Aš ir mano autistukas

O jūs neskuoskite, o užeikite Jei patiems tai yra priimtina
Nežinau ar sutapimas, ar tikrai veikia Dievo pagalba, bet pradėjus nebevengti vaiko vesti bažnyčion prasidėjo progresas ir jo sušvelnėjimas J visada skuodžia pirmas palaiminimui, kai vaikučius kunigas laimina Na, bet su juo aišku ne vaikų mišiose sunkiau - tada daro nesąmones Bet vis tiek lankomės, tik tada aiškiau pasimato autistuko bruožai

mum bažnyčioj sunku, nes Jokūbas bėga žvakių užpūst

Šalin kompleksus Negali juk nuolat tupėti su vaiku kaip po šluota ir bijoti "o ką kiti pasakys, jei vaikas nesielgs gerai?" Žinau, kaip sunku persilaužti, man irgi buvo toks laikas, kai labai vengiau kur nors J išeiti. Sunkiausias fizinis/psichologinis darbas būdavo nueiti į Muzikinį ar Lelių teatrą, jau nekalbu apie kavines Tuo metu net grįžusi iš teatro nežinodavau apie ką jis buvo nes visas dėmesys buvo tik J, kad nedirbtų nesąmonių (pvz. atsisuktų į salę, o ne į sceną ir visiems mosikuotų bambėdama savo kalba) arba griūtų po kėdėm ir pradėtų keturpėsčias migruoti su mašinyte, kurią išsireikalaudavo iš mano rankinuko (3,5 metų vaikas )
Papildyta:


Aha, buvo J irgi toks metas, bet kažkaip nukalbindavau jį, nors ne kartą situacija yra buvusi nebekontroliuojama ir yra tekę greitai išeiti namo Dabar laimei jau susitariame

nu va, gal ateis tas laikas ir pas mus,kada eis užkalbėt dantis... Bet kol kas
O dar kunigėlis vis paklausia ar krikštytas, ir gaunam bart,kad ne

gaila,kad pas mus nėr ramių renginių vaikams

O jūsiškis krikštytas? mes vis dar saviškio neprisiruošiam pakrikštyti...na mažo nepakrikštijom, o kuo toliau, tuo sudėtingiau, nes prasidėjo baimės...buvom bažnyčioje per sesės rugsėjo pirmosios šventę, bet iš karto mažasis mane iš jos ištempė ir atgal jau neįkalbinau...gal kokia mažytė, kukli ir jauki bažnytėlė jam labiau tiktų
O dėl to apsėdimo dabar atsiminiau vieną nutikimą...vasarą mano vaikas beveik kiekvieną naktį prabusdavo tuo pačiu metu ir klykdavo...nieko neatpažindavo, stumdavo mane, voliodavosi rėkdamas ant žemės...o po kokio pusvalandžio nutildavo...taip staiga, kaip kokį mygtuką išjungus...įlipdavo į lovą ir vėl užmigdavo...vieną naktį neištvėriau ir sakau "nu koks velnias tave čia apsėdo" tuo metu vaikas nutilo ir nuėjo miegoti...taip ir likau be žado

Kuo toliau, tuo mano nuotaika blogėja nesuprantu kaip maniškis, namuose būnantis toks meilus kaip katinas, darželyje taip pasikeičia...norėčiau jam nematant pastebėti, kaip viskas vyksta...gal yra priežastys, dėl ko jis taip skriaudžia vaikus...gal jas išsiaiškinus būtų galima kažką pakeisti...ir prieš auklėtojas nesmagu, juk joms reikia prieš kitų vaikų tėvus teisintis, ir vaikų gaila...ir dėl savo vaiko bijau...jei taip ilgai tęsis, gali pasakyti, kad mums ne vieta toje grupėje

