Nuotrauka iskart rado savo vieta! kaip smagu gauti dovanas
ir susipazinti su kaimynais 
nai nai nai! jau asmeniskai padekojau, pasigirsiu ir cia! Gavau mainu foto! Asmeniskai is siuntejos ranku, kalediniame popieriuje ir + sausainiu!
Nuotrauka iskart rado savo vieta! kaip smagu gauti dovanas ir susipazinti su kaimynais
Nuotrauka iskart rado savo vieta! kaip smagu gauti dovanas
ir susipazinti su kaimynais
QUOTE(Cheles @ 2011 12 22, 15:50)
nai nai nai! jau asmeniskai padekojau, pasigirsiu ir cia! Gavau mainu foto! Asmeniskai is siuntejos ranku, kalediniame popieriuje ir + sausainiu!
Nuotrauka iskart rado savo vieta! kaip smagu gauti dovanas ir susipazinti su kaimynais
Nuotrauka iskart rado savo vieta! kaip smagu gauti dovanas
ir susipazinti su kaimynais Džiugu, kad patiko
QUOTE(gotte @ 2011 12 22, 12:27)
Hm... kad genijais tampa vienetai, o vidutinybių, kaip jau sakai - milijardai... taip, sutinku, bet aš nebūčiau linkusi sudėlioti pasaulį į dvi lentynėles mažesnę, tą kur aukštai aukštai - genijų ir dyyydelę apatinę - vidutinybių tada save priskiriu staigiai vidutinybių grupei ir gyvenu ramiai...nešiaušiu plaukų..ir dar po to pasakau sau, kad buvimas viduriuke nėr toks blogas, tai užtai cic ir man tiesą pasakius labai giliai nusispjauti, kurioj grupėj, kurioj lentynėlėj, ant kurio laiptelio aš stoviu...tą lentynėlę sukūriau aš pati ar kas nors kitas... bet jei man šiuo momentu ne taip kažkaip...tai aš ir siekiu užlipti - aukščiau, žemiau, į kairę ar dešinę...pakilt į orą... jei stovėjau - gal susiriesti į kamuoliuką noriu.. ką aš noriu pasakyt...kad pasaulis nėra vien tik laaabai blogas ir laaabai geras...nėra - juodas ir baltas...kaip tu jį bandai na grubiai imant suskirstyt į DU.... ir susitaikyt aš visai nenoriu su niekuo...nes susitaikyti yra didžiausia blogybė kokia tik gali būti... jei tu vargšas, tai tipo dabar džiaugtis ir nenorėti tapti milijonieriumi? nesiekti? jei šiandien nesigavo geras portretas, tai susitaikyt, kad rytoj jis tikrai netaps geru, geresniu, o gal - genialiu? Vat tu sakai - NIEKADA JIS TOKS NETAPS..... o aš sakau kad GALI tapti tai vat vardant to GALI verta gyvent...
Aj bet čia šiaip pasvarsčiau..... pati esmė ką norėjau pasakyti yra ta, kad aš ne apie tokį išsiveržimą kalbėjau, apie kokį kalbi tu...aš apie žemiškesnį... gal vidutinybių išsiveržimą žiūrint kaip pavadinsi... aš lyginu fotografavimą su rašymu...vat kai rašydavau straipsnį...būdavo pagauna kažkokia nenumaldoma jėga ir varai pirmyn...mintys liejasi, žodžiai sakiniai...kažkoks viduje tampi lyg paklaikęs...pamenu dar tais laikais kai rūkiau...išeidavom su kolegom parūkyt ir jų kalbos kažkur plaukia pro mane kažkur...plaukia plaukia plaukia...grįžtu prie stalo ir vėl varau...ir rezultate gaunasi puikus straipsnis su gera įžanga, taikliom mintim, įdomiais pašnekovais, ir pačiai gera, ir skaitytojams įdomu... kartais naktim net sapnuodavau...yra buvę, kad pavadinimą straipsnio susapnavau... o būdavo, kad rodos tema įdomi, medžiaga prieš nosį gera surinkta, bet rymai prie viso to ilgai...ir rodos kuo ilgiau, tuo labiau nervina, kad nepramuša...kaip smėlis byra sakiniai tarp pirštų ir neišeina jų surinkti į vieną visumą..suklijuot..
tai vat panašaus pramušimo aš laukiu fotografijoj...
