QUOTE(Kriiste @ 2011 12 30, 14:50)
As bandydavau nukreipt jos mintis kitur. Ji pas mus kisdavos ranka i burna, kol apsivemdavo, neaiskinau nieko - bijojau kad pasigaus ideja, jog man tai nepatinka ir tokiu budu gali pradet manipuliuot manim
Bandydavau tiesiog nekreipt demesio - tegu daro tai ir pati supranta savo kailiu kad nemalonu but apsivemusiai
, bet jei yra galimybe - ir pries pradedant jau numatau kuo baigsis - nukreipdavau jos mintis kitur kur
sunku patart ka. o kodel jis pyksta? del ko susierzina? isvengt to neina
maniskis susierzina ir supyksta daugybe kartu dienoj... Dazniausiai kai nedarau to, ko jis reikalauja- t.y neleidziu metyt maisto ant grindu, neduodu gert kavos (kai pamato,kad geriu, lupa puodeli is ranku, rekia, stengiuosi gert slapta, nu bet kartais neina), neleidziu lipt ant staliuko ir dar daugybe kitu dalyku, kurie yra nesaugu arba kuriems jis per mazas ir tt. Jis net va pyksta ant katino,kai tas tiesiog bando est is savo indelio-maniskis atbega ir veja ji-neleidzia ramiai paest. Nu toks piktukas...
Taip, mintis ir as nukreipineju, bet dar to samoningumo pas ji mazoka, o uzsispyres be proto, jei jau ka sumaste-viskas-butinai reikia ir taskas. Nera paprasta...
Sakau, tikrai yra svarbu vaiko emocinis intelektas, ne tik protiniai gabumai, kaip, kad sake viena mama ir as jai pritariu siuo klausimu. Man kartais atrodo, jau geriau maziau tu protiniu pasizymejimu, bet kad tik tas vaikas geresnis, ramesnis butu...Geresni, svelnesni, kad ir keistuoli ir zmones labiau priima, o va piktuka, kad ir gana gudra palyginus- jua sunkiau...