duobėje - naujos pradžios, o toms, kurios skaičiuoja normalaus gyvenimo dienas - kuo mažiau atkryčių.
QUOTE(noriuzako @ 2011 12 28, 13:45)
Merginos, kaip praejo Jusu kaledos?
Matai, tas tuscias laukas ir atspindi tai kad manyje nera gyvybes. Tiesiog visame stovi beprasmybe. As lyg ir noriu ateity dirbt, bet kartu ir nenoriu - kas is to, kam, geriau nudvest... Negaliu kol kas tu minciu isvyti...
Matai, tas tuscias laukas ir atspindi tai kad manyje nera gyvybes. Tiesiog visame stovi beprasmybe. As lyg ir noriu ateity dirbt, bet kartu ir nenoriu - kas is to, kam, geriau nudvest... Negaliu kol kas tu minciu isvyti...
O tu uzsirasyk ant lapelio ka noretum veikti ir dirbti ir padek i stalciu.
Ir daugiau nieko nereikia daryt. Tiesiog UZRASYTI.
pas mane labai panasi situacija, nes as dirbu darba, kuris yra labai paprastas ir ne pagal mano visus aukstuosius.. Nera nei prasmes, nei noro. Bet tai vis zingsnis i prieki, tikiu, kad viskas imanoma kai darai. Svarbiausia man siuo metu atrasati ka noreciau veikti ir tobulinti savo sugebejimus tam.
Sveiki. Aš įtariu, kad po truputį klimstu į anoreksijos š.
Visada buvau tokia stambesnė, mėgstanti skaniai, bei daugokai pavalgyti. Niekad per daug nekreipiau dėmesio į svorį, nes maniau šitaip: juk ne dėl svorio gyveni, p gyveni, kad gyventum:) Smagu buvo taip galvoti iki vienų mane pakirtusių senelės žodžių
Tai įvyko lygiai prieš savaite. Senelė pasakė tiesiai man į akis su atviru pasibjaurėjimu manimi:
Tu lašinių kalne, lašinine. Pažiūrėk kaip atrodai. Jokio bernaičio nesusirasi! Pasilaikyk dietų, PABADAUK! pastarąjį išrėkė. Abejoju, kad 15 kilometrų atstumu kas nors to negirdėjo
Po šio aprėkimo tą vakarą neišlipau iš lovos. Mintyse sukosi šie žodžiai, beprotiškos idėjos numest svorio, bei badavimas. Pasirinkau badavimą, nes visi kiti variantai buvo mano manymu prasti.
Taip dvi dienas badavau, trečią ir ketvirtą jau šiek tiek valgiau, bet naktį į penktadienį ištiko krizė. Visą naktį nesudėjau bluosto. Išskaičiau galbūt visą internetą, kas rašoma apie anoreksiją. Taigi. Penktadienį grįžo sesė iš universiteto (kito miesto). Kad nepasirodyčiau, kad nevalgau, tądien valgaiu daug ir po to visą savaitgalį prasivarčiau lovoje, nes žiauriai pykino. O prisiekiau, kad daugiau tokių bajerių nebus. Bet šiandien baigėsi atostogos, reikėjo į mokyklą, tad nusprendžiau valgyti maistą lengvą. Bet mokykloj, kilo persivalgymo priepolis. Ne tas žodis dvi iš eilės pertraukas valgiau po kepsnį, tai po tokio idiotiško poelgio paskutinę pamoką žiauriai pykino. Nuėjau pas seselę du kartus, o ta sako: Nieko, pakentėsi dar 10 minučių. Buvau be žado kaip jinai taip pasakė.
