

QUOTE(arbataa @ 2011 12 20, 12:42)
noriuzako,
tu lyg niekada iš tikrųjų čia nepasakojai, kodėl susirgai, ar kas liga paskatino/kas dar iki šiol skatina nerimą. vis kalbi apie nemigą, kažkokią neapykantą. bet ar ji turi kokį realų objektą?
na kiek iš nuotrupų vis skaitau, tai tavo gyvenimas skamba įdomiai ir sakyčiau net tikrai geras. nu aš suprantu, kad ir tau nėra įdealu, niekam nėra. bet iš kur dar tų baimių tiek turi?
čia aišku labai asmeniški klausimai..
palinkėčiau atsipalaiduoti ir rimtai įvertinti ir džiaugtis, ką turi.
tu lyg niekada iš tikrųjų čia nepasakojai, kodėl susirgai, ar kas liga paskatino/kas dar iki šiol skatina nerimą. vis kalbi apie nemigą, kažkokią neapykantą. bet ar ji turi kokį realų objektą?
na kiek iš nuotrupų vis skaitau, tai tavo gyvenimas skamba įdomiai ir sakyčiau net tikrai geras. nu aš suprantu, kad ir tau nėra įdealu, niekam nėra. bet iš kur dar tų baimių tiek turi?
čia aišku labai asmeniški klausimai..
palinkėčiau atsipalaiduoti ir rimtai įvertinti ir džiaugtis, ką turi.
Susirgau is nepasitikejimo savimi, perfekcionizmo, saves spaudimo, noro visiems itikti ir buti geriausia. Plius prisidejo netekties baimes... Kas iki siol skatina nerima as nezinau.... Nesugebejau dar pilnai issiaiskinti... Va man vakarais uzeina tarsi nerimo priepuoliai jausmas kaip budavo seniau pries egzamina, ziauriai neramu, bet negali nieko daryt - nei skaityt nei ziuret filmo nieko, nes tiesiog negali... Va su tokiu jausmu vakarus daznai leidziu... tuomet nera kur detis, neretai uzsibaigia tai bliovimu... Nezinau kodel... Tuo metu niekas neturi prasmes, tuscia viskas aplinkui ir as pati tuscia, vienisa, nereikalinga. Viskas atrodo beviltiska... Uzeina ta busena, kodel as nezinau...
Plius dar kas yra man labai nuotaikos svyruoja - euforija/duobe/euforija/duobe ir taip vos ne kas antra diena...
Nemiegojau sianakt del to kad vaistus pakeite... neprirpates organizmas, o gal jie manes ir neveikia...
