QUOTE(sayonara @ 2011 12 22, 07:57)
aš tikrai negaliu Tavęs paguosti, bet pabandysiu kai ką pasakyti..
žinai, dėl ko kankiniesi ir absoliuti dauguma žmonijos kankinasi?
nujaučia, kad yra vidutinių gabumų, vidutinio talentingumo, vidutinybės, liaudiškai. ir KANKINASI dėl to. kaip Tu sakai, stengiasi išsiveržti iš KEVALO, paneigti savo nuojautas.
Taip, mes beveik visi esame vidutinybės pačia tiesiogine to žodžio prasme. Me sne genijai. Bet ir ne durneliai. Tas buvimas viduriuke nėra toks blogas, kaip mums bandoma įpiršti. O kankintis beprasmiška - kankinimasis tik genijams padeda, o vidutinybėms padeda susitaikymas su savimi. Su savo ribotumu. Ir pabandymas mėgautis tuo, ką pats sukuria. Pasidžiaugimas SAVIMI, o ne kitų reakcija į save.
To Tau ir linkiu
Nešokti aukščiau galvos. Nesikankinti, jeigu fotkės ne tokios geros, kaip kitų (kas yra gerai? gerai yra kūryba). Turite visos čia džiaugtis, jeigu koks savitumas atsiranda. O dažnai ir tas "kaip visų" yra visai gerai, pasiekimas, rezultatas.
Griežta teta baigė pasirodymą
Hm... kad genijais tampa vienetai, o vidutinybių, kaip jau sakai - milijardai... taip, sutinku, bet aš nebūčiau linkusi sudėlioti pasaulį į dvi lentynėles mažesnę, tą kur aukštai aukštai - genijų ir dyyydelę apatinę - vidutinybių
tada save priskiriu staigiai vidutinybių grupei ir gyvenu ramiai...nešiaušiu plaukų..ir dar po to pasakau sau, kad buvimas viduriuke nėr toks blogas, tai užtai cic
ir man tiesą pasakius labai giliai nusispjauti, kurioj grupėj, kurioj lentynėlėj, ant kurio laiptelio aš stoviu...tą lentynėlę sukūriau aš pati ar kas nors kitas... bet jei man šiuo momentu ne taip kažkaip...tai aš ir siekiu užlipti - aukščiau, žemiau, į kairę ar dešinę...pakilt į orą... jei stovėjau - gal susiriesti į kamuoliuką noriu.. ką aš noriu pasakyt...kad pasaulis nėra vien tik laaabai blogas ir laaabai geras...nėra - juodas ir baltas...kaip tu jį bandai na grubiai imant suskirstyt į DU.... ir susitaikyt aš visai nenoriu su niekuo...nes susitaikyti yra didžiausia blogybė kokia tik gali būti... jei tu vargšas, tai tipo dabar džiaugtis ir nenorėti tapti milijonieriumi? nesiekti? jei šiandien nesigavo geras portretas, tai susitaikyt, kad rytoj jis tikrai netaps geru, geresniu, o gal - genialiu? Vat tu sakai - NIEKADA JIS TOKS NETAPS..... o aš sakau kad GALI tapti
tai vat vardant to GALI verta gyvent...
Aj bet čia šiaip pasvarsčiau..... pati esmė ką norėjau pasakyti yra ta, kad aš ne apie tokį išsiveržimą kalbėjau, apie kokį kalbi tu...aš apie žemiškesnį... gal vidutinybių išsiveržimą
žiūrint kaip pavadinsi... aš lyginu fotografavimą su rašymu...vat kai rašydavau straipsnį...būdavo pagauna kažkokia nenumaldoma jėga ir varai pirmyn...mintys liejasi, žodžiai sakiniai...kažkoks viduje tampi lyg paklaikęs...pamenu dar tais laikais kai rūkiau...išeidavom su kolegom parūkyt ir jų kalbos kažkur plaukia pro mane kažkur...plaukia plaukia plaukia...grįžtu prie stalo ir vėl varau...ir rezultate gaunasi puikus straipsnis su gera įžanga, taikliom mintim, įdomiais pašnekovais, ir pačiai gera, ir skaitytojams įdomu... kartais naktim net sapnuodavau...yra buvę, kad pavadinimą straipsnio susapnavau... o būdavo, kad rodos tema įdomi, medžiaga prieš nosį gera surinkta, bet rymai prie viso to ilgai...ir rodos kuo ilgiau, tuo labiau nervina, kad nepramuša...kaip smėlis byra sakiniai tarp pirštų ir neišeina jų surinkti į vieną visumą..suklijuot..
tai vat panašaus pramušimo aš laukiu fotografijoj...