Aš ir mano autistukas

Tai vat, taip jau mum isejo, kad vaikuti auginu viena. tetis paliko dar sunui negimus. tiesa, turiu nauja drauga, neilgai dar, bet vis lengviau, kai yra artimas zmogus, tik vat gaila, kad jis UK, tai susitinkam labai retai.. Bandau savo suneliui buti ir mama ir tetis, bet sunkiai tas sekasi, nes studijuoju siuo metu, tai tik savaitgaliais bunu su juo. Mazasis visai dar nesneka, gydytoja sake, kad kalbos ir supratimo issivystymas kaip 8 men kudikio, todel neiseina mum susitarti net ant puoduko sestis.. Nepriima zodzio "negalima", tik isgirdus prasideda isterijos. Laukiam eiles dabar i VRC, reikes gultis 3 savaitem. Bandysim dirbti ir vytis bendraamzius, tik vat nezinau, ka galima padaryti iki to laiko, kol eile prieisim, neturiu patirties ir ziniu, kaip auginti toki vaikuti..

Na, pirmiausia tikrai butu naudinga paskaityti ankstesnes musu temas, kurias galima rasti Archyvuose, ten nemazai visko priplepeta, galima isskaityt tikrai naudingos informacijos. O siaip ka- darbas darbas ir dar karta darbas su vaiku. Lavinimas.

Šiandien pirmą kartą buvome lėlių teatre kaip "dideli" (šiaip gal tai koks ketvirtas kartas), t.y. kad J jau žiūrėjo į sceną, buvo susidomėjęs, plojo, komentavo, džiaugėsi, ištvėrė be kažkokių didelių nekantrybių visą valandą ir t.t. ir pan. Buvome pasiėmę ir 3 metukų pusbrolį, mano sūnėną, kuris teatre buvo pirmą kartą. Baltai pavydžiu savo broliui tokio vaiko nes maniškis 3 m. kai buvo - tai visokie teatrai su J būdavo tik didžiulis stresas (nors vis tiek eidavome) , o va mūsų pusbroliukas ramiakų ramiakas, tik linkčioja, kad jam patinka ir viskas Man tai neįtikėtina, kad vaikas toks ramus ir supratingas gali būti

Sveikos mamos,turiu suneli kuriam katik suejo 9 men,kiek ieskojau info forumuose ar internete apie autizma dauguma pasisakymai apie velyvesnio amziaus autizma. Neramina mane mano vaikas,kartais neatsiliepia saukiamas,jei ziuri televizoriu isvis beveik nereaguoja i mane,nerodom ate,nemokam ploti katuciu. Siaip stoveti pradejome 7 men,dabar jau moka ropoti,vaikscioti isikibus i baldus,labai aktyvus,nenustygstantis vietoje,viska kisa i burnyte ,griauzia,beveik niekada nebuna ramus pvz jei sedi ant lovos ir nera jokio zaislo salia tai butinai krapstys su pirsciuku audeklo rasta. Nemegsta buti paimamas ant ranku,nesedi nei pas mane nei pas teveli. Kokie buvo jusu vaikuciai tokiame amziuje? Cia musu pirmagimis ir nera su kuom sulyginti,gal isaugs,net nezinau ka galvoti.

Bandysim lavinti, dirbti. Kai tik randu laisva minute, skaitau, domiuosi.
Girdejau, kad Siauliuose yra labai gera logopede, kur nekalbus vaikai po poros apsilankymu pradeda kalbeti, gal kas ka zinot?

nu tikras nekalbiukas neprades kalbet po poros uzsiemimu , kai garsu netaria - ir tai laiko biski reikia, o jei nekalba - viskas kur kas sudetingiau

Sveika.
Zinai, tavo sitas postas taip primena manaji, kuri parasiau sitoj temoj pries metus. Tada mano sunui irgi buvo 9 menesiai, itariau jam autizmo bruozus. Siai dienai yra pasji to autizmo ir nemazai, turim diagnoze "Ivairiapusiai raidos sutrikimai", bet vistiek, lyginant koks buvo pries metus ir koks dabar- tikrai nemaza pazenge vaikas, todel dziaugiuosi, kad taip anksti supratom, kad jis kitoks, anksti pradejom dirbti su juo...
Pas mus bruozai buvo tokie jusu amziaus: blogas akiu kontaktas (bet mums dar ir akiu bedos yra, nesiojam akinius), aplamai bogas socialinis kontaktavimas, t.y nebuvo to esminio dalyko, kuris buna pas mazucius vaikuciu-to noro dalintis sypsenom (t.y tarkim as saukdavau ji varduku, jis arba neatsisukdavo is vis, arba atsisukdavo ir pazvelgdavo tokiu tusciu zvilgsniu, galedavau ji kalbint ir jam sypsostis bet kiek, taciau tos vadinamos 'socialines sypsenos" pas ji tiesiog nebuvo, jis sypsodavosi tik zaislams arba stimulams (t.y kai ji metydavom i virsu, kai kutendavom, kai kitaip zaidindavom, bet nesuprato to sypsojimosi "tiesiog" kaip bendravimo preimones. Tiesa, ta sypsena atsirado, bet daaauuuggg veliauuuu... Toliau-atstumdavo mane-nemego but ant ranku, nemegdavo but glaudziamas, raminamas, glostomas, buvo labai neramus vaikutis, jei isiverkdavo- budavo tiesiog neimanoma nuramint is viso (ir tebera-deja). tai cia pagrindiniai tokie pastebejimai, kai jam buvo 9 men. Puikiai viska pamenu, nes buvo neseniai, o ir daug ka zymedavausi. Dabar kai kurie bruozai dingo, bet atsirado nauju, vaikas keiciasi, bet autistiskumo jame tikrai yra. Esminis momentas siuo metu-kad kalbos raida absoliuciai stovi vietoje. Kalbos suvokimas gan geras, o stai ptas kalbejimas-ekspresyvioji kalba kolkas mirties taske.

