Aš ir mano autistukas

Labas
Naujokėms po

Mano vaikis per šventes susirgo...dar nebuvo taip rimtai sirgęs, tad buvau gerokai išsigandusi...na bet jau sveiksta jau nebėra tempos, laksto po namus, šypsosi, krečia išdaigas


Svarbiausia nesureikšmink to...jei sureikšminsi, vaikas pamanys, kad gali šitaip manipuliuoti ir ilgam gali užsiciklinti...tiesiog ramiai pasistenk duoti jo rankytėms kitos veiklos...kai maniškis mušdavo save, mokiau, kad reikia save mylėti, kad rankytės skirtos darytis "caca", o ne muštis...su jo rankyte paglostydavau jam galvytę, po to man glostydavom...aš jį taip pat pamyluodavau, o tada greitai sugalvodavau kokios nors jam įdomios veiklos, kad nukreipti mintis...bent maniškiui tai gana greitai paėjo...


na vyriškas mąstymas kiek kitoks
maniškis sėkmingai viską išmėtų, bet rinkti net negalvotų...o kitą kartą būtų dar didesnė isteriją, kodėl neleidžiu mėtyti...juk vieną kartą buvo galima...
dėl kavos gėrimo...kartais taip galima susitarti, o kartais reikia būtent iš to puodelio, kur kitas geria...kitas jokiu būdu netinka...net jeigu ir puodelį tokį patį parenku...va taip būna, kai sesė serga ir nenoriu, kad jie abu gertų iš to pačio puodelio
dėl lipimo...nežinau, kas ten užlipus įdomaus, bet maniškis labai mėgo gyvenimą aukštai, ant stalo, palangių...net šokinėdavo nuo jų...ir niekaip nesusitardavau, kol neprasiskėlė antakio...po traumos jau ir pats atsargesnis, ir manęs labiau klauso...nors ir nenoriai, bet be isterijų man nusileidžia, supranta, kodėl mama neleidžia...ir anksčiau buvo ne kartą nukritęs, bet į tokius dalykus nekreipdavo dėmesio, nespėjęs nurimti, vėl lipdavo atgal...


maniškiui irgi ir motociklai burzgiantys patinka...kuo jų daugiau, tuo fainiau...aplamai jam geriausia pasivaikčiojimo vieta - savanorių prospektas
O fejeverkai pernai maniškiui nelabai patiko...šventėm užmiestyje, tad buvom išėję į lauką...mieste tikrai nesitempčiau į kiemą, pati kažkada daugiabučio kieme pasijaučiau kaip karo lauke, bombioškės pro šonus lakstė...o ten ramu, visi fejeverkai matosi iš toliau, tikrai gražu buvo, bet maniškiui buvo labiau baisu, nei įdomu...o šiais metais neseniai pro langą matėm fejeverkus, tai maniškis vos išgirdęs kažką bumsint, lekia prie lango pažiūrėti...tad šiais metais gal labiau patiks...


Na nežinau, mane ta ABA nežavi...na bent tai, ką mačiau youtube...man tai kažkokia dresūra...na gal vyresniems vaikams jau kitaip viskas vyksta...pirmiausia siūlau išnaudoti viską, kas priklauso nemokamai...būtinai užsirašykit į VRC stacionarą...gal auklytė galėtų pavežioti, kad jums darbas nesitrukdytų...na bent mums tai daug davė...tikiu, kad ir J tai labai patiktų...ten būna muzika, dailė, baseinas, ergoterapija...jau nekalbu apie tai, kad kiekvieną dieną eitų pas psichologę ir logopedę...

Na va, pasirodo nieko nepraradom, kad neinam į darželį...o aš jau buvau nusivylusi, kad praleidom progą daugiau pasimokinti...


labai noriu šuniuko...na bet norai prasilenkia su galimybėm...labradorai man aplamai tokie ir gražūs ir protingi...na bet per didelis šuo bute...judrūs jie, o nebus kur išsikrauti...be to mano vaikas labai mušasi...nemoka jis gyvūnų glostyti, tik skriaudžia juos...gal jei augintume, su laiku išmoktų kitaip elgtis, bet man gyvūno gaila...ir šiaip kol kas nenoriu tokių įsipareigojimų...

dėl to ir pasakiau, kad gali skirtis maniškis pavienius sakė žodžiu visada, o susirūpinau, kad sakiniais nekalba 2 ir 6 mėn, tai neurologė pasakė, kad pergyvenčiau, jei nekalbės nuo 3 metų. iki 3 mes jau kalbėjome... todėl ir nekilo įtarimų apie kažkokį autizmą. Apie tai sužinojau tik VRC. Kliudė tik tai, kad tas vaikiukas buvo labai piktas( ir dabar toks būna) ir atrodė, kad neturi visai jokio gailesčio. VRC supratau, kame tai reikalas.