Žinau, neatrodo, kad man anoreksija, bet mano protas sako, kad nevalgyk to maisto ir atkartoja visus tuos bjaurius senelės žodžius
P. S. Atsiprašau, kad tiek daug parašiau.
P. S. S. Man 14 metų. Žinau, jei sergu tai bus tragedija.
Visada buvau tokia stambesnė, mėgstanti skaniai, bei daugokai pavalgyti. Niekad per daug nekreipiau dėmesio į svorį, nes maniau šitaip: juk ne dėl svorio gyveni, p gyveni, kad gyventum:) Smagu buvo taip galvoti iki vienų mane pakirtusių senelės žodžių
Tai įvyko lygiai prieš savaite. Senelė pasakė tiesiai man į akis su atviru pasibjaurėjimu manimi: Tu lašinių kalne, lašinine. Pažiūrėk kaip atrodai. Jokio bernaičio nesusirasi! Pasilaikyk dietų, PABADAUK! pastarąjį išrėkė. Abejoju, kad 15 kilometrų atstumu kas nors to negirdėjo
Po šio aprėkimo tą vakarą neišlipau iš lovos. Mintyse sukosi šie žodžiai, beprotiškos idėjos numest svorio, bei badavimas. Pasirinkau badavimą, nes visi kiti variantai buvo mano manymu prasti.
Taip dvi dienas badavau, trečią ir ketvirtą jau šiek tiek valgiau, bet naktį į penktadienį ištiko krizė. Visą naktį nesudėjau bluosto. Išskaičiau galbūt visą internetą, kas rašoma apie anoreksiją. Taigi. Penktadienį grįžo sesė iš universiteto (kito miesto). Kad nepasirodyčiau, kad nevalgau, tądien valgaiu daug ir po to visą savaitgalį prasivarčiau lovoje, nes žiauriai pykino. O prisiekiau, kad daugiau tokių bajerių nebus. Bet šiandien baigėsi atostogos, reikėjo į mokyklą, tad nusprendžiau valgyti maistą lengvą. Bet mokykloj, kilo persivalgymo priepolis. Ne tas žodis dvi iš eilės pertraukas valgiau po kepsnį, tai po tokio idiotiško poelgio paskutinę pamoką žiauriai pykino. Nuėjau pas seselę du kartus, o ta sako: Nieko, pakentėsi dar 10 minučių. Buvau be žado kaip jinai taip pasakė.
Žinau, neatrodo, kad man anoreksija, bet mano protas sako, kad nevalgyk to maisto ir atkartoja visus tuos bjaurius senelės žodžius
P. S. Atsiprašau, kad tiek daug parašiau.
P. S. S. Man 14 metų. Žinau, jei sergu tai bus tragedija.
QUOTE(comfanta @ 2012 01 10, 00:01)
Mieloji, is tavo parasymo tai panasiau i bulimija. Kad turetum bulimija nebutina vemti. Uztenka persivalgyti o po to badauti, ka tu ir darai... Koks tavo KMI?
I smane naujienos kol kas neblogos. Egzai ant nosies, darbai kursiniai, huh, sukiuosi dejuoju ir darau
comfanta, senelei gal bloga nuotaika buvo ar pati ji nelaiminga, kad taip pasakė piktai ir tiesiai. Supykusio žmogaus žodžio nereikia imti už pinigą. Aišku, kad kas pasakyta, tas pasakyta, bet pasistenk susitaikyti su tuo ne tokiomis priemonėmis. O bernaičiui susirasti reikia ne tam tikro svorio, o pasitikėjimo savimi. Kas tave pamils, jei pati savęs nemylėsi, ar ne? (Sergant VS niekada to pasitenkinimo savimi ir nepasieksi, deja).
