Tą violetinį tai žiūriu Daugpilyje parduoda, gaila jau nebeturim kaimo ten ir nebevažiuojam... iš viso ten kur buvo mūsų kaimas labai daug žmonės turėjo relikvijų, ikonų, visokių senienų, bet kai sienos atsidarė, tai visi pradėjo vaikštinėti ir prašinėti. Sykį nuvažiuojam pas močiutę ir ant sienos nebėra tokio madonos paveikslo, kaip Aušros vartuose, taip padaryta kaip auksas, rėmai pasakiški. Tai jau tada dar paauglė buvau ir negalėjau suprasti močiutės kam ji atidavė, kažkokiems studentams sakė , labai gailėjau.... ir dabar kai prisimenu nieko nevertino tėvai mūsų, neišsivežė iš kaimo, baldus kurie buvo naujieji gyventojai sukapojo malkoms, dabar mačiau panašią spintą už 3000 parduoda. Močiutės namai buvo labai labai kuklūs, bet kiekvienas baldelis buvo ypatingo dizaino, kaip gaila man jų
dėl to gal ir traukia mane prie tų senų žaisliukų