tada save priskiriu staigiai vidutinybių grupei ir gyvenu ramiai...nešiaušiu plaukų..ir dar po to pasakau sau, kad buvimas viduriuke nėr toks blogas, tai užtai cic ir man tiesą pasakius labai giliai nusispjauti, kurioj grupėj, kurioj lentynėlėj, ant kurio laiptelio aš stoviu...tą lentynėlę sukūriau aš pati ar kas nors kitas... bet jei man šiuo momentu ne taip kažkaip...tai aš ir siekiu užlipti - aukščiau, žemiau, į kairę ar dešinę...pakilt į orą... jei stovėjau - gal susiriesti į kamuoliuką noriu.. ką aš noriu pasakyt...kad pasaulis nėra vien tik laaabai blogas ir laaabai geras...nėra - juodas ir baltas...kaip tu jį bandai na grubiai imant suskirstyt į DU.... ir susitaikyt aš visai nenoriu su niekuo...nes susitaikyti yra didžiausia blogybė kokia tik gali būti... jei tu vargšas, tai tipo dabar džiaugtis ir nenorėti tapti milijonieriumi? nesiekti? jei šiandien nesigavo geras portretas, tai susitaikyt, kad rytoj jis tikrai netaps geru, geresniu, o gal - genialiu? Vat tu sakai - NIEKADA JIS TOKS NETAPS..... o aš sakau kad GALI tapti tai vat vardant to GALI verta gyvent...Aj bet čia šiaip pasvarsčiau..... pati esmė ką norėjau pasakyti yra ta, kad aš ne apie tokį išsiveržimą kalbėjau, apie kokį kalbi tu...aš apie žemiškesnį... gal vidutinybių išsiveržimą
žiūrint kaip pavadinsi... aš lyginu fotografavimą su rašymu...vat kai rašydavau straipsnį...būdavo pagauna kažkokia nenumaldoma jėga ir varai pirmyn...mintys liejasi, žodžiai sakiniai...kažkoks viduje tampi lyg paklaikęs...pamenu dar tais laikais kai rūkiau...išeidavom su kolegom parūkyt ir jų kalbos kažkur plaukia pro mane kažkur...plaukia plaukia plaukia...grįžtu prie stalo ir vėl varau...ir rezultate gaunasi puikus straipsnis su gera įžanga, taikliom mintim, įdomiais pašnekovais, ir pačiai gera, ir skaitytojams įdomu... kartais naktim net sapnuodavau...yra buvę, kad pavadinimą straipsnio susapnavau... o būdavo, kad rodos tema įdomi, medžiaga prieš nosį gera surinkta, bet rymai prie viso to ilgai...ir rodos kuo ilgiau, tuo labiau nervina, kad nepramuša...kaip smėlis byra sakiniai tarp pirštų ir neišeina jų surinkti į vieną visumą..suklijuot..tai vat panašaus pramušimo aš laukiu fotografijoj...
QUOTE(Kikirike @ 2011 12 22, 12:50)
gotte - va žinok šiuo klausimu aš sutinku su tavimi, kad nu nereikia susitaikyti su vidutinybe, čia kaip mano vyras bliamba nervina,aš jam sakau davai darom taip ir taip,taigi bus geriau fainiau,gal kažką įsigysim naujo ar aplinką pakeisim,o jis man " o kam? taigi mes ir taip gerai gyvenam, yra už mus tikrai blogiau gyvenančių" - va jo tokie žoždiai mane biesina 
tas pats bet kur fotografija ar kita sritis,norisi siekti daugiau,bet... yra man buvę,kad tiesiog logiškai pamasčiau apskaičiavau nusprendžiau,kad tam tikrose srityse net neverta saves atiduoti VISOS,naktim nemiegoti ir siekti daugiau...tada tiesiog ėmiau ir uždariau tas duris... nežinau,tai gal nesusitaikymas,tiesiog privėrimas tų durų,gal kada nors atversiu... ir nežinau kaip bus su fotografija,gal ateis laikais kai ir šias duris priverti ar uždaryti teks čia biški pafilosafavau ir užtenka sorry jei kas nesuprato
tas pats bet kur fotografija ar kita sritis,norisi siekti daugiau,bet... yra man buvę,kad tiesiog logiškai pamasčiau apskaičiavau nusprendžiau,kad tam tikrose srityse net neverta saves atiduoti VISOS,naktim nemiegoti ir siekti daugiau...tada tiesiog ėmiau ir uždariau tas duris... nežinau,tai gal nesusitaikymas,tiesiog privėrimas tų durų,gal kada nors atversiu... ir nežinau kaip bus su fotografija,gal ateis laikais kai ir šias duris priverti ar uždaryti teks čia biški pafilosafavau ir užtenka sorry jei kas nesuprato QUOTE(gotte @ 2011 12 22, 13:22)
jo...pritariu...lygiai taip ir aš mąstau...