Mano irgi piktuku piktukas...
Su dukra, kad ir kiek dar daug klaustuku, bet bet jau linksmesne mergyte vistiek...

As turiu svajones. Dvi svajones. Ir linkiu sau, kad jos issipildytu...
Su Artejanciais 2012 aisiais, mielosios. Bukim laimingesnes, linksmesnes pacios sau, del saves, del savo vaikuciu.

Mes įsigijom šuniuką, mažius jo pakęst negali nė nežinau ką daryt. Prisiėmėm įsipareigojimą ir mano įsitikinimai neleidžia atsikratyt gyvūno, be to visi jau ir prisirišom. O va mažius ...







Su naujais visas!

Labuka. Mes irgi apsirikom su suniuko pirkimu... Nusipirkom kai vaikas buvo ketveriu. Tai jis ji tase kaip skudurine lele, uzdarydavo spintelese, net i stalciu kisdavo, arba paimdavo uz vienos letenos ir tempdavo... Aisku, jam buvo labai smagu, bet suniuko, tai gaila... Dabar padarem koridoriuje atitvara, tai suo ten gyvena. Kai nori pasipraso i lauka.
Manau, jei autistams taikyti gyvunu terapija, tai tik dideliu gyvunu, kurie nuo to nenukentetu.
Beje, SU NAUJAISIAIS!!!

na mūsų didelis šuo VS laika, bet jei taip ir toliau aš bijau, kad vaikas nenukentėtų

O katinas kaip?

Su Naujaisiais Metais!!!

Su naujaisiais


Šiais metais maniškis jau nebijojo fejeverkų, tad naujus linksmai sutikom lauke o fejeverkų grožis vaikai net nežinojo į kurią pusę žiūrėti


bijau, kad pas mus irgi panašiai būtų...
Papildyta:

ir apie tai aš pagalvoju...nu nežinia kada gali šuniui trūkti kantrybė...tikrai būtų neramu ir dėl vaiko...

sveikos su Naujaisiais visas mamytes ir vaikucius mazius naujuju nesulauke,nes vakar mes dirbome,mazius buvo su seneliais,pietu aisku nemiegojo,tai luzo kone akimirksniu visas piktas kaip seskiukas apie 23.00val

maniskis be galo megsta gyvunus,as ir pati svajoju apie suniuka,bet butas nuomojamas tai nedrisciau net prasyti seimininku
as tai nezinau kodel maniskis toks piktas pasidare kai buna namuose tomis dienomis kai eina i darzeli,na ryte siek tiek pasigraudina,diena gerai isbuna,kai ateinu pasiimt krykstauja,pareina geros nuotaikos,zaidziam bunam namie.kai tik laisvadienis,ar ligu metu kai buna namie pastoviai neitinka jam niekas,zyzia,pas mus keli zodeliai yra,ir is ju vaiko megiamiausias yra NE ko bepaklausi,bepaprasysi,NE ir NE..jau siandien pati neistveriau,nezinau ar jis ka suvoke,sedejo akis nuleides bet isliejau gara,kad yra daugybe vaiku neturinciu nei puses to ka turi ir gauna jis,bet jie laimingi o tu amzinai viskuo nepatenkintas ir nezinia ko nori

iš pradžių buvo sunku, kašak3as tik "antru" aukštu po namus vaikščiojo, dabar jau nieko, nedraugauja, bet ir neisterikuoja o šiandien net siurprizą pateikė, atsikeliam ogi mūsų augintiniai ant vienos sofkutės miega vienas vienam gale, kitas kitam (kaip susipykę meilužiai )


tai va aš ir svarstau kiek kantrus tas šuo bus, šiaip jau nepiktas, kai kaulą ėda gali ramiai iš kito galo įsikast į tą kaulą, bet šuo yra šuo...

turės peno pamastymam, ir man būna tokių nutrūkimų, į blogą dar neišėjo

Laba.
Jokūbas su katinu sutaria puikiai. bet sakyč, tai labiau nuo katino priklauso

O as uzsiimu sadomazochimu-vel ziuriu youtube i suaugusius autistukus...

Idomu, kur musu didesniu vaikuciu mamytes prapuole, Pareis, Linabalt ir kitos, kaip joms sekasi....

Vis kartais iskyla dar klausimas KODEL?

Ypac pastaruoju metu. Vakar buvom zaidimu aiksteleje, na kaip sunku matyti, kad maniskis sitaip skiriasi nuo kitu. Nors palyginus graziai elgesi, nesauke, nebuvo isteriju, buvo gana dziugus, bet vistiek...Aplinka jam tarsi neegzistavo-vaikai, suauge..