Maniskis irgi nekrikstytas...ir kuo toliau, tuo labiau as nebezinau kaip ji reikes pakrikstyt Visada svajojau, kad vaika krikstysiu kai supras kas cia per svente. Kai pradejau lauktis antrojo, tai maniau, kad abu krikstysiu vienu metu...o dabar jau net ir nebezinau kaip cia daryt reiketu
Ir del tu apsedimu....as ne viena ir ne du kartus pamasciau, kad gal ji pas kokia ragana nuvezt Gal tikrai uzkeretas As kai jo laukiausi, tai buvau susitikus cigone kuri is manes kazko norejo...as su ja nebendravau, bet kai nueidinejau, tai girdejau, kad kazka sava kalba man murmejo

galbut darzelyje jis jauciasi nemylimas, jam truksta demesio - ir tokiu budu (skriausdamas kitus) - jis ji gauna...
As prasyciaus i grupe, ir sedeciau kur kampe, nors nieko nedaryciau - tik stebeciau vaika... Jei nebus aisku kas ir kodel vyksta, galit rast "nepazystama" zmogu (vaikui) - kad pafilmuotu ar pastebetu grupes veikla, ta prasme kad vaikas jo nepazintu, ar nebutu jam artimas, bet jus juo pasitikit

Pas mus (i priesmokykline grupe) atkele 3 metu berniuka (pazystamos sunu) - jis ne AS (bent jau nediagnozuotas) - pasirodo nuo vasaros iki spalio vaikas pakeite 3 grupes - nes nevaldomas , tipo skriaudzia, kandzioja kitus ir pan.
Jau pirma jo buvimo diena, nuejau pasiimt dukros - aukletojos pirmi zodziai, koki vaika gavom , jam cia ne vieta, jis jusu vaikus kandzioja, musa, dauzo, mokytis neduoda - tik greit eikit pas direktore rasyt prasymo kad iskeltu i kita grupe arba pasalintu is darzelio Ir tai pasakyta apie 3 (jam ta diena 3 ir suejo) metu vaika Nu as neatlaikiau, nes zinau mama, ji rupinas, aukleja ta vaika, aisku jis smarkus, nera dovanele - bet tokio nusistatymo ir kitu nuteikinejimo negali but , Kur mamai ta vaika det? atgal nesusikis , kitoje grupeje - kas pasikeis? vel ismes - tai naturalu jo agresija pries kitus - kai visi ji atstumia ir nuteikia pries... Isreziau viska tai aukletojai, kad trimetis tikrai negali nuskriaust sesiameciu - o kad darbo daugiau - naturalu, juk ju TOKS DARBAS, uz tai alga gaunama Tegu daugiau gano, priziuri, o musu vaikus pamoko, kad jis maziukas, kad ji globot reik - ir ka - va jau kiek menesiu praejo - nei jis besikandzioja, nei besimusa, aisku ugdymo jokio negauna - nes priesmokyklinukai ir 5-6 metu keli vaikiukai - su jais dirbama daugiau - bet elgesys vaiko tikrai pasikeites ir manau aukletojos padare ta, nes jo neatstume (kad ir su pakalbejimais is sono) - daug diskutavom ir tebediskutuojam - gi tas vaikas cia, su mumis max 4 metus, o mamai visa gyvenima, taip kad PRIVALOM padet jiems kuo galim

Jaukioje mažoje bažnytėlėje be pašalinių žmonių negi būtų kokių sunkumų? Nemanau Kas gi blogo gali nutikti? Na, gal ir priešinsis vaikas, gal verks, na ir kas, nieko blogo tikrai nenutiks

Tikrai gal yra priežastis kodėl E taip elgiasi? Gal jį vaikai atsumiai ir jis taip reikalauja iš jų dėmesio? Arba pyksta, kad nenori kartu žaisti ir pan? O gal jį irgi skriaudžia ir šitaip vaikas giinasi, t.y. "duoda atgal'?

J nemoka muštis. Nelabai net apsigina, nors paskutiniu metu pastebėjau, kai ateinu pasiimti, slapta pastebiu, kaip jis elgiasi, kol dar manęs nemato, tai jau ir pasistumdo vaikinas, jei iš jo kokią mašinėlę atima
Papildyta:


Na, tam tikra prasme, kad kuo mažiau būtų sunkumų Bažnyčia dėl to ir rekomenduoja pakrikštyti kūdikėlį kuo anksčiau
Nors mes tai Joninių palaukėme J buvo 6 mėn.
O šiaip Krikšto esmė ne šventė. Manau, tą suprantate, jei apskritai mąstote apie krikštynas