O dėl tų pasidžiaugimų SAVIMI...ką sako Say...irgi slidus reikalas...aišku, kad gali spjauti į viską ir džiaugtis savimi...spjaut į nuomones, kritiką...tik džiaugtis ir gerėtis...daryt savaip...bet yra nemažai pastrigusių tame pasidžiaugime...į kuriuos net žiūrėti šiurpu..o jie savim tebesidžiaugia...
tai čia irgi turbūt dar pasidžiaugimas pasidžiaugimui nelygu
O dėl tų pasidžiaugimų SAVIMI...ką sako Say...irgi slidus reikalas...aišku, kad gali spjauti į viską ir džiaugtis savimi...spjaut į nuomones, kritiką...tik džiaugtis ir gerėtis...daryt savaip...bet yra nemažai pastrigusių tame pasidžiaugime...į kuriuos net žiūrėti šiurpu..o jie savim tebesidžiaugia...
tai čia irgi turbūt dar pasidžiaugimas pasidžiaugimui nelygu
sorry, merginos, bet iš reakcijos man aišku, kad Jūs nepagavote, ką bandžiau pasakyti. pažvelgėte tiesmukai, sureagavote tiesmukai, o tokiame kontekste ir mano komentaras atrodo tiesmukas ir įžeidus, kategoriškas, skirstantis pasaulį į juoda ir balta ir dar koks nors.
bet aš ir nesitikėjau, kad pagausit iš pirmo karto. o gal ir nereikia iš pirmo karto. tam gal reikia laiko. arba tam tikrų situacijų išgyvenimo. ne be priežasčių tai rašiau, o kaip rezultatą ilgų stebėjimų, kiek tai leido daryti mano vidutinybiškumas. mano galva, paskaičius komentarą Jūsų pasąmonės skubiai uždarė dureles mano minčiai ir užsirakino vien perskaitę žodį "vidutinybės"; tyliai prognozavau būtent tokią reakciją, ji iš dalies gynybinė ir visiškai natūrali, bet surizikavau.
Aš nesu kategoriška, nedėlioju žmonių tik į dvi lentynėles, bet gal laikas ir Jums, merginos, atsisakyti ne tik šabloniško mąstymo, bet ir šabloniškų frazių vartojimo. Vidutinybė nėra žmogus būtinai neambicingas, negabus, tingus, nieko nesiekiantis ir susitaikėliškas, neturintis varikliuko ir pan., nors ir tokių šioje žmonių kategorijoje tikrai yra. Šio termino vartojimo praktika yra suteikusi jam neigiamą atspalvį, čia kaip visiškai normalus žodis "nomenklatūra" - irgi su atspalviu iš praeities.
Aš nežinau, ar verta dar man ką nors bandyti įrodinėti
Gal dar ne laikas apie tai pasikalbėti. Gal jis niekada neateis. Arba aš nepataikiau su auditorija..QUOTE(rG @ 2011 12 22, 14:08)
Dabartinė sąmonė nelabai gali suvokti tiksliai ką turėjo vienas ar kitas prieštvaninis išminčius, o šiaip - nereiktų filosofijos priimti tiesiogiai žodis žodin. Apskritai tai nereikia dabartiniam žmogui tiek, kiek jis nori, nei maisto, nei daiktų. Tuo noru turėti daugiau nei reikia, kasame duobę patys sau Žmonės bukėja, banalėja ir patys to nesupranta, tik mąsto kodėl aš toks nelaimėlis (nesusiedamas to su daiktų kultu). Ir čia jau ne vakarykštės naujienos.
Žmonės bukėja, banalėja ir patys to nesupranta, tik mąsto kodėl aš toks nelaimėlis (nesusiedamas to su daiktų kultu). Ir čia jau ne vakarykštės naujienos.