Bent jau mano nuomone, nereikėtų susikoncentruoti į šitas ligas, nes taip gali kilti dar didesnis spaudimas atitikti kuo daugiau kriterijų, atkartoti sergančiųjų elgesį
Dar nedaug laiko praėjo, geriau pasiskaityk apie sveiką mitybą, pozityvų mąstymą, pasitikėjimą savimi. Tau dar tik 14 metų, vis dar bręsta kūnas. Nors žinau, kad VS susergama ne dėl pasirinkimo, tačiau pasveikimui labai daug reikšmės turi pačio žmogaus valia ir suvokimas, kad pasipriešinti įmanoma. Linkiu tau didžiausios sėkmės dėl to
noriuzako, šaunuolė, kad gerai laikaisi, nepasiduok sesijos stresams
(Sergant VS niekada to pasitenkinimo savimi ir nepasieksi, deja).Bent jau mano nuomone, nereikėtų susikoncentruoti į šitas ligas, nes taip gali kilti dar didesnis spaudimas atitikti kuo daugiau kriterijų, atkartoti sergančiųjų elgesį
Dar nedaug laiko praėjo, geriau pasiskaityk apie sveiką mitybą, pozityvų mąstymą, pasitikėjimą savimi. Tau dar tik 14 metų, vis dar bręsta kūnas. Nors žinau, kad VS susergama ne dėl pasirinkimo, tačiau pasveikimui labai daug reikšmės turi pačio žmogaus valia ir suvokimas, kad pasipriešinti įmanoma. Linkiu tau didžiausios sėkmės dėl to noriuzako, šaunuolė, kad gerai laikaisi, nepasiduok sesijos stresams
sveikos mielosios... noriu pasidalinti su jumis savo dziaugsmu...
sendien 43 dienos kai as nevemiau... negaliu pasakyti kad visas tas dieneles grzei maitinausi.. buvo pora kartu ir persivalgiau... bet tikrai ne taip kaip anksciau... nezinau kam reikia dekoti gal dievui uz tai kad ispadziu imete mane i juoda duobe... o dabar dar is padeda man is jos islipti... gal dar per anksti dziaugtis bet zinau ir pati sau pasakiau kad nebevemsiu daugiau:)
sendien 43 dienos kai as nevemiau... negaliu pasakyti kad visas tas dieneles grzei maitinausi.. buvo pora kartu ir persivalgiau... bet tikrai ne taip kaip anksciau... nezinau kam reikia dekoti gal dievui uz tai kad ispadziu imete mane i juoda duobe... o dabar dar is padeda man is jos islipti... gal dar per anksti dziaugtis bet zinau ir pati sau pasakiau kad nebevemsiu daugiau:)
midnightlady, šaunuolė, šaunuolė, šaunuolė
Jau tuoj gražus jubiliejus bus Man irgi sekasi puikiai, tiesa pamečiau skaičių kiek dienų nevėmiau, bet jau dvi savaitės tikrai bus
Atrodo, kad pagaliau įsimylėjau, merginos 
Tai vaikštau laiminga, visiškai nebegalvoju apie maistą, kalorijas. Rodos, kad ir požiūris į kūno grožį kečičiasi, norisi būti moteriškai, o ne atgrasiai, nebesinori išnykti Puikus vaistas QUOTE(Medelė @ 2012 01 13, 16:28)
midnightlady, šaunuolė, šaunuolė, šaunuolė Jau tuoj gražus jubiliejus bus
Man irgi sekasi puikiai, tiesa pamečiau skaičių kiek dienų nevėmiau, bet jau dvi savaitės tikrai bus Atrodo, kad pagaliau įsimylėjau, merginos Tai vaikštau laiminga, visiškai nebegalvoju apie maistą, kalorijas. Rodos, kad ir požiūris į kūno grožį kečičiasi, norisi būti moteriškai, o ne atgrasiai, nebesinori išnykti Puikus vaistas
Jau tuoj gražus jubiliejus bus Man irgi sekasi puikiai, tiesa pamečiau skaičių kiek dienų nevėmiau, bet jau dvi savaitės tikrai bus
Atrodo, kad pagaliau įsimylėjau, merginos Tai vaikštau laiminga, visiškai nebegalvoju apie maistą, kalorijas. Rodos, kad ir požiūris į kūno grožį kečičiasi, norisi būti moteriškai, o ne atgrasiai, nebesinori išnykti Puikus vaistas sveikinimai
zinau kad myleti nuostabus jausmas ... ir meile gali isgyditi beveik visas ligas:)
o mane gelbeje darbukas ... kad nebutu liudna nusprendziau kibti i antra darba ... jau antra savaite dirbu 2 rimtus darbus:) didziuojuosi savim ir esu labai laiminga:) jei tureciau daugiau laiko dirbciau 5 darbuose:)
Kas nutiko valgymo sutrikimų internetiniam puslapiui? Ar man vienai jis neatsidaro?