Sorry, bet cia jau man truputi skamba kaip is fantastikos srities..

Mes gyvename ne Lietuvoje ir musu seima dvikalbe, del savo itarimu dar nesikreipeme pas gydytoja,vaziuosime po nauju metu. Siaip sunelis daugiau sneka savo kalba,garsais daugiau,is turinciu prasme zodziu sako tik baba,ir taı pastebejau kad sita zodi vartoja tik savo nepasitenkinimui isreiksti ar kai atsibosta kas nors. İ mano sypsena jis atsako,bet nieko nebando kartoti nei ka as sakau nei ko mokinu.Tiesiog kartais buna pas ji periodas kad negirdi manes,o kartais visai normalus vaikas atrodo, ir atsisuka saukiamas,tada raminuosi save. Siaip jei buna vaikstyneje ir pasauki kad ateitu beveik visada ateina. Pagrindinis neramumas man kad nera akiu kontakto arba labai trumpai paziuri ir toliau uzsiemes savo darbais. Gime jis po CP ir truputeli anksciau,35 nestumo savaite sakau gal tas kazkiek turi itakos ir raida atsilieka...

o jus akytes tyret? gal jam bedos su jomis - juk anksciau laiko gimusiams akyciu bedos gana daznos
dvikalbese seimose naturalu, kad vaikas veliau pradeda kalbeti, suprasti - nes juk jam dvigubai daugiau zodeliu reikia ismokti ne tik suprasti, atsirinkti kas ka reiskia, bet ir isidemeti kaip juos tarti, pradeti tarti

Kaip ir nepastebejome kad kas su akytemis blogai butu. Suprantu kad dvikalbese seimose vaikui sunkiau perprasti kalbos subtilybes,na bet nezinau, vardu mes ji tai vienu vadiname,o pvz zaidziant jis net nereaguoja i varda kad ir kaip saukiu..Jei butu kur galeciau ikelti video kaip viskas atrodo ir jis nereaguoja..

tai jus nepastebejot... As del sventos ramybes istirciau. Drauges berniukui 6 metai, nu man seniau jau keistai jis elgdavos - labai viska ciupinejo, liete, kisos i burna, eidamas griudavo lygioj vietoj - nu visur kliudavo, regis net kur uzkliut neimanoma, jei bus ant kelio vienintele plytele iskilus - jis butinai ant jos suklups , as vis sakydavau - tu patikrink akytes, ji vesdavo pas okulista - atsakymas viskas OK, pavasariop, jau man pradejo vaidentis, kad lyg zvairuoja (ji irgi lyg pastebedavo, bet tas buvo labai epizodiskai ir trumpai - tad sunku sprest ar tikrai ar tik pasirode), okulistai vel pasake kad nieko blogo , vasara zvairumas jau buvo pastebimas gana, itikinau nuvezt i Kauna, ten uz galvos susieme, didele toliaregyste, jam pasirodo pas mus paziuredavo - kad nuo lentos mato ir psio - viskas OK, o daugiau nesigilindavo... Tai sake igimta ir jei butumem atveze 8 men - vaiko akytes jau butu susitvarke, dabar neaisku
Tad ne tik kad negalima pasitiket savo nematymu, bet dar ir reiktu kreiptis i kelis skirtingus gydytojus
o del kalbos - kad ir varda - jei vaikas girdi dvigubai daugiau skirtingai skambanciu zodziu - jam sunkiau atsirinkt kad ir varda, taciau i garsa turetu jau atsisukt tokio amziaus. Dar istirciau ausytes - gal ten kokiu bedu yra Pas mus per daznai jau nurasoma autizmui, retai besigilinama i kitas priezastis

Zinau zinau, cia tik tokius zodzius apie ja sako. Kad mum taip bus, tai net nesitikiu. Bet pabandyti apsilankyti galim, manau, tikrai nepakenks.