QUOTE(gotte @ 2011 12 21, 22:27)
Bliamba...nu kaip įveikti tą kažkokią ribą? Kartais atrodo jau tuoj tuoj...nu bet ne ir ne..ir vėl ne...užkniso...Ar jums buvo kažkas panašaus? Kaip persilaužėt, kas turėjo nutikti, kad persilaužtumėt?
as cia neguosti noriu, bet man patinka tavo ieshkojimai, manau gerokai patobulejai, nes pradzia man nelabai patiko, tokie ishglamurinti saldus portretukai ir tiek. o dabar jau idomesne kompozicija ishgauni, apdirbimas idomesnis, o ir kokybe puiki. manau siek tiek per daug cia uzsigruzinai. be reikalo. man sita serija patiko turbut labiausiai is visu tavo rodytu foto. mergaite dekingas modelis, pozos idomios, emocijos skirtingos, apdirbimas ok. tad galva aukshyn, eik toliau.
QUOTE(gotte @ 2011 12 21, 23:07)
Man jis ir yra malonumas...ir labai didelis, tik galutinio rezultato norisi kitokio. Vat fotografavau tą merginą, kurios čia foto dėjau...be jokių įsipareigojimų, ir dar galėsiu fotkinti, jinai praktiškai viskam pasirašytų...yra graži ir t.t. ir man buvo gera fotkinti, bet aš noriu kažko naujo apdirbime pasiekti...nes nuo to gražaus sterilumo pykina jau...ne nuo paties fotografavimo kaipo tokio...mane domina galutinis rezultatas, kurio noriu KITOKIO 
aj nemoku paaiškinti... pratrūkau ir tiek...kažkaip pasidarė įdomu, ar jums taip yra buvę ir kas čia per š... man nutiko, nesuvokiu visai
aj nemoku paaiškinti... pratrūkau ir tiek...kažkaip pasidarė įdomu, ar jums taip yra buvę
ir kas čia per š... man nutiko, nesuvokiu visai zinoma buve. man palengvejo, kai nustojaus save spausti, nes daznai buna taip, kad pasimetam tarp "minimo malonumo" (pasiteisinimas) ir per griezto is saves reikalavimo daryt GERIAU, arba kaip kazhkas kuo zavimis. let it go. as va nefotkinau 4men. ir nesniai vel kazhkaip pasiemiau fotika, be jokiu reikalavimu, isipareigojimu - zinok vien malonumas. nemoku apsakyt to. geras jausmas.
QUOTE(sayonara @ 2011 12 22, 16:27)
sorry
Aš asmeniškai esu visiška vidutinybė gyvenime ir tuo labai džiaugiuosi. Bet iš Tavo komentaro, gal mes supratome neteisingai, visgi, virtuali erdvė iškraipo minties pateikimą, bet aš taip pat supratau, kad Tavo postas yra siūlymas nusiraminti, susitaikyti su sutiacija ir nesiplėšyti, nesiekti daugiau, sakyti sau, kad aš nesu genijus ir nesmerkti savęs dėl to, ko nepasiekei, nepadarei...
Aš pvz esu perfekcionistė. Ir labai save smerkiu kai kažko nepadarau, nesugebu padaryti gerai. Tada jau geriau visai nesiimti. Turiu užsibrėžusi savo kartelę ko noriu. Tai yra mano maximumas. Mano genijaus lygis. Ir jei kažkur aš to nepasiekiu, save smerkiu už tai.
O kalbant bendra prasme apie vdutinybes, tai manau būti tokiu yra tiesiog tobula. Ramu ir saugu. Netgi patogu, sakyčiau.
kažkurioje ankstesnėje temoje buvo įdėtą nuoroda į vieno fotografo konferencija, tai man įstrigo , kai jis pasakė, kad norint daryti nuostabias foto, reikia daug dirbti, o taip pat kažkiek laiko pagyventi vienuolyne 
.
Reik atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, nereikalingo gyvenimo triukšmo, įvairių svarstymų, tokių kaip, ar aš vidutinybė, nuraminti hierarchinį protą -kad kitas fotografuoja geriau.. Ramiai... nereikia plėšytis ir įkvėpimas pats ateina.
Atsiprašau, kad neiškenčiau įsiterpti, atėjau parodyti savo namų darbo dėl fokusavimo, o čia tokios filosofijos... Tiek to tie mano sufokusuoti sausainiai, neisipaišau į dabartinį temos kontekstą
. Reik atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, nereikalingo gyvenimo triukšmo, įvairių svarstymų, tokių kaip, ar aš vidutinybė, nuraminti hierarchinį protą -kad kitas fotografuoja geriau.. Ramiai... nereikia plėšytis ir įkvėpimas pats ateina.