Einu parsivesti savo meilės iš darželio . Neblogai padirbėjau šiandien. Kompą irgi prasikuičiau, prasitryniau, susitvarkiau, nes jau totalus bardakas buvo

Gražaus ir ramaus vakaro visiems

Jokūbas irgi atsibusdavo naktim klykdamas, nepadėdavo niekas, stumdavo mane, nulaikyt neidavo ir taip po kokią valandą beveik tuo pačiu metu . Buvo naktų, kai verkdama paguldydavau į lovytę ir į klykiantį žiūrėdavau, paskui pradėdavau kiek tik galiu ramiu balsu raminti, kad viskas gerai, kad viskas praėjo, po truputį aprimdavo. Kurį laiką to nebuvo, bet vakar vakare pasikartojo, tikiuosi šiąnakt to nebus.
Dėl isterijų, tai pas mus jų nėra, nors parėkimų ir paklykimų būna, bet jau suprato, kad niekas nenusileis, tad ilgai jie nesitęsia. O buvo laikas, kai bijojau, kad vaikų teisių neiškviestų, nes naktį klykia, dieną rėkia. Dabar jau ramiau, miegot kažkiek geriau, nes būdavo prabunda trečią ir iki kokių penkių neužmiega, paskui pusę septynių keliam į darželį, o mums į darbus reikia. Kreipėmės į homeopatę, nežinau kiek tie žirniukai padėjo, bet naktys jau ramesnės , nustojo sisiot į lovytę, nes kokius 4 mėnesius tai darė, nors prieš tai tokių problemų nebuvo, su puodu draugauja ir susitvarko dažnai net vienas.
Na o dėl krikštynų, tai krikštijom 1,6 metų, nes laukėm kol krikšto tėtis grįš, bet per ceremoniją visi stebėjom imtynes, tad vandenį pylė ne ant kaktos, o ant pakaušio, nes niekaip neatsisuko. Gerai, kad kunigas draugiškas pasitaikė.
visoms, kurios nedaug palaikymo sulaukia iš savo antrųjų pusių.

krikstijome kai vaikui buvo 2.6m pakankamai nemazas jau,visa laika as laikiau ant ranku,bet siaip praejo viskas palyginti ramiai,neverke MB net sako kad kai pakrikstijom ir pradejo pas vaika oziai atsirasti,bet sakau toks ir amzius jau buvo,as net nenoriu galvoti apie visokius velniu,dvasias ir panasiai,nes bijau tokiu dalyku..

o musu nuotaika si vakara kardinaliai priesinga vakar vakarui,grizome katik is draugo gimtadienio ir taip dziugu sirdy nes vaikas elgesi super nuneseme dovana mazajam jubiliatui,svencianciam 1-aji tortadieni,isdykavo,piese zaidimu kambary,saziningai iki paskutinio gabalelio sudorojo savo bulvytes fri ir sultis ir su mazesniais vaikais graziai saugojosi kad neuzgautu lekdamas,su viena trimete mergaite net uzsidare zaislu namely ir sviesa isjunge atmosfera ten buvo isielektrinusi tiesiogine prasme nes nuo silumos ir ciuozinejimo nuo ciuozyklos isielektrino rubai abieju,nejo prisiliest prie vaiku,o jiem kiek laimes
tai grizau puikios nuotaikos kad neissiskyre is kitu vaiku,viena mamyte tik idemiau zvilgtelejo keleta kartu,nes kalbam mes tiek pat kiek metinukas,vienintelis aiskus zodis NE pas maniski:)

ir supaisyk tuos vaikus,kai jau atrodo sunku iki isprotejimo,kai nebezinai ko griebtis ir kas darosi per velniava namuose su tuo vaiku,staiga blykst,padaro kazka gero,gyvenimas vel nusvinta,pasikrauni teigiamu emociju ir esi pasiryzusi viska pamirsti,nes sia minute juk labai gerai viskas .....iki kito karto:hihihi:

Del to merginos, as kaip malda kartoju: jei gerai, dziaukites ir vertinkite butent ta akimirka, cia ir dabar, nes nezinia, kokia bus kita... gal geresne, o gal stipriai blogesne.
Gal taip blogai, kaip filme The black baloon, o gal pakankamai gerai kaip filme Adam.

Buckis visoms