Atsiprašau, kad neiškenčiau įsiterpti, atėjau parodyti savo namų darbo dėl fokusavimo, o čia tokios filosofijos... Tiek to tie mano sufokusuoti sausainiai, neisipaišau į dabartinį temos kontekstą
QUOTE(sayonara @ 2011 12 22, 16:27)
sorry, merginos, bet iš reakcijos man aišku, kad Jūs nepagavote, ką bandžiau pasakyti. pažvelgėte tiesmukai, sureagavote tiesmukai, o tokiame kontekste ir mano komentaras atrodo tiesmukas ir įžeidus, kategoriškas, skirstantis pasaulį į juoda ir balta ir dar koks nors.
Jei galima, as irgi savo tris centus pridesiu
Visa, ka tu sakei, yra labai teisinga (nors politiskai nekorektiska - reikia sakyti "normalus zmogus", o ne "vidutinybe", vat! 
). Tik ne laiku ir ne vietoj siuo atveju. Zmogus skundziasi, kad uzstrigo ieskojimuose, o tu sakai - nusiramink, susitaikyk, kad esi vidutinybe, ir nesiplesyk... nu ka zinau, as tai nepadekociau uz toki patarima tokiu momentu... 
Bet siaip tai jo, teisingai viska surasei... auksciau bambos neissoksi. Betgi vis tiek bandom...
QUOTE(sayonara @ 2011 12 22, 16:27)
sorry, merginos, bet iš reakcijos man aišku, kad Jūs nepagavote, ką bandžiau pasakyti. pažvelgėte tiesmukai, sureagavote tiesmukai, o tokiame kontekste ir mano komentaras atrodo tiesmukas ir įžeidus, kategoriškas, skirstantis pasaulį į juoda ir balta ir dar koks nors.
Juk negali žinoti, kaip mes perskatėm tavo mintį, kaip interpretavom...sau viduj...tiesa? taip, bent jau aš atsakiau gana šabloniškai ir tiesmukai...taip norėjau
be to bent jau aš visai neįsižeidžiau, nei per nago juodymėlį jeigu taip pasirodė, tai pasirodė neteisingai..
tuo labiau žodžio vidutinybė tavo komentare neinterpretavau kaip kokios nors blogybės... 
o šiaip visų minčių patiko išklausyt...labai ačiū pasidalinusioms, say jei dar turi ką pridurti, mielai perskaitysiu...nebijok, su auditorija pataikei
grįžtant prie savo fotografinio kelio, tai aš gal nebūčiau linkusi prie tokio "tiesų" išsiaiškinimo iš tokių padebesių...na į ką tu linkai pirmam savo komentare...šiuo atveju kažkaip žemiškesnius dalykus turėjau mintyje.. nors be abejo, buvo ir šiuo požiūriu įdomu padiskutuoti
ir sutinku, kad diskusija forume - sudėtingas reikalas, nes vien tik rašant ir nematant žmogaus, daug savo požiūrio (ir kito žmogaus požiūrio) dalykų paliekam kažkur...nespėję paaiškinti, nespėję pamatyt..QUOTE(Maggie @ 2011 12 22, 16:35)
zinoma buve. man palengvejo, kai nustojaus save spausti, nes daznai buna taip, kad pasimetam tarp "minimo malonumo" (pasiteisinimas) ir per griezto is saves reikalavimo daryt GERIAU, arba kaip kazhkas kuo zavimis. let it go. as va nefotkinau 4men. ir nesniai vel kazhkaip pasiemiau fotika, be jokiu reikalavimu, isipareigojimu - zinok vien malonumas. nemoku apsakyt to. geras jausmas.
QUOTE(Laukine25 @ 2011 12 22, 16:36)
O kalbant bendra prasme apie vdutinybes, tai manau būti tokiu yra tiesiog tobula. Ramu ir saugu. Netgi patogu, sakyčiau.
Ot ir ne
Say neturėjo omeny vidutinybės kaip žmogaus, be gilaus vidinio pasaulio ar ten kokį neambicingą darbininką. Aš esu vidutinybė (bent šiandien tai žinoma ), bet turiu labai didelių vidinių kančių ir kovų su aplinka ir savimi, didelių norų, polėkių ir t. t. Tačiau aš galiu taip ir nugyventi visą gyvenimą be jokio išliekamojo taško istorijoj Merginos, kalba visiškai ne apie tai, ne apie gerus daiktus, blogus daiktus, apskritai apie kultūrą kurioje žmogus žudo pats save. Ir nužudys. Ir prasidės viskas iš naujo. Apie vidinę laimę ir harmoniją išminčiai kalba. Turtai ir daiktai išbalansuoja vidų. Ir aš turiu norų, kurie mane žudo
Ir turtingas žmogus gali būti harmoningas. Žodžiu apie tai galvokim ne pažodžiui Man patinka budizmas šiaip, jei į temą
Papildyta:
QUOTE(GiedreB @ 2011 12 22, 16:57)
kažkurioje ankstesnėje temoje buvo įdėtą nuoroda į vieno fotografo konferencija, tai man įstrigo , kai jis pasakė, kad norint daryti nuostabias foto, reikia daug dirbti, o taip pat kažkiek laiko pagyventi vienuolyne .
. Meditaciją tikriausiai turėjo omeny, ji ten būna be kalbos, be miego, ilgą laiką kalnuose
Šiaip visai ne juokas visa tai, bet to turi visu kūnu trokšti, kai jau nebegali nei gyvent nei mirt, o tiesiog esi. Aišku žmonės važiuoja ir dėl atrakcijos, bet šiaip dažniausiai harmonijos paieškos šiaip sau neatsiranda.
QUOTE(rG @ 2011 12 22, 17:09)
Ot ir ne Say neturėjo omeny vidutinybės kaip žmogaus, be gilaus vidinio pasaulio ar ten kokį neambicingą darbininką.
Say neturėjo omeny vidutinybės kaip žmogaus, be gilaus vidinio pasaulio ar ten kokį neambicingą darbininką. uoj gerai tu čia pavarei su tuo darbininku...
nu taigi viskas aišku ir taip...kokios parkės...
QUOTE(rG @ 2011 12 22, 17:12)
Ot ir ne
Nesupratai ką parašiau. Visiškai negalvoju, kad vidutinybė negali kankintis dėl dvasinių, kūrybinių ar dar bele kokių kančių, kad neturi siekių ar svajonių, netgi labai didelių. Bet yra žmonės ne išskirtiniai, ne genijai, ne kažkuo super ypatingi, tiesiog žmonės. Tai aš vadinu vidutinybe. Net tas pats žodis, vidutinybė man nepatinka, suprask, nu nėr labai geras, bet nu ir ne pats blogiausias.. Sakyčiau vidutinybė, būtų keistina į žodį "normalus". Mano asmenine nuomone, čia mes visos "vdutinybės", eiliniai nnormalūs žmonės. Vienos geriau gaminam, kitos, fotkinam, trečios dar kažką darom. Bet visos ne ypatingos, o tik norime tokiomis būti
Bet nebūsim. Vienok.
QUOTE(sayonara @ 2011 12 22, 14:27)
As pataruoju metu taip galvoju, zinau, kad nesu nevykele ir pan, bet nesu ir genijus, ir vargu ar busiu,
nesu talentinga, bet turiu sugebejimu, tad rezultatu siekiu darbu, anksciau buvau susidarius ispudi, kad idejos, mintys turi "ateiti", tik atsisedau ir turiu idealiausia varianta man taip nebudavo, tai galvojau, kad as tiesiog negabi, nesugebu, neturiu tos gysleles, o postumio nebuvo... na, bet... pasistengus, pabandzius kyla tu ideju, taigi mano iseitis- darbas, kad ir sedeti, ieskoti, galvoti, bandyti, klysti... zinau savo ribas, trukumus, bandau mokytis toliau ir kaip vis nustembu kai kiti nezino/ nemoka to kas as zinau/ moku, o as galvodavau, kad visi kiti sugeba daugiau Su fotografija tai kazkiek sunkiau, nemegstu su PS piesti, tad is karto daznai neina perdaryti, po dienos kitos atrodo kitaip... bet man reikia stipresnio pagrindo, tai po truputi ji statau
Pries keleta dienu skaiciau bloga apie fotografijos technine puse ir sypsojaus i usa, kad as zinau kas tai ir su kuo valgoma ir man buvo skanu
viska supratau o kai pirma karta atsidariau sia tema ir pradejau skaityti 
Man 30-metis ant nosies, galvojau su tuo susije toki pamastymai, o gal tik pribrendau iki kito